Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir VDI) atstovei Jelenai Kujalienei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorius A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 3 dalį ir 505 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. darbuotojams T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., E. K., S. Š., A. T., D. V., T. V. suteikė nemokamos atostogos be raštiškų darbuotojų prašymų, taip pažeidė DK 25 straipsnio 2 dalies ir 137 straipsnio 2 dalies nuostatas.

A. Ž. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, baustas už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir turėdamas galiojančią nuobaudą, pakartotinai, neįvykdė VDI 2021 m. vasario 26 d. nurodymo iki 2021 m. kovo 4 d. 8 val., 2021 m. kovo 8 d. nurodymo iki 2021 m. kovo 15 d. 8 val. ir 2021 m. kovo 15 d. nurodymo iki 2021 m. kovo 24 d. 8 val. pateikti dokumentus: darbuotojų T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., S. Š., A. T., D. V., T. V., darbo sutartis su pakeitimais; tachografo/vairuotojo kortelių duomenys DDD formatu už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėnesio; darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2020 m. nuo lapkričio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio; darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus už 2020 m. nuo lapkričio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio; įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigių priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus; darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. nuo lapkričio mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio; įmonės įsakymą (-us) dėl prastovos paskelbimo, pratesimo (jei paskelbta) iki nustatyto termino.

II. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž., apklausiamas teismo posėdyje, neigė kaltę padarius administracinius nusižengimus. Paaiškino, kad įmonės patikrinimas buvo atliktas pagal vieno iš jų darbuotojo pranešimą. Tai buvo analogiški skundai, melagingi duomenys. Gavo prašymus iš VDI pateikti visų darbuotojų duomenis, pasitikslinus, inspekcija nustatė naują datą. Kadangi jis yra vienas įmonės administratorius, pagal galimybes parengė dokumentus greitai, kaip galėjo, tačiau negalėjo pateikti tik įmonės transporto priemonių vairuotojų eksploatuojamų išrašų, atostogų prašymų, nes negalėjo priiminėti darbuotojų į biurą, todėl darbuotojai pranešinėjo apie atostogas elektroniniais prietaisais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis nemano, kad nepateikė kokių nors dokumentų, nes negali pateikti to, ko neturi. Jis pateikė VMI išrašą dėl įmonės veiklos sričių, bet VDI vadovavosi kitais duomenimis. Jų įmonė atlieka įvairias paslaugas, taip pat ir vairavimo, bet neturi transporto priemonių su tachografais. Jo įmonė užsiima darbo jėgos teikimu, įmonė teikia įvairias paslaugas, taip pat ir vairavimo, kaip pavėžėjai, bet jie neeksploatuoja transporto priemonių, neturi licencijos, dirba subrangos pagrindais. Registruojant įmonę, buvo išvardytos veiklos sritys, įmonę jis įsigijo 2016 m. ar 2017 m., bet įmonė niekada neturėjo jokių transporto priemonių. Registravo įmonės veiklas VMI taip, kaip yra nustatyta vykdant tą veiklą. Įmonė dirba tik pagal ilgalaikes sutartis. Į teisėjo klausimą, kaip sužinodavo, kad būtent darbuotojas pateikdavo prašymą dėl atostogų, A. Ž. paaiškino, kad darbo sutartyje nurodomas elektroninio pašto adresas, telefono numeris. Susisiekus telefono numeriu iš darbo sutarties su darbuotoju, supranta, kad tai – jis. Priklausomai nuo to, ką vairuotojas naudoja, nes kiti nenaudoja elektroninio pašto, tai susirašo tik žinutėmis, kiti naudoja „Viber“. Dėl nepasirašytų prašymų nepateikimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad įmonė nepriima darbuotojų, grįžtančių iš komandiruočių. Asmuo pateikia prašymą elektroniniu paštu, tada organizuoja jo kelionę namo, sugrįžus jam susitaria iki kada atostogaus ir organizuoja kitą komandiruotę. Darbuotojai imdavo nemokamas atostogas pagal situaciją. Pavyzdžiui, jei nori pasiremontuoti namą, tada tariasi su darbuotoju, kada jis nori. Komandiruotės metu darbuotojai užsidirbdavo, todėl būdavo, kad po kelionės kartais imdavo atostogas. Pakankamai dažnai būdavo pateikiami nemokamų atostogų prašymai. Tuo metu įmonėje buvo apie 25 darbuotojai. Įmonės interesas, kad darbuotojas dirbtų kuo ilgiau, todėl jei jam norisi atostogauti, tai įmonės pasirinkimas jį išleisti ar jis išeis iš darbo. Kai kurie darbuotojai buvo ūkininkai, tai jie pasakydavo, kad bus derlius ir pasiimdavo atostogas. Mano, kad darbuotojai būtų pateikę skundą, jei be jų valios išleistų juos atostogų. Jis atsimena darbuotoją E. K., tačiau standartinio jo prašymo dėl nemokamų atostogų negavo, nes jis neatvyko į ofisą. Po karantino pabaigos bendrauja ir kontaktuoja su vairuotojais gyvai, bet kadangi jie lankosi skirtingose šalyse, todėl susilaiko nuo darbuotojų atvykimo į biurą. Nepateikė nemokamų atostogų prašymų VDI, nes pasakė VDI, kad neturi popierinių. Nepateikė ir elektroniniu paštu siųstų prašymų. Kai kalbėjo su VDI telefonu, jam nurodė, kad jis turi pateikti pasirašytus darbuotojų prašymus. Jų įmonė buvo įtraukta į nukentėjusių sąrašą pagal tai, kad pajamos sumažėjo 30 proc., tačiau prastovų neskelbė ir darbuotojų nevertė eiti atostogų. Darbo sutartys yra standartinės, kad darbuotojai yra vairuotojai-ekspeditoriai. Darbuotojai gali vairuoti arba krauti. Jis parašė aiškiai, kad nėra laikino įdarbinimo įmonė. Įmonė neturi transporto priemonių, tai matoma registruose, tai – vieša informacija. Įmonė tokios pareigos neturi, nes nevykdo tokios veiklos. Tai yra licencijuojama veikla. Nežino, kuo vadovaujamasi, kad transporto priemonės turi tachografus, dauguma jų net neprivalo ir neturi jų turėti. Jų įmonėje vadovaujamasi darbuotojų kelionės lapais. Tai – darbuotojo atsakomybė, nemato pagrindo netikėti darbuotoju. Yra buvę atvejų, kad pildo kelionės lapą atmestinai, tada prašo pateikti duomenis. Įmonė taip pat neturi prievolės nustatyti dėl kortelės. Jis persiųsdavo prašymus buhalterei, kuri juos fiksuodavo pas save. Darbo sutartys, prašymai, juos visus jis turi savo biure, o apskaitos dokumentai būdavo buhalterinėje įmonėje. Šių dokumentų jie nespausdina. Darbuotojai elektroniniu paštu siųsdavo prašymus dėl atleidimo. Taigi dokumentai saugomi elektroniniame pašte, o darbiniai procesai, tai jie buvo įvairiais kanalais gaunami. Kadangi jų įmonė nedidelė, tai nėra viskas taip formalizuota.

VDI atstovė J. Kujalienė teismo posėdyje nurodė, kad padarė klaidą užrašydama protokole ANK 96 straipsnio 3 dalį, reikėtų pažeidimą kvalifikuoti pagal to paties straipsnio 2 dalį. Atstovės teigimu, įmonės dokumentai pateikti nebuvo, ieškojo darbuotojo, su kuriuo galėtų pabendrauti ir jis nurodė, kad niekada jokių prašymų nerašė. Pats A. Ž. buvo baustas už tai, kad nepateikia įrodančių dokumentų, kad darbuotojai prašo nemokamų atostogų. Jis jau nuo 2019 m. žino, kaip turi būti forminami prašymai. Jei darbuotojai priimami vairuotojais-ekspeditoriais, tai jis, būdamas direktoriumi, turėjo pareikalauti vairuotojų, kad pateiktų tachografo korteles, kadangi jos skiriasi, nes kiekvienas vairuotojas gauna tas korteles ir deda į mašinas, kurias vairuoja. Atstovės manymu, kad neteikimas vairuotojų tachografo kortelių, kad nebūtų baudžiamas administracine tvarka, nes buvo jis jau ne kartą baustas už neteisingų duomenų žymėjimą. Ji buvo parašiusi 2021 m. kovo 24 d. elektroninį laišką, kad nepateikė jokių dokumentų. Pačiame laiške aiškiai nurodyta, kad pristatytų bet kokius turimus dokumentus. VDI nurodymuose aiškiai parašyta, kad pateikti bet kokius turimus dokumentus, bet kaip supranta iš paaiškinimo, kad direktorius nerenka dokumentų ir jų nesaugo. Nurodant, kad pranešama „Sodrai“, kurioje ir pažymima, tai ne visada sutampa, kas pažymima. Kadangi ji neturėjo dokumentų, tai negalėjo fiksuoti, ar teisingi duomenys. Šiuo metu yra pateikti laiškai, tačiau nenurodyta, kada darbuotojai prašė nemokamų atostogų. Nors darbuotojai patvirtino, tačiau nežinoma diena, kada jie prašė tų atostogų.

Atstovas advokatas R. Baliūtis teismo posėdžio metu paaiškino, kad kadangi vairuotojai atlieka vairavimo funkciją, tai atlieka su kitų įmonių transporto priemonėmis, todėl jų ir negalėjo pateikti. Jie pateikė duomenis pagal ką paskaičiuojamas darbo užmokestis. Pateikė į VĮ „Regitra“ išrašą, kad turi tris lengvuosius automobilius. Krovininių automobilių neturi, todėl tachografo kortelių negali jie turėti, jas gali turėti įmonės, kurios turi tuos automobilius.

Iš integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacine sistema – užklausos rezultatų matyti, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo nedraudiminiame laikotarpyje: T. B. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; D. B. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.; E. K. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.; Ž. K. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; K. L. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; S. L. laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d.; M. Š. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; S. Š. laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; A. T. laikotarpiais nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; D. V. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.; T. V. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 15 d. (b. l. 9).

Iš VDI 2021 m. vasario 26 d. nurodymo matyti, kad jis buvo siųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovui A. Ž. su nurodymu iki 2021 m. kovo 4 d. 8.00 val. duoti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių buvo paskelbtos prastovos, nuo kada iki kada, kokiems darbuotojams ir ar buvo pranešta VDI (jei paskelbta) ir pateikti dokumentus: darbuotojų, kuriems buvo suteiktos nemokamos atostogos nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn., darbo sutartis su pakeitimais; tachografo/vairuotojo kortelių duomenys DDD formatu už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigių priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus; darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn.; įmonės įsakymą (-us) dėl prastovos paskelbimo, pratesimo (jei paskelbta) (b. l. 10).

Iš 2021 m. kovo 3 d. J. Kujalienės el. laiško matyti, kad A. Ž. paprašius konkretizuoti nurodymą su kuriais darbuotojas susijusius dokumentus pateikti, nes dėl didelės apimties jų pateikti negali, J. Kujalienė paprašė pateikti T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., S. Š., A. T., D. V., T. V. dokumentus (b. l. 11).

Iš pakartotinio ir iš dalies patikslinto 2021 m. kovo 8 d. VDI nurodymo, siųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž., matyti, kad vyr. inspektorė J. Kujalienė įpareigojo jį iki 2021 m. kovo 15 d. 8.00 val. pateikti paaiškinimą dėl kokių priežasčių buvo paskelbtos prastovos, nuo kada iki kada, kokiems darbuotojams ir ar buvo pranešta VDI (jei paskelbta) bei pateikti dokumentus: darbuotojų T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., S. Š., A. T., D. V., T. V., darbo sutartis su pakeitimais; tachografo/vairuotojo kortelių duomenys DDD formatu už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigių priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus; darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn.; įmonės įsakymą (-us) dėl prastovos paskelbimo, pratesimo (jei paskelbta) (b. l. 13–14).

Iš pakartotinio 2021 m. kovo 15 d. VDI nurodymo, siųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž., matyti, kad vyr. inspektorė J. Kujalienė nurodė jam 2021 m. kovo 24 d. 8.00 val. protokolo surašymui pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir pateikti pirmiau minėtame nurodyme prašomus paaiškinimą ir dokumentus (b. l. 15–16).

2021 m. kovo 24 d. siųstame el. laiške VDI atstovei J. Kujalienei A. Ž. nurodė, kad įmonė neturi komercinio transporto, nėra tachografų, todėl nėra ką pateikti. Dėl šalyje paskelbto karantino darbuotojai, atvykę iš komandiruotės, neateis pas jį pasirašinėti dokumentų, kurie šiuo metu elektroniniame formate apskaitos sistemoje. Taip pat nurodoma, kad sutarčių su klientais nepateiks, nes tai įmonės komercinė paslaptis. Kartu pridėjo VMI išrašą apie A. Ž. vykdomą veiklą (b. l. 19).

J. Kujalienė, atsakydama el. paštu, nurodė, kad pagal DK 25 straipsnio 2 dalį, darbo sutarties šaliai perduodami dokumentai turi būti pateikiami raštu, o tai įrodyti turi darbdavys, todėl prašo atsiųsti iki 2021 m. kovo 25 d. 7.30 val. darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo. Taip pat nurodoma pateikti informaciją apie A. Ž. nurodomą įmonės pagrindinę veiklą – darbo jėgos teikimą. Darbo sutartyse sutarta dėl vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų, todėl jų darbo laikas apskaitomas pagal tachografo/vairuotojo asmens kortelės duomenis. Laiške nurodoma, nors A. Ž. teigia, kad nėra transporto įmonė, tačiau pagal registro duomenis matyti, kad ji vykdo krovinių transporto veiklą ir priima darbuotojus į vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas (b. l. 19).

Į šį el. laišką A. Ž. atsakė, kad turi atostogų prašymus, tik nepasirašytus, nes su jais dėl karantino bendrauja tik nuotoliniu būdu. Neturi tachografų įrašų, nes įmonė teikia paslaugas pagal sutartus darbus Europos bendrovėms subrangos pagrindais (b. l. 19–20).

VDI atstovė J. Kujalienė, atsakydama į šį A. Ž. el. laišką nurodė, kad jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad darbuotojams nemokamos atostogos buvo suteiktos jų prašymu ir informavo, kad nepateikus iki 2021 m. kovo 24 d. 15.00 val. bus surašytas protokolas pagal ANK 505 straipsnį. Taip pat J. Kujalienė nurodė, kad suprato, jog įmonė nuomoja savo darbuotojus kitiems darbdaviams, todėl prašo patvirtinti, jog jų įmonė yra laikino įdarbinimo įmonė (b. l. 20).

2021 m. kovo 24 d. 9.58 val. A. Ž., atsakydamas į šį el. laišką, nurodė, kad prideda žiniaraščius ir baigus skanuoti sutartis jas atsiųs, taip pat pažymėjo, kad įmonė turi tik 3 lengvuosius automobilius, kuriuose nėra tachografų, kurių išrašus galėtų pateikti. Įmonės veikla yra ta, kaip deklaruota VMI – darbo jėgos teikimas (b. l. 19–24).

Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra A. Ž., tikslai yra krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; krovininis kelių transportas; sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla; sandėliavimas ir saugojimas; krovinių tvarkymas; kita transportui būdingų paslaugų veikla. Muitinės tarpininkų veikla; krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklą; vežimo dokumentų ir kelionės lapų parengimas ir išdavimas; konsultacinė verslo ir valdymo veikla; kontroliuojančių bendrovių vadybinė veikla; nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas bei nuoma; transporto priemonių, mašinų pirkimas ir pardavimas bei nuoma; kita, niekur nepriskirta, įvairi verslo veikla (b. l. 25–26).

Iš 2021 m. balandžio 6 d. E. K. el. laiško, siųsto J. Kujalienei, matyti, kad jame nurodoma, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. bei nerašė nei vieno prašymo dėl nemokamų atostogų. Visuose automobiliuose buvo įrengti tachografai (b. l. 46–47).

Iš 2021 m. kovo 24 d. A. Ž. siųsto el. laiško matyti, kad jame jis pateikė VDI atstovei J. Kujalienei darbo sutartis ir banko išrašus (b. l. 96–145).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio

ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, šio straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

A. Ž. atstovas baigiamojoje kalboje teigė, kad atstovaujamajam administracinio nusižengimo protokolas surašytas nenuosekliai ir netiksliai, sunku gintis nuo šiame procesiniame dokumente pareikšto kaltinimo. Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo protokolo turinį (b. l. 2), konstatuoja, kad šis procesinis dokumentas iš esmės atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. jame nurodytos A. Ž. galimos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės (laikas, esmė ir kt.), taip pat ANK straipsniai, kuriuos galimai jis pažeidė. Nors administracinio nusižengimo protokole gana plačiai aprašyta nagrinėjamų įvykių eiga, nurodyta perteklinė informacija (pavyzdžiui, apie A. Ž. ankstesnį baustumą, administracinio nusižengimo protokolo surašymą jam nedalyvaujant), tačiau tai savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo protokolas yra neaiškus, pažeidžia A. Ž. teisę į gynybą. Teismas pažymi, kad tiek A. Ž. atstovo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta (b. l. 58–60), tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo antrą kartą bylą nagrinėjant apylinkės teisme neteigė, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra neaiškus, nekonkretus. Priešingai, A. Ž. 2021 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis supranta, dėl ko surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 91), taip pat davė išsamius paaiškinimus dėl nagrinėjamų įvykių.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuoti, kad šiuo atveju buvo pažeista A. Ž. teisė į gynybą, nėra pagrindo.

Dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

ANK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Taigi matyti, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju aktualios DK nuostatos. DK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. Tuo tarpu pagal DK 137 straipsnio 2 dalį ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

A. Ž. teismo posėdžio metu neigė savo kaltę padaręs administracinį nusižengimą ir tvirtino, kad darbuotojai imdavo nemokamas atostogas pagal situaciją. Įmonė „gyvai“ nepriimdavo darbuotojų, grįžtančių iš komandiruočių. Asmuo pateikdavo prašymą elektroniniu paštu, tada būdavo organizuojama jo kelionė namo, sugrįžus jam susitariama iki kada atostogaus ir organizuojama kita komandiruotė. A. Ž. teigimu, jis nepateikė nemokamų atostogų prašymų VDI, nes pasakė VDI, kad neturi popierinių prašymų. Nepateikė ir elektroniniu paštu siųstų prašymų. Kai kalbėjo su VDI telefonu, jam nurodė, kad jis turi pateikti pasirašytus darbuotojų prašymus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pagal VSDFV informacinę sistemą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo nedraudiminiame laikotarpyje:

1) T. B. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

2) D. B. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.;

3) E. K. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.;

4) Ž. K. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

5) K. L. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

6) S. L. laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d.;

7) M. Š. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

8) S. Š. laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

9) A. T. laikotarpiais nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

10) D. V. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.;

11) T. V. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 15 d. (b. l. 9).

Kita vertus, byloje negauta jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra A. Ž., bylai reikšmingu laiku disponavo darbuotojų prašymais dėl nemokamų atostogų suteikimo minėtais laikotarpiais. VDI 2021 m. kovo 8 d. ir kovo 15 d. nurodymuose nurodė A. Ž. pateikti darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. (b. l. 13–16). A. Ž. nepateikė VDI tokių prašymų. Pažymėtina, kad aptariamuose VDI nurodymuose buvo nurodyta pateikti minėtus darbuotojų prašymus neakcentuojant, kad jie būtų pateikti būtent popierine forma, taip pat pasirašyti ranka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis gaudavo iš darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo per informacines technologijas, pavyzdžiui, elektroniniu paštu, per susirašinėjimo programėles ir kt. Kita vertus, A. Ž. nepateikė nei VDI, nei teismui jokių įrodymų (nors teismas prašė pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo atstovą tokią informaciją), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti darbuotojų prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo elektronine forma (elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis). A. Ž. atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad prašymai, pateikti per elektronines priemones, nėra išsaugoti, todėl nebuvo galima pateikti įmonės darbuotojų prašymų. Teismas pažymi, kad darbuotojų veikla bendrovėje (jų priėmimas, atleidimas, prašymai dėl atostogų ir kt.) turi būti forminama laikantis teisės aktų reikalavimų. A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo užtikrinti, kad net ir elektroniniu būdu pateikiami darbuotojų prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo būtų išsaugoti jų asmens bylose (pavyzdžiui, elektronine forma ar atspausdinant) siekiant, kad, iškilus būtinybei, tretieji asmenys (pavyzdžiui, VDI), galėtų patikrinti dėl darbuotojams nemokamų atostogų suteikimo tvarkos, jų darbo laiko apskaitos ir kitų reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nesant jokių įrodymų, net ir išlikusių elektronine forma, kurie patvirtintų, kad minėtiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo suteikiamos nemokamos atostogos pagal jų prašymus, pripažintina, kad jiems nemokamos atostogos buvo suteikiamos nesilaikant DK 25 straipsnio 2 dalies ir 137 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad net ir A. Ž. pateiktos elektroninių susirašinėjimų su darbuotojais kopijos (b. l. 154–163) nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Šiuo atveju byloje pateikti susirašinėjimai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, kurie nors ir patvirtino apie jiems suteiktas atostogas, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti pačių prašymų pateikimo faktų ir konkretaus laiko, kuriam darbuotojams buvo suteikiamos nemokamos atostogos. Elektroniniuose laiškuose nurodomas tik darbuotojų patvirtinimas A. Ž. apie tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. jiems buvo suteiktos nemokamas atostogas. Tai nelaikytina prašymais, kurių pagrindu buvo suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nemokamos atostogos, juolab šitie elektroniniai laiškai rašyti jau po darbuotojams nemokamų atostogų suteikimo.

Todėl A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole netiksliai nurodyta, jog A. Ž. inkriminuojama ANK 96 straipsnio 3 dalis (į tai atkreipė dėmesį VDI atstovė teismo posėdžio metu). Todėl teismas kvalifikuoja A. Ž. veiksmus būtent pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat tikslina šio administracinio nusižengimo padarymo laiką, nes administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodyta, kad „buvo suteiktos nemokamos atostogos laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d.“ (turi būti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.). Pažymėtina, kad šių aplinkybių tikslinimas nesunkina A. Ž. teisinės padėties ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Taigi byloje įrodyta, kad A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. darbuotojams T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., E. K., S. Š., A. T., D. V., T. V. suteikė nemokamos atostogos be raštiškų darbuotojų prašymų, taip pažeidė DK 25 straipsnio 2 dalies ir 137 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. To paties straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – netiesiogiai nukreipianti į kitus teisės aktus.

DK 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms. VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbo sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams, atliekantiems tarnybines pareigas, ir jų pasitelktiems specialistams, kurie atlieka kontrolinius darbo aplinkos parametrų matavimus ar darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizes tiriant įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patyrė žalą sveikatai, ar profesines ligas.

VDI nuostatų 19 punkte (aktuali redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad VDI inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu.

Pagrindinis byloje iškilęs klausimas dėl A. Ž. pareikšto kaltinimo pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį yra tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nepateikė VDI reikalaujamų dokumentų – tachografo/vairuotojo kortelių duomenų DDD formatu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn., taip pat darbuotojų prašymų dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn.

Nagrinėjamu atveju A. Ž. teismo posėdžio metu neigė kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad negalėjo pateikti tik įmonės darbuotojų atostogų prašymų, nes nebuvo galimybės priimti darbuotojų į biurą. Darbuotojai pranešinėjo jam apie atostogas elektroniniais prietaisais. Jų įmonė atlieka įvairias paslaugas, taip pat ir vairavimo, bet neturi transporto priemonių su tachografais.

VDI 2021 m. vasario 26 d. nurodyme, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo prašoma, be kita ko, pateikti tachografo/vairuotojo kortelių duomenis DDD formatu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. (Nurodymo 2.2 punktas). Duomenų pateikimo terminas – 2021 m. kovo 4 d. 8 val. (b. l. 10).

VDI 2021 m. kovo 8 d. nurodyme, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo prašoma, be kita ko, pateikti: 1) tachografo/vairuotojo kortelių duomenis DDD formatu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. (Nurodymo 2.2 punktas); 2) darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. (Nurodymo 2.6 punktas). Duomenų pateikimo terminas – 2021 m. kovo 15 d. (b. l. 13).

VDI 2021 m. kovo 15 d. nurodyme, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo prašoma, be kita ko, pateikti: 1) tachografo/vairuotojo kortelių duomenis DDD formatu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. (Nurodymo 2.2 punktas); 2) darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. (Nurodymo 2.6 punktas). Duomenų pateikimo terminas – 2021 m. kovo 24 d. (b. l. 13).

Dėl tachografo/vairuotojo kortelių duomenų DDD formatu visų pirma pažymėtina, kad A. Ž. nuosekliai teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi komercinio transporto, todėl neturi pareigos turėti tachografo/vairuotojo kortelių. Dėl šios priežasties A. Ž. nepateikė prašomų duomenų.

Iš bylos medžiagos matyti, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra A. Ž., tikslai yra krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; krovininis kelių transportas; sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla; sandėliavimas ir saugojimas; krovinių tvarkymas; kita transportui būdingų paslaugų veikla. Muitinės tarpininkų veikla; krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklą; vežimo dokumentų ir kelionės lapų parengimas ir išdavimas; konsultacinė verslo ir valdymo veikla; kontroliuojančių bendrovių vadybinė veikla; nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas bei nuoma; transporto priemonių, mašinų pirkimas ir pardavimas bei nuoma; kita, niekur nepriskirta, įvairi verslo veikla (b. l. 25–26). A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rūšys nurodytos Juridinių asmenų registre nuo bendros įregistravimo dienos ir nebuvo keistos, tačiau bendrovė užsiima kita veikla, nurodyta VMI. Pagal VMI informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rūšys – kitas darbo veiklos teikimas (nuo 2020 m. gruodžio 23 d.); nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas (nuo 2020 m. gruodžio 23 d.); automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (nuo 2020 m. spalio 14 d.) (b. l. 64). Taigi VMI turima informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nėra tapati nurodytai veiklai Juridinių asmenų registre. A. Ž. paaiškinimai, kad bendrovė vykdo veiklą, kuri nurodyta VMI, nėra paneigti byloje surinktais įrodymais. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoja transporto priemonėmis, kuriomis yra vykdoma krovinių gabenimas ar kita panaši veikla. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi tris transporto priemones (b. l. 65), kurios yra lengvieji automobiliai (b. l. 61–63). Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susiekimo ministerijos viršininko 2005 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 2B-88 „Dėl skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte nurodyta, kad „įmonės kortelė gali būti išduodama pirmą kartą, pakeičiama ar atnaujinama Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir fiziniams asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, kurie yra transporto priemonių, kurioms taikomos reglamento Nr. 3821/85 ir reglamento Nr. 561/2006 nuostatos, valdytojai ir naudoja šias transporto priemones su sumontuotais skaitmeniniais tachografais. Įmonė ar fizinis asmuo gali turėti ne daugiau kaip 62 galiojančias įmonės korteles“. Kaip minėta, byloje nėra gauta duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja tokį transportą, kuriam yra reikalingi tachografai/vairuotojo kortelės. Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą.

Teismas taip pat pabrėžia, kad byloje nenustatyta, jog A. Ž. sąmoningai vengė pateikti tachografus/vairuotojo korteles, priešingai, jis nurodė priežastis, dėl kurių tokie duomenys nepateikiami. Tiek VDI, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skirtingai vertina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą. Vien skirtingas įmonės veiklos traktavimas ir tai, kokius duomenis įmonė privalo turėti savo veikloje, savaime nereiškia, kad VDI nurodymai nebuvo vykdomi. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad nėra galimybės objektyviai įvykdyti nurodymą, jei apskritai neturima tam tikrų dokumentų. VDI, manydama, kad jei A. Ž. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje privalėjo turėti tachografus/vairuotojo korteles, neteisingai vykdė darbo laiko apskaitą ar kt., galėjo spręsti dėl A. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal kitus ANK straipsnius, tačiau to nedarė.

Esant šioms aplinkybėms, pripažinti, kad A. Ž. veiksmuose yra ANK 505 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių, nėra pagrindo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigines instrukcijas (b. l. 164–185) ar VDI – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo sutartis (b. l. 102–119). Šie dokumentai savaime nepatvirtina, kad įmonė veikloje naudojo transportą, kuriuo naudojosi būtent įmonės darbuotojai. Klausimas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė kaip tarpininkaujanti įmonė, ar ne ir privalėjo turėti atitinkamus leidimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl darbuotojų prašymų dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. teismas atkreipia dėmesį, kad A. Ž. nuosekliai teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo tokius darbuotojų prašymus elektroninėmis priemonėmis. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė priežastis, dėl kurių jis nepateikė prašomų dokumentų. Be to, nenustatyta, kad A. Ž. bylai reikšmingu laiku buvo išsaugojęs tokius prašymus. Šiame kontekste pasakytina, kad nėra galimybės objektyviai įvykdyti nurodymą, jei apskritai neturima tam tikrų dokumentų. Be to, VDI surašė A. Ž. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį, o teismas pripažino jį kaltu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. darbuotojams T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., E. K., S. Š., A. T., D. V., T. V. suteikė nemokamos atostogos be raštiškų darbuotojų prašymų. Taigi VDI, negavusi iš A. Ž. prašomų minėtų dokumentų, padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suteikė nemokamas atostogas nesilaikant darbo įstatymo nuostatų. Teismas taip pat jau įvertino A. Ž. veiksmus dėl bendrovės darbuotojams nemokamų atostogų suteikimo be raštiškų darbuotojų prašymų. A. Ž. veikos papildomas teisinis vertinimas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį yra perteklinis.

Esant šioms aplinkybėms, pripažinti, kad šiuo aspektu A. Ž. veiksmuose yra ANK 505 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių, taip pat nėra pagrindo.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Tokios išvados nepaneigia tai, kad A. Ž. anksčiau baustas administracine tvarka pagal ANK 505 straipsnio 1 ar 2 dalis. Teismas pažymi, kad asmens traukimas administracinėn atsakomybėn yra sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Asmens ankstesni baustumai savaime neturi įtakos sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės konkrečioje byloje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, skirdamas A. Ž. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į jo asmenybę – A. Ž. dirba, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. Ž. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 27–40).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, A. Ž. skirtina ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis (550 Eur) artimas sankcijos vidurkiui.

V. Dėl atstovavimo išlaidų

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. prašo priteisti 680 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, susijusios su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu, t. y. 380 Eur sudaro apeliacinio skundo parengimas ir 300 Eur – atstovavimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 191–192).

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kurios buvo išaiškintos minėtame nutarime, ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas, nepaisant aplinkybės, jog tai nėra tinkamai reguliuojama teisės aktais (tokio praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas priėmė procesinį sprendimą iš dalies nutraukti administracinio nusižengimo bylą, kurią pradėjo VDI, t. y. A. Ž. nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Taigi A. Ž. iš dalies nepagrįstai buvo traukiamas valstybės administracinėn atsakomybėn. Dėl dalinio nepagrįsto traukimo administracinėn atsakomybėn jis patyrė tam tikrų išlaidų, t. y. jo atstovas iš pradžių pateikė apeliacinį skundą dėl priimto nutarimo, kurį panaikinęs, apeliacinės instancijos teismas panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Antrą kartą išnagrinėjęs bylą, apylinkės teismas priėmė iš dalies palankų sprendimą. Teismo vertinimu, net ir toje pačioje byloje dėl skirtingų kaltinimų priėmus skirtingus sprendimus (dėl vieno kaltinimo nubausti asmenį, o dėl kito – nutraukti bylą), turi būti iš dalies priteisiamos turėtos atstovo išlaidos, nes taip mažinama kaltinimo, kuris nepasitvirtino apimtis, o dėl nepagrįsto kaltinimo atstovas turėjo laiko ir darbo sąnaudų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad proporcinga suma, priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VDI, yra pusė patirtos išlaidų sumos – 340 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 96 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) Eur dydžio baudą.

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje A. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalį, nes A. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos, priteisti 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų A. Ž. naudai advokato paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21130131911.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.