Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Apsaugos ir IT sprendimai“ UAB, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ASPA“ ieškinį atsakovui „Apsaugos ir IT sprendimai”, UAB dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ASPA“ prašė priteisti iš atsakovo „Apsaugos ir IT sprendimai”, UAB 2860,99 Eur skolą už prekes, 364,67 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensavimo, 98 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, 341,15 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu, 7,82 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl įrangos pravažiavimo kontrolei užtikrinti įsigijimo. Ieškovas pasiūlė standartinę pravažiavimo kontrolės įrangą. Atsakovas atsisakė pirkti įrangos instaliavimo darbus (kaina – 115,85 Eur.), paaiškino, kad jis yra šios srities profesionalas, todėl visus įrangos įrengimo darbus, išskyrus programavimą, atliks pats atsakovas. 2015-11-16 d. sutartimi Atsakovas įsigijo šias prekes (kainos be PVM): 1. RFID skaitytuvas, kaina – 3247 Eur. 2. antena RFID skaitytuvui, kaina – 782 Eur. 3. mini kompiuteris Raspberry, kaina – 240 Eur. 4. lipnios etiketės UHF RFID 54*34, kaina – 100 Eur (už 500 vnt.); 5. programavimo darbai, kaina – 1050 Eur. Iš viso sutarties kaina be PVM: 5419 Eur, sutarties kaina su PVM: 6556,99 Eur. Atsakovas po sutarties pasirašymo Ieškovui sumokėjo 2854,75 Eur dydžio avansą. 2016-01-06 d. Atsakovo atstovas (darbuotojas – IT specialistas) atvyko pasiimti įrangos, kuri abiejų šalių buvo detaliai patikrinta (specialistas turėjo galimybę įsitikini, kad įranga veikia ir kaip ji veikia, kadangi buvo pravesta įrangos veikimo demonstracija). Patikrinęs, kad viskas veikia, Atsakovas pasirašė įrangos priėmimo-perdavimo aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą. Remiantis sutarties 2.2.1. p. Atsakovas per 5 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos privalėjo sumokėti likusią sutarties kainą, t.y. 3702,24 Eur, tačiau šios sumos Atsakovas nesumokėjo.Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tinkamo perdavimo-priėmimo neįvyko, o 2016-01-06 Prekių ir paslaugų perdavimo-priėmimo aktas bei Ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra yra negaliojantys. Jie pasirašyti neįgalioto Atsakovo darbuotojo. Įranga negalėjo būti perduota 2016 m. sausio mėn. dar ir todėl, kad ji buvo su esminiais trūkumais ir neatitiko Sutarties sąlygų. Be to atsakovo manymu už netinkamą produkto pateikimą padaryti ieškovo nuostoliai turėjo būti įskaityti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo „Apsaugos ir IT sprendimai”, UAB 2860,99 Eur skolos, 364,67 Eur delspinigių, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimui, 341,15 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 7,82 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 3606,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 681 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „ASPA“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmesti. Teismas konstatavo, kad iš byloje pateikto J. Š. el. laiško matyti, kad atsakovo direktorius J. Š. žinojo apie 2016-01-06 įvykusį įrangos priėmimą-perdavimą, kur dalyvavo atsakovo darbuotojai (1 t., b.l. 96, 129). Todėl atsakovo teiginiai, kad asmenys 2016-01-06 atvykę pasiimti įrangos ir pasirašę priėmimo-perdavimo aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą, buvo neįgalioti veikti įmonės vardu, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas teismine tvarka ginčytų tokių neįgaliotų asmenų veiksmus atsakovo vardu. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2016-02-24 el. laišku atsakovo direktorius nurodė, kad dalinį mokėjimą padarys savaitės bėgyje (1 t., b.l. 61, 62). Taigi tokiu el. laišku atsakovo direktorius iš esmės patvirtino įrangos gavimą ir įsiskolinimą, nes pažadėjo įvykdyti dalinį mokėjimą.Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad perduota ginčo įranga buvo su esminiais trūkumais ir neatitiko sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad šie atsakovo teiginiai neįrodyti patikimais, pakankamais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas – atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą jo ieškinį atmesti. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas tinkama procesine forma neginčijo ir neteikė atitinkamų įrodymų, pranešimo jam apie įskaitymą tinkamumo, taip pat kitų įskaitymo galiojimo sąlygų, taip pat nebuvo aiškiai suformuluotų ieškovo argumentų bei nurodytų juos pagrindžiančių įrodymų, todėl Atsakovas neturėjo galimybės koncentruotis būtent į tų argumentų neigimą ir atitinkamų įrodymų teikimą. Atsakovas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi išimtinai tik Ieškovo pakviesto į teismo posėdį liudytojo D. D. paaiškinimais. Atsakovas apeliacinį skundą dėl netinkamo įrodymų vertinimo taip pat argumentuoja tuo, jog teismas netinkamai vertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip didesnės įrodomosios galios rašytinį įrodymą.Atsakovas mano, jog jam nebuvo būtinybės teismine tvarka ginčyti neįgaliotų asmenų veiksmus, kadangi vėlesni paties ieškovo veiksmai suteikė atsakovui pakankamą pagrindą manyti, kad pats ieškovas pripažino, jog 2016-01-06 d. įvykęs įrangos fizinis perdavimas negali būti laikomas galutiniu sutarties įvykdymu iš ieškovo pusės.Atsakovas nurodo, kad jam bylos nagrinėjimo metu negalėjo kilti minčių, kad teismas antstolio užfiksuotas aplinkybes gali interpretuoti kaip nors kitaip, nei pats Atsakovas, todėl Atsakovo nuomone, iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus - savo darbuotojų rašytinius paaiškinimus bei galutinio įrangos ir darbų užsakovo AB “Vilniaus baldai” rašytinį patvirtinimą. Atsakovas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės palaikė ieškinyje ir paruošiamuosiuose dokumentuose iš reikštą poziciją, jog atsakovas liko skolingas už pateiktas prekes. Ieškovo nuomone teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu Atsakovo pateikti įrodymai - darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, galutinio įrangos ir darbų užsakovo AB “Vilniaus baldai” rašytinis patvirtinimas bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrašas apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti priimti, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau (dar bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme) nepagrįstai nevilkinant bylos nagrinėjimo (CPK 181 straipsnis). Be to, šie įrodymai nepaneigia Atsakovo sutartinės pareigos apmokėti už nusipirktą ir perimtą įrangą.Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes jis užvilkintų procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškinio dalykas šioje byloje buvo suformuluotas kaip skola už patiektas prekes, o ne įskaitymas. Byloje priešpriešinio reikalavimo ieškinio forma dėl įskaitymo nebuvo pateikta. Šio įskaitymo Ieškovas nepripažino. Ieškovas 2016-08-08 d. atsakyme aiškiai pareiškė, kad Atsakovo nurodytas įskaitymas yra nepriimtinas ir su juo Ieškovas nesutinka, o visos Atsakovo patirtos išlaidos dėl paties Atsakovo netinkamo įrangos diegimo negali būti kompensuotos. Taigi ieškinio dalykas šioje byloje yra ginčo įrangos 2015 m. lapkričio 16 d. pirkimo- pardavimo sutartis ir jos įvykdymas.Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad 2016-01-06 d. Atsakovo atstovas – darbuotojas - IT specialistas atvyko pasiimti ginčo įrangos, kuri abiejų šalių buvo detaliai patikrinta, nes specialistas turėjo galimybę įsitikini, kad įranga veikia ir kaip ji veikia, kadangi buvo pravesta įrangos veikimo demonstracija. Patikrinęs kad viskas veikia, Atsakovas pasirašė įrangos priėmimo-perdavimo aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą. Remiantis sutarties 2.2.1. p. Atsakovas per 5 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos privalėjo sumokėti likusią sutarties kainą, t.y. 3702,24 Eur, tačiau šios sumos Atsakovas nesumokėjo, taigi iš esmės pažeidė sudarytą sutartį, kadangi naudojasi daiktu, nors nėra pilnai už jį atsiskaitęs.Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Atsakovas buvo ne kartą ragintas ieškovo, kad įvykdytų prievolę. Atsakovas įvykdė dalį savo įsipareigojimų: 2016-08-09 d. sumokėjo 841,25 Eur. Jokių kitų atsiskaitymų pagal 2015-11-16 d. Sutartį Atsakovas neatliko. Iš viso už perimtas prekes Atsakovas liko skolingas 2 860,99 Eur. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Iš pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad Ieškovas tiekė Atsakovui prekes, Atsakovas jas priėmė, tačiau už gautas prekes neatsiskaitė, todėl pagrįstai teismas konstatavo, jog Atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).Atsakovas, kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad ieškovo parduota įranga buvo su esminiais trūkumais ir neatitiko Sutarties sąlygų, nes nuo pat pradžių sistema viename objekte veikė netinkamai, o kitame objekte visiškai neveikė. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas Ieškovas tik pardavė Atsakovui ginčo įrangą ir atliko programavimo darbus (Sutarties priedas Nr. 1 “Įrangos ir darbų specifikacija”), o diegimo (konfigūravimo, instaliavimo) darbus atliko Atsakovo darbuotojai. Todėl jeigu buvo įrangos diegimo darbų trūkumų AB “Vilniaus baldai”, tai už šiuos trūkumus atsako Atsakovas. Byloje nustatyta, jog kai Atsakovo atstovai kreipėsi, kad įranga neveikia, Ieškovo specialistai iš karto atvyko ir patikrino įrangą. Paaiškėjo, kad įranga neveikia dėl netinkamo Atsakovo darbuotojų instaliavimo darbų, nes Atsakovo darbuotojai perkonfigūravo šios įrangos programinės dalies nustatymus, nors įrangos pardavimo metu įrangos nustatymai buvo tinkamai sukonfigūruoti ir demonstravimo metu įranga veikė. Ieškovo atstovai pakartotinai įspėjo dėl minėtos įrangos naudojimo, pateikė visas rekomendacijas kaip tinkamai naudotis įranga. Atlikus šiuos papildomus ir sutartyje nenumatytus darbus Atsakovo atstovui buvo pateiktas šių darbų perdavimo-priėmimo aktas, kadangi pagal sutartį (2.1.7 p.) už šiuos darbus imamas mokestis (viena specialisto darbo valanda 30 Eur)(el. b.l., Dubliko priedai Nr. 2 ir 3). Todėl Atsakovas nepagrįstai laiko šį dokumentą nauju priėmimo-perdavimo aktu. Todėl konstatuotina, kad paties apelianto (atsakovo) netinkamai atlikti darbai ir įrangos nustatymo pakeitimu Atsakovas bandė įrodyti, kaip ginčo prekių (įrangos) trūkumus.Kolegija įvertinusi bylos medžiagą taip pat konstatuoja, kad apelianto pateiktas defektinis aktas yra su trūkumais – be datos, todėl yra neaišku apie kokius ir kada pastebėtus trūkumus Atsakovas nurodo. Ieškovui šis aktas buvo pateiktas tik 2016-03-24 d., t.y. praėjus beveik 3 mėn. po to, kai Atsakovui buvo perduota įranga ir Ieškovas eilę kartų buvo pareikalavęs iš Atsakovo sumokėti likusią sumą už įrangą.Kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir rėmėsi ne tik liudytojo D. D. paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. įrodymų visetu.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – darbuotojų rašytinius paaiškinimus, galutinio įrangos ir darbų užsakovo AB “Vilniaus baldai” rašytinį patvirtinimą bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrašą.Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).Kolegija atsisako priimti naujus apelianto įrodymus, nes, visų pirma, šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, antra, šie įrodymai nepaneigia Atsakovo sutartinės pareigos apmokėti už nusipirktą ir perimtą įrangą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas UAB „ASPA“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 706,80 eurų bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 706,80 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Iš atsakovo „Apsaugos ir IT sprendimai”, UAB į.k. 301684928, ieškovo UAB „ASPA“ į.k. 122762812, naudai priteistinos 706,80 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme