Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr. e2-1709-871/2017(buvęs 2016 m. bylos Nr. e2-38684-871/2016)Proceso Nr. 2-68-3-31885-2016-3(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 4 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ASPA“ ieškinį atsakovui „Apsaugos ir IT sprendimai”, UAB dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas atskiru reikalavimu neginčijo atsakovo atlikto įskaitymo, tačiau reikalavo įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti skolą. Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje), reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y., ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad vienašališkai nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai.

Šioje byloje ieškovas UAB „ASPA“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo „Apsaugos ir IT sprendimai”, UAB 2860,99 Eur skolą, kurią pastarasis mano įskaitęs 2016-07-29 pranešimu (1 t., b.l. 72-73). Taigi ieškiniu ieškovas iš esmės nesutinka su atsakovo atliktu įskaitymu. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu priteisti skolą, turi įrodyti, kad egzistavo visos pirmiau nurodytos būtinosios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygos ir kad apie įskaitymą buvo tinkamai pranešta ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Įskaitymas yra galimas, kai yra pagrįstas, galiojantis reikalavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi pareigą patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, ar atsakovas turėjo pagrindą reikalauti ieškovo nuostolių atlyginimo ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos.

Byloje nustatyta, kad 2015-11-16 Įrangos ir programavimo paslaugų – pardavimo sutartimi Nr. 3326 atsakovas įsigijo iš ieškovo šią įrangą (kainos be PVM): 1. RFID skaitytuvas, kaina – 3247 Eur. 2. antena RFID skaitytuvui, kaina – 782 Eur. 3. mini kompiuteris Raspberry, kaina – 240 Eur. 4. lipnios etiketės UHF RFID 54*34, kaina – 100 Eur (už 500 vnt.); ir programavimo darbus pagal sutartį, kaina – 1050 Eur. Bendra programinės įrangos kaina be PVM: 5419 Eur, sutarties kaina su PVM: 6556,99 Eur (1 t., b.l. 11). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal sutarties 2.2.3 p. atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo perduodamą kokybišką įrangą, programinę įrangą, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. 2015-12-29 d. ieškovo atstovas el. paštu informavo atsakovo direktorių Joną Šiaulį, kad gali atvykti priimti įrangą (1 t., b.l. 129). Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojo parodymų nustatyta, kad 2016-01-06 atsakovo darbuotojai atvyko pas ieškovą į biurą, kur jiems buvo pateikta įranga, ir jiems paprašius pademonstruota, kaip įranga veikia. Ieškovas pateikė ne tik įrangą, bet ir instrukciją kaip ją sukonfigūruoti darbo taške, nes instaliavimo darbų atsakovas atsisakė. 2016-01-06 prekių ir paslaugų perdavimo-priėmimo aktu ieškovas perdavė atsakovo nuosavybėn prekybos įrangą, minėtą aktą pasirašė ieškovo ir atsakovo darbuotojai (1 t., b.l. 15), atsakovo darbuotojas pasirašė 2016-01-06 PVM sąskaitą-faktūrą ASPA Nr. 1600058 6556,99 EUR sumai (1 t., b.l. 16). Kaip matyti iš Jono Šiaulio el. laiško, atsakovo direktorius Jonas Šiaulys žinojo apie 2016-01-06 įvykusį įrangos priėmimą-perdavimą, kur dalyvavo atsakovo darbuotojai (1 t., b.l. 96, 129). Todėl atsakovo teiginiai, kad asmenys 2016-01-06 atvykę pasiimti įrangos ir pasirašę priėmimo-perdavimo aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą, buvo neįgalioti veikti įmonės vardu, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas teismine tvarka ginčytų tokių neįgaliotų asmenų veiksmus atsakovo vardu. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2016-02-24 el. laišku atsakovo direktorius nurodė, kad dalinį mokėjimą padarys savaitės bėgyje (1 t., b.l. 61, 62). Taigi tokiu el. laišku atsakovo direktorius iš esmės patvirtino įrangos gavimą ir įsiskolinimą, nes pažadėjo įvykdyti dalinį mokėjimą.

Nagrinėjamu atveju be konfigūravimo problemos, kurią ieškovas pašalino, kilo ginčas ir dėl RFID etikečių. Kaip minėta, sutartimi atsakovas įsigijo iš ieškovo šią įrangą: 1. RFID skaitytuvas, 2. antena RFID skaitytuvui, 3. mini kompiuteris Raspberry, 4. lipnios etiketės UHF RFID 54*34, (500 vnt.); ir programavimo darbus pagal sutartį (1 t., b.l. 11). Byloje nėra jokių patikimų, pakankamų duomenų, kad RFID skaitytuvas, antena RFID skaitytuvui, mini kompiuteris Raspberry, ar programavimo darbai pagal sutartį buvo nekokybiški (CPK 178 str., 185 str.). Priešingai, aplinkybę, kad RFID skaitytuvas, antena RFID skaitytuvui, mini kompiuteris Raspberry, programavimo darbai kokybiški patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2016 m. gegužės mėn. išbandžius naujas ieškovo pateiktas kitokio tipo RFID žymes, kelio užtvaro valdymo sistema veikė taip, kaip pageidavo atsakovas 6-8 metrų atstumu nuo pirmosios nuskaitymo vietos, ir netgi su pirminiu antenų išdėstymu (1 t., 70-71, 66). Byloje išsiskyrė šalių nuomonės dėl lipnių etikečių UHF RFID 54*34, kurių kaina – 100 Eur (už 500 vnt.). Atsakovo teigimu, su šiomis lipniomis etiketėmis sistema neveikė, geriausiu atveju suveikė tik kartais. Ieškovo teigimu, lipnios etiketės kokybiškos ir veikiančios, ieškovas pateikė įprasto kontrolės sprendimo pasiūlymą (įprastas sprendimas, kai kryptis skiria skiriamoji salelė, įvažiavimo/išvažiavimo eismo juostos plotis standartinis atitinkantis I kategorijos kelio klasifikaciją ir lygus 3 m), pagal sutartį pateiktos žymės veikė, tiesiog veikia mažesniu atstumu, nei tikėjosi atsakovas, nes konfigūruojant įrangą, paaiškėjo, kad situacija nestandartinė, t.y. naudojamas 1 kelio užtvaras tiek įvažiavimui, tiek išvažiavimui, eismo juostos plotis daugiau kaip 6 m, antenas galima sustatyti tik vienoje eismo juostos pusėje. Todėl buvo testuojamas visiškai kitokią, keletą kartų stipresnį atgalinį signalą generuojančią žymės anteną turintis pakabukas, kurį norėdamas įsigyti, atsakovas turėjo papildomai sumokėti (1 t., b.l. 67).

Byloje iš šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad su ieškovo pasiūlyta įranga ieškovo pasiūlytos etiketės tinkamos standartiniam sprendimui, t.y. kai nuskaitymo atstumas iki 3 m. Tuo tarpu, atsakovui pareiškus pretenzijas ir ieškovui nuvykus į objektą, paaiškėjo, kad atsakovo objektuose atstumas 6-8 metrai nuo pirmosios nuskaitymo vietos. Pažymėtina, kad byloje nėra patikimų, pakankamų duomenų, kad pirminiam sutartyje numatytam lipdukui, įvestam į sistemą, pakliuvus į antenos skaitymo zoną iki 3 metrų, sistema neinicijuotų kelio užtvaro pakėlimo (CPK 178 str., 185 str.). Nors atsakovas pateikė 2016-03-30 antstolio Mindaugo Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodoma, kad atvykus adresu Savanorių pr. 178B, Vilniuje, ir Savanorių pr. 197, Vilnius, prie įvažiavimų į AB „Vilniaus baldai“ teritoriją yra įrengti kelio užtvarai, J. Šiaulys paėmęs kortelę, nuo kurios turėtų pasikelti kelio užtvaras, priėjo prie RFID nuskaitymo sistemos, esančios šalia kelio užtvaro, tačiau kelio užtvaras nepakilo (1 t., b.l. 80), tačiau protokole nėra konstatuota kokiu atstumu buvo atliktas minėtas bandymas, nėra konstatuota, kad kortelei, įvestai į sistemą, pakliuvus į antenos skaitymo zoną iki 3 metrų, kelio užtvaras nepakilo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad bandymas buvo kartojamas po to, kai ieškovas atliko konfigūravimo darbus pagal 2016-04-04 garantinį raštą ir pateikė atsakovui rekomendacijas. Atsakovas tripliko ir atsakovo direktoriaus teiginių, kad apie 80 proc. automobilių įranga nenuskaitydavo RFID etikečių arba nuskaitydavo išimtinais atvejais niekuo nepagrindė, kaip ir nepateikė liudyto Dariaus Dvilinsko parodymus, jog sukonfigūravus, įranga veikė su projekte pridėtais lipdukais, priėjus prie antenos, atsidarydavo kelio užtvaras, priėjus prie išvažiavimo, jis atsidarydavo, iki 3 metrų, bandė su lengvuoju automobiliu, su atsakovo automobiliu taip pat buvo bandymas atliktas, rezultatai tokie patys, paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). Atsakovas, ginčydamas įrangos ir darbų kokybę ir teigdamas apie trūkumus turėjo teisę bei galimybę įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo teiginius, pavyzdžiui, specialistų, ekspertų pagalba, ką šios bylos procese šalims siūlė teismas (CPK 177 str., 178 str.). Tačiau teismui išaiškinus atsakovui teisę prašyti skirti teismo ekspertizę, atlikti vietos apžiūrą, atsakovas teismui jokių prašymų nereiškė.

2016-04-04 susitikimo objekte metu atsakovas išreiškė kliento pageidavimą, kad skaitymas būtų didesniais atstumais (1 t., b.l. 63-65). Byloje nustatyta, kad ieškovas, bendradarbiaudamas su atsakovu, surado ir pasiūlė atsakovui naujas RFID žymes, kurios tinka atstumui 6-8 metrai bei 2016-05-17 pateikė pasiūlymą (1 t., b.l. 69-70). Tačiau atsakovo vertinimu, žymių, kurios veikia su ieškovo įranga kaina ir kiekis yra aptarta sutartyje, todėl atsakovas nesutiko mokėti už naujas RFID žymes (1 t., b.l. 68), pats įsigijo tokias žymes ir įsigijimo sumą (2167,99 Eur) išskaitė iš mokėtinos ieškovui sumos, atlikdamas 2016-07-29 įskaitymą, neva kaip trūkumų pašalinimą. Teismas nesutinka su atsakovo teisine pozicija ir argumentais, kad žymių, kurios veikia su ieškovo įranga kaina ir kiekis yra aptarta sutartyje, todėl ieškovas turėjo perduoti atsakovui šias naujo tipo RFID žymes, neatlygintinai. Aplinkybė, kad ieškovo pasiūlytos žymės turėjo veikti iki 3 metrų, t.y. mažesniu atstumu negu tikėjosi atsakovas, o tai galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų naudojantis sistema, nes atsakovo objektuose yra didesnis atstumas 6-8 metrai nuo pirmosios nuskaitymo vietos, savaime nepatvirtina, kad RFID žymės apskritai nekokybiškos, neveikiančios su ieškovo įranga. Sutartyje buvo aptarta standartinių žymių UHF RFID 54*34, kaina – 100 Eur (už 500 vnt.), kurių nuskaitymo atstumas iki 3 metrų. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje nėra apibrėžta kokiomis konkrečiomis sąlygomis, kokiais atstumais turi veikti žymės. Pažymėtina ir tai, kad būtent atsakovas yra generalinis rangovas, kuris aiškinosi kliento poreikius, objektus, kuriems įdiegiama kelio užtvaro valdymo sistema, ir šios informacijos apie nestandartinį sprendimą prieš įsigyjant įrangą ieškovui nepateikė bei prisiėmė įrangos instaliavimo darbus sau. Kaip generalinis rangovas, atsakovas turėjo galimybę pateikti ieškovui techninius įrangos reikalavimus, tačiau tokių reikalavimų nepateikė. Informacija gauta iš atsakovo, pagal kurią 2015 11 11d. pateiktas konkretus pasiūlymas įrangai pirkti, buvo tokia: "atsiųsk kokia kaina būtų RFID skaitytuvo ir RFID žymės. Reiks kontroliuoti įvažiavimą ir išvažiavimą" (1 t., b.l. 67). Taigi atsakovas pateikė minimalius reikalavimus sistemai. Atsižvelgiant į gautą informaciją, jog reikalingas skaitytuvas ir žymės kontroliuoti įvažiavimui, ir nenurodžius specialių reikalavimų, logiška, kad ieškovas pateikė įprasto kontrolės sprendimo pasiūlymą, su kuriuo atsakovas sutiko, pradėjo derinti sutarties sąlygas. Sąlygas suderino, pasirašė 2015-11-16 sutartį. Todėl neigiamų pasekmių atsiradimo rizika tenka pačiam atsakovui, nes techninių sąlygų (atstumas 6-8 metrai iki pirmosios nuskaitymo vietos) atsakovas ieškovui sudarant sutartį neatskleidė, o ieškovas jų numatyti negalėjo. Tuo tarpu, tik atsakovui pareiškus pretenzijas ir ieškovui nuvykus į objektą, paaiškėjo, kad atsakovo objektuose yra nestandartinis sprendimas, nes atstumas nuo pirmosios nuskaitymo vietos 6-8 metrai. Pastaruoju atstumu veikiančios žymės yra visiškai kito tipo žymės, kurios nėra numatytos sutartyje. Akivaizdu, kad stipresnį atgalinį signalą generuojančią žymės anteną turintis pakabukas, t.y. skirtingas specifikacijas turintis produktas, turi ir skirtingą kainą. 2016-04-04 susitikimo objekte metu atsakovas išreiškė kliento pageidavimą, kad skaitymas būtų didesniais atstumais (1 t., b.l. 63-65). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo argumentai, jog žymių, kurios veikia su ieškovo įranga kaina ir kiekis yra aptarta sutartyje, todėl, paaiškėjus aplinkybėms dėl nestandartinės situacijos, ieškovas turėjo perduoti atsakovui šias naujas RFID žymes, kainuojančias beveik 21 kartą daugiau negu ieškovo, neatlygintai, vertintini kritiškai ir atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Dėl šios priežasties atsakovo įskaitymas dalyje dėl 2167,99 Eur sumos negali būti pripažintas kaip pagrįstas, galiojantis, vykdytinas reikalavimas. Stipresnių, kitokio tipo RFID etikečių įsigijimas dėl atsakovo objektuose esančių techninių sąlygų, kurios ieškovui sutarties sudarymo metu nebuvo atskleistos, negali būti vertinamas kaip įrangos trūkumų šalinimas dėl ieškovo kaltės.

Atsakovas taip pat nurodė, kad patyrė trūkumų nustatymo išlaidas: 363 Eur RFID sistemos profilaktinio patikrinimo išlaidų; 80 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo išlaidų ir 250 Eur teisinių išlaidų, kurias 2016-07-29 raštu įskaitė į ieškovui mokėtinas sumas. Kadangi atsakovas neįrodė, kad ieškovo perduota įranga, programavimo darbai buvo su esminiais trūkumais ir neatitiko sutarties sąlygų, o teismo konstatuota, kad kitokio tipo RFID etikečių įsigijimas dėl atsakovo objektuose esančių techninių sąlygų, kurios ieškovui sutarties sudarymo metu nebuvo atskleistos, negali būti vertinamas kaip įrangos trūkumų šalinimas dėl ieškovo kaltės, dėl šios priežasties atsakovo įskaitymas ir likusioje dalyje negali būti pripažintas kaip pagrįstas, galiojantis, vykdytinas reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Priešingai, gavęs rašytinį defektavimo aktą, ieškovas dėjo pastangas tinkamai įgyvendinti šį projektą, t.y. atliko papildomus sistemos analizės, konfigūravimo, derinimo darbus, apibrėžtus garantiniame rašte, savo lėšomis ieškojo, pateikė skirtingų tipų žymes, kurios veiktų atsakovo pageidaujamu 6-8 metrų atstumu, sutiko, kad atsakovas grąžintų pirmines žymes, pasiūlė atsakovui žymes, veikiančias jo pageidaujamu atstumu, už mažesnę kainą negu įsigijo pats atsakovas, ir už šiuos darbus nepateikė nei vienos sąskaitos, nors šie darbai nebuvo numatyti sutartyje. Todėl atsakovas neįrodė, kad papildomas išlaidas patyrė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų vykdant sutartį.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, jog neegzistavo visos CK 6.130 str. 1 d. nustatytos sąlygos įskaitymo atlikimui, būtent atsakovo reikalavimas ieškovui dėl 2860,99 Eur patirtų nuostolių įskaitymo nebuvo pagrįstas, galiojantis ir vykdytinas, todėl atsakovo prievolė negalėjo pasibaigti įskaitymu. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog atsakovo argumentas, jog jo prievolė ieškovui yra pasibaigusi įskaitymu, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų nesutikimo su ieškiniu argumentų atsakovas nenurodė.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str.) o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad atsakovas už pateiktą įrangą ir programavimo darbus pagal 2015-11-16 sutartį ir PVM sąskaitą-faktūrą ASPA Nr. 1600058 nesumokėjo ieškovui 2860,99 Eur. Minėta, atsakovas šios aplinkybės neginčija. Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistina 2860,99 Eur skolos suma.

Šalių sudarytos sutarties 3.1. p. punkte nurodyta, kad atsakovas, laiku neatsikaitęs už programinę įrangą, privalo mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 364,67 Eur delspinigių, taikant 0,05 proc. dydžio normą, paskaičiavimas pateiktas ieškinyje (1 t., b.l. 3). Nors ieškovas šią sumą įvardija palūkanomis, iš esmės tai yra reikalavimas dėl delspinigių, kurie aptarti šalių sutartyje. Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, reikalavimas dėl 364,67 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas, teisėtas, todėl tenkintinas (CPK 6.258 str. 2 d., 6.71 str., sutarties 3.1.p.). Nors atsakovas ir neprašė mažinti palūkanų, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad sutartį sudarė ir dėl konkretaus netesybų dydžio susitarė du privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, taip pat atsižvelgiant prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, skolos neapmokėjimo tęstinumą, pagrindinės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių dydžio santykį, teismas vertina, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai šiuo konkrečiu atveju paskaičiuoti nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, nelaikytini aiškiai per didelėmis netesybomis.

Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str., prašo priteisti iš atsakovo 40,00 Eur sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui. Minėto įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įgijęs teisę į palūkanas, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 40,00 Eur suma išieškojimo išlaidų kompensavimui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 341,15 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, kurias patyrė kreipdamasis į dėl konsultacijos pagal teisinių paslaugų sutartį ir kurių nepadengia 40 Eur kompensacija. Šios išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos (1 t., b.l. 35, 36), susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais nevykdant savo prievolių ir ikiteisminiu skolos išieškojimo būdu, todėl pagal CK 6.249 str. 4 d. 3 p. priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai. Atsakovas jokių įrodymų, kad išlaidos per didelės ar nepagrįstos nepateikė.

LR CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovo 7,82 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato, kad kreditorius turi teisę palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Civilinė byla teisme iškelta 2016-09-02, taigi prievolė mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos atsirado 2016 m. antrąjį metų pusmetį, todėl taikytina 2016 metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. 2016-07-01 galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 0,00 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti mažesnio dydžio palūkanų normą, o teismas negali viršyti ieškinio reikalavimų ribų, ieškovo prašymas tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 7,82 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 3606,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., CK 6.37 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 1088 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 98 Eur žyminis mokestis (t. 1, b.l. 37) bei 990 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad ieškinio suma nagrinėjamu atveju 3606,81 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 81 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovas už ieškinį permokėjo 17 Eur, permokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškovui CPK 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, kai teismui yra pateiktas prašymas dėl šių išlaidų priteisimo bei įrodymai, patvirtinantys patirtas išlaidas. Pagal teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teisminę praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. reglamentavimu bei atsižvelgia į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, įvertina konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistino ar ginčijamo turto ir piniginių lėšų sumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir teikimo pastovumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias šiam klausimui nagrinėti aplinkybes. Priteistinas atstovavimo išlaidų dydis negali viršyti Rekomendacijose numatyto maksimalaus apmokėjimo dydžio, o taip pat pabrėžtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio šalies išlaidavimo ir, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies – jų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėju atveju ieškovas prašo priteisti 990 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, į ieškovo parengtų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, į sugaištą laiką atstovaujant viename posėdyje, į Rekomendacijas, vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., teisingumo, protingumo principais, daroma išvada, kad yra pagrindas sumažinti priteistinų iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų dydį iki 600 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo „Apsaugos ir IT sprendimai”, UAB 2860,99 Eur skolos, 364,67 Eur delspinigių, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimui, 341,15 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 7,82 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 3606,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 681 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „ASPA“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „ASPA“ 17 EUR permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2016-08-31 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 11426, AB DNB banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.