Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1; 1.2; 4.3; 6.1; 6.3; 11.1; 11.7; 11.9.3; 11.9.4; 11.9.12; 11.10; 11.11; 12.4; 12.5; 12.6; 113.1; 14.1; 14.3.2; 14.3.3; 14.3.16.1; 114.5; 14.7; 18.1; 18.2.2; 18.4; 99.3; 35.3.6; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 113.1; 114.9.1; 114.9.3; 114.11; 116.1; 116.4; 125.7.

2012 m. sausio 6 d.

sekretoriaujant A.Tankevič, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. R.Rukštelei, atsakovo atstovei J.Stuckai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs darbo bylą pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui UAB „A.“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir kitų su darbo santykiais susijusių klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą – laikyti jį atleistu iš darbo pagal DK 128 str. 1 d.;

2) priteisti iš atsakovo 10 116,11 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, už komandiruotes neišmokėtus dienpinigius - 17 003 Lt, už nakties darbą nesumokėtą darbo užmokestį – 1 173,69 Lt, už viršvalandinį darbą nesumokėtą darbo užmokestį – 524,88 Lt, už darbą švenčių dienomis nesumokėtą darbo užmokestį – 233,28 Lt;

3) priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, numatytą DK 140 str. 2 d.;

4) priteisti iš atsakovo DK 141 str. 3 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką po 2011 m. kovo 4 d.;

5) priteisti iš atsakovo už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną už laikotarpį iki 2011 m. kovo 4 d.;

6) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

7) priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (I tomas, b.l. 1 – 4, IV tomas, b.l. 146 - 149).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis nuo 2010-02-11 dirbo UAB „A.“ vairuotojo pareigose – vairavo darbdavio krovininius automobilius Vakarų Europos šalyse. Darbdavys (atsakovas) jam per visą darbo laiką pervedinėjo pinigų sumas, reikalingas kelionės išlaidoms padengti (kuro pirkimas, mokėjimas už kelius, rinkliavos ir kt.), tačiau darbo užmokesčio ir dienpinigių nemokėjo. Todėl jis 2011-02-25 prašymu kreipėsi į darbdavį, prašydamas nutraukti darbo sutartį LR Darbo kodekso 128 straipsnio pagrindu. Tačiau darbdavys šiuo pagrindu atsisakė nutraukti darbo sutartį. Tuomet jis dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, kuris 2011-03-22 raštu informavo apie prašymo nagrinėjimo rezultatus, buvo nustatyti tam tikri pažeidimai. Teigia, kad jam darbo užmokestis buvo išmokėtas vienintelį kartą, jau po kreipimosi dėl atleidimo iš darbo -2011-03-04 į jo banko sąskaitą buvo pervesta 1 109,61 Lt darbo užmokesčio. Kad darbo užmokestis iki tol nebuvo mokamas, patvirtina tai, kad jam nei karto nebuvo išduotas atsiskaitymo lapelis. Nurodo, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, jog darbo užmokestis būtų mokamas kartu su ūkio išlaidoms padengti reikalingomis sumomis, jo neišskiriant ir nenurodant mokėjimo paskirtyje, kolektyvinėse ir darbo sutartyje nustatyta nebuvo. Kadangi jam priskaičiuota darbo užmokesčio suma už dirbtą laiką yra 11 225,72 Lt, darbdavys liko skolingas jam 10 116,11 Lt darbo užmokesčio. Pagal atsakovo 2011-04-26 lydraščiu pateiktus dienpinigių apskaičiavimus pagal kelionės lapus jam buvo priskaičiuota iš viso 17 003 Lt dienpinigių. Teigia, kad jam dienpinigiai nebuvo išmokėti, nes visi atsakovo atlikti mokėjimai buvo skirti ūkio išlaidoms padengti. Pažymi, kad atsakovo į bylą pateiktos atsakovo sudarytos avanso apyskaitos nepatvirtina visų ieškovo komandiruočių išlaidų, nes atsakovas nepateikė į bylą jo pasirašytų komandiruočių (reisų) ataskaitų apie komandiruotės patirtas faktines išlaidas. Pagal į bylą pateiktą atsakovo pažymą apie ieškovo darbo laiko apskaitą ieškovas naktį iš viso dirbo 322 valandas, už šį darbo laiką atsakovas neskaičiavo papildomo darbo užmokesčio vadovaujantis DK 193 str. nuostata, kad už nakties darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į atsakovo su 2011-05-19 lydraščiu pateiktus duomenis apie jam per paskutinius 3 mėnesius išmokėtą darbo užmokestį, jo vidutinis darbo užmokestis, priskaičiuotas išmokėti, yra 7,29 Lt (2677,15 / 367). Taigi, atsakovas jam už nakties darbą nesumokėjo 1 173,69 ((322 x 7,29) / 2) Lt. Taip pat atsakovas jam nesumokėjo 524,88 Lt už viršvalandinį darbą, jis dirbo 48 h viršvalandžių (48 x 7,29 x 1,5). Be to, atsakovas jam nesumokėjo 233,28 Lt už darbą švenčių dienomis, jis dirbo 16 h švenčių dienomis (16 x 7,29 x 2 + 233,28). Teigia, kad jis nebuvo pareiškęs pageidavimo kompensuoti jam už darbą švenčių dienomis papildomomis poilsio dienomis. Už viršvalandinį ir nakties darbą galimybė kompensuoti poilsio dienomis apskritai nenumatyta. Nurodo, kad dėl atsakovo įsiskolinimo jam, darbdavys negalėjo jo atleisti DK 127 str. 1 d. pagrindu ir privalėjo tenkinti jo prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 128 str. pagrindu, todėl jo atleidimo iš darbo pagrindas turi būti pakeistas. Teigia, kad už pavėluotą atsiskaitymą jam turi būti priteisti delspinigiai. Be to, nurodo, kad jis darbdavio buvo pažemintas, nes ilgą laiką (daugiau negu metus) dirbo negaudamas darbo užmokesčio ir kitų su darbu susijusių išmokų, darbdavys nuolat žadėjo atsiskaityti, tačiau to iki šiol taip ir nepadarė. Visą darbo laiką jis patyrė išgyvenimus dėl to, ar gaus atlyginimą už atliekamą darbą, ar galės aprūpinti savo šeimą, negalėjo būti tikras dėl savo finansinio saugumo. Dėl to jam turi būti priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko (I tomas, b.l. 28 - 34).

Atsiliepime nurodė, kad ieškovas yra praleidęs DK 296 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą savo teisėms dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių ginti, nes jis apie savo pažeistas teises seniai žinojo, kaip pats ieškinyje nurodo, jog jam darbo užmokestis ir dienpinigiai nebuvo mokami nuo pat darbo pradžios, t.y. nuo 2010-02-11. Ieškovas 2011-04-19 kreipėsi į teismą neįgyvendinęs privalomos ikiteisminės darbo ginčų nagrinėjimo stadijos. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą yra visiškai nepagrįstas, nes su ieškovu yra pilnai atsiskaityta. Atkreipia dėmesį, kad visos išmokos, t.y. priskaičiuotas darbo užmokestis, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos buvo išmokėtos ieškovui į jam priklausančias dvi banko sąskaitas, grynieji pinigai buvo išduodami pagal kasos išlaidų orderius. Teigia, kad ieškovui per visą jo darbo laiką įmonėje priskaičiuota darbo užmokesčio ir dienpinigių suma sutampa su jam išmokėtomis sumomis. Todėl ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Teigia, kad aplinkybė, jog išmokant darbo užmokestį ieškovui nebuvo išduotas atsiskaitymo lapelis, neleidžia daryti išvados, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Formalus DK pažeidimas, t.y. atsiskaitymo lapelių neišdavimas, negali būti pagrindu pripažinti, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui nebuvo sumokėti. Taip pat teigia, kad faktas, jog mokėjimo paskirtis nebuvo detalizuota išskiriant konkrečią darbo užmokesčio ir / ar dienpinigių sumą, neleidžia daryti išvados, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai darbuotojui nebuvo sumokėti. Dar kartą pažymi, kad ieškovui už visus jo darbo metus priskaičiuotas darbo užmokestis , dienpinigiai, komandiruočių išlaidos sutampa su faktiškai jam sumokėtomis sumomis. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą, be to, nebuvo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, jis tinkamai ir laiku mokėjo visas darbuotojui priklausančias sumas. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo irgi negali būti tenkinamas. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo reikalavimu dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, nes su darbuotoju (ieškovu) atleidimo iš darbo dieną buvo pilnai atsiskaityta. Be to, toks reikalavimas prieštarautų teismų formuojamai praktikai. Kadangi su darbuotoju buvo tinkamai ir laiku atsiskaityta, todėl pagrindo taikyti DK 207 str. 1 d. įtvirtintą sankciją – nėra, taip pat nėra pagrindo priteisti procesines palūkanas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas reikalavimus pilnai palaikė.

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas I. M. ir atsakovas UAB „A.“ 2010-02-11 sudarė darbo sutartį Nr. 10 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 2010-02-11 pradėjo įmonėje dirbti vairuotoju (I tomas, b.l. 6 - 9). Darbo sutartyje šalys susitarė, kad darbuotojui bus mokamas 1 050 Lt darbo užmokestis per mėnesį, išmokant vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. (Sutarties 3 p.); komandiruojamam darbuotojui mokama ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo tvarkos 3 ir 9 p. nuostatas, patvirtintas LR Vyriausybės 2005-01-31 nutarimu Nr. 101 (Sutarties 7 p.). Ieškovas 2011-02-25 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2011-03-04 pagal Darbo kodekso 128 straipsnį, t.y. kai daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis (I tomas, b.l. 10). Tačiau atsakovas nesutiko ieškovo atleisti Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalies pagrindu (I tomas, b.l. 11), ieškovas iš darbo atleistas nuo 2011-03-04 pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (I tomas, b.l. 72).

Ieškovas nurodo, kad jam darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotes nebuvo mokami visą darbo laikotarpį, išskyrus 1 109,61 Lt, kurie buvo ieškovui sumokėti jo atleidimo iš darbo dieną. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, kad su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus.

Kaip nustatyta, ieškovas dirbo pas atsakovą šiek tiek daugiau nei metus laiko. Ieškovui per visą jo darbo laikotarpį buvo priskaičiuota 12 399,26 Lt darbo užmokesčio, už kasmetines atostogas – 1 133,36 Lt darbo užmokesčio, 97,73 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso priskaičiuota 13 630,35 Lt darbo užmokesčio kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas; atskaičius mokesčius ieškovui priskaičiuota iš viso 11 225,72 Lt darbo užmokesčio (I tomas, b.l. 14, 40 - 44). Ieškovas pripažįsta, kad jam 2011-03-04 buvo sumokėta 1 109,61 Lt darbo užmokesčio, pervedant į jo asmeninę sąskaitą banke. Taigi, ginčo dėl šios sumos (1 109,61 Lt) nėra. Ieškovui taip pat buvo priskaičiuota 17 003 Lt dienpinigių už komandiruotes, iš viso už kelionės išlaidas ieškovui buvo priskaičiuota 127 914,38 Lt (I tomas, b.l. 40 - 43).

Teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl priskaičiuotų sumų, susijusių su darbo santykiais, nėra, byloje keliamas ginčas dėl šių sumų, t.y. dėl 10 116,11 Lt darbo užmokesčio ir dėl 17 003 Lt dienpinigių, sumokėjimo ieškovui.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatavimui, kad minėtos pinigų sumos, t.y. darbo užmokestis ir dienpinigiai, ieškovui buvo sumokėtos. Šią aplinkybę patvirtina 2010-02-11 – 2011-03-04 pažyma apie I. M. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (I tomas, b.l. 40 - 43), 2011-03-07 pažyma Nr. 3 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas I. M. (I tomas, b.l. 44), ištrauka iš UAB „Autransta“ banko išrašų už 2010-02 – 2011-03 mėn. (išmokos I. M.) (I tomas, b.l. 47 - 48), Avanso apyskaitos, su atitinkamas išlaidas patvirtinančiais čekiais (III tomas, b.l. 45 - 186), Dienpinigių apskaičiavimai (I tomas, b.l. 102 - 160), Kasos išlaidų orderiai (IV tomas, b.l. 8 - 28). Teismas darydamas tokią išvadą atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas yra nesąžiningas, t.y. jis teismo posėdžio metu teigė, jog parašai, esantys ant kasos išlaidų orderių, yra ne jo (suklastoti), prašė skirti rašysenos ekspertizę. Kitaip tariant, ieškovas teigė, kad grynųjų pinigų, nurodytų minėtuose orderiuose, nėra gavęs. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą ir siekdamas patvirtinti ar paneigti nurodytas aplinkybes, paskyrė rašysenos ekspertizę (IV tomas, b.l. 77). Lietuvos teismo ekspertizės centrui atlikus rašysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad UAB „Autransta“ atitinkamuose kasos išlaidų orderiuose, eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė I. M. (IV tomas, b.l. 136 - 140). Taigi, ekspertizės aktu iš esmės buvo paneigtas ieškovo teiginys, kad kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne jis, o tuo pačiu, kad jis negavo minėtuose dokumentuose nurodytų pinigų sumų. Šios aplinkybės leidžia teismui kritiškai vertinti ir kitus ieškovo teiginius apie tai, kad su juo nebuvo atsiskaityta, t.y. kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, už visą darbo laiką. Be to, darbo kodekso 296 straipsnis nustato, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Ieškovas, kaip pats teigia, negaudamas darbo užmokesčio ir dienpinigių nuo pat savo darbo pradžios, t.y. žinodamas apie jo pažeistas teises, per tris mėnesius nesikreipė į darbo ginčų komisiją, teismui tokių duomenų nepateikė. Šios aplinkybės taip pat leidžia abejoti ieškovo teiginiais dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių negavimo.

Nors pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas ūkio išlaidoms“, o kasos pajamų orderiuose – „įvairioms išlaidoms“, tačiau tai nepaneigia to fakto, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui buvo sumokėti. Ieškovui už visus jo darbo metus priskaičiuotas darbo užmokestis, dienpinigiai, komandiruočių išlaidos, kurios nurodytos minėtuose pažymose, avanso apyskaitose, dienpinigių apskaičiavimuose, sutampa su faktiškai ieškovui sumokėtomis sumomis, t.y. pervestomis sumomis per banką į ieškovo asmenines sąskaitas ir išmokėtais grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius. Tai, kad pervedant pinigus ieškovui per banką ir sumokant grynaisiais mokėjimo paskirtyje nebuvo detalizuota, išskiriant konkrečią darbo užmokesčio ir / ar delspinigių sumą, vertintina kaip formalus pažeidimas, kuris, kaip minėta, nepaneigia darbo užmokesčio ir dienpinigių sumokėjimo ieškovui fakto. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepateikė į bylą ieškovo pasirašytų komandiruočių (reisų) ataskaitų apie komandiruotėse patirtas faktines išlaidas. Atsakovas teismui nurodė, kad ieškovas tokių pasirašytų komandiruočių ataskaitų neteikė, pateikdavo tik faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus (čekius), todėl jų negali pateikti ir teismui. Pats ieškovas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokias rašytines ataskaitas tikrai darbdaviui teikė. Teismas pažymi, kad pareiga teikti darbdaviui komandiruotės ataskaitas, pagal LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 p., tenka pačiam darbuotojui. Darbdavys tokių ataskaitų turėtų reikalauti. Tačiau bet kokiu atveju, šių ataskaitų nebuvimas kilusiam ginčui esminės teisinės reikšmės neturi, t.y. minėtos aplinkybės nepaneigia darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo ieškovui fakto. Teismas taip pat sutina su atsakovo pozicija, kad formalus pažeidimas dėl atsiskaitymo lapelių neišdavimo, neleidžia daryti išvados, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Teismas pažymi, kad aukščiau nustatyti darbdavio teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai yra susiję su darbdavio atsakomybe, bet šiuo atveju neturi įtakos sprendžiamam ginčui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas konstatuoti, kad darbdavys įrodė, jog ieškovui (buvusiam darbuotojui) buvo išmokėtas 10 116,11 Lt darbo užmokestis ir 17 003 Lt dienpinigiai už komandiruotes.

Ieškovas prašo pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą – laikyti jį atleistu iš darbo pagal DK 128 str. 1 d.

Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Taigi, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį be kita ko, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Kaip minėta, ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 127 str. 1 d. Byloje nenustatyta, kad ieškovui būtų nemokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) daugiau kaip du mėnesius iš eilės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ir tenkinti ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, t.y. laikyti jį atleistu iš darbo pagal DK 128 str. 1 d.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, t.y. laikyti jį atleistu iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. 2 d., priteisimo. DK 140 straipsnio 3 dalyje (anksčiau 2 dalyje) nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Taigi, kadangi darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 127 str. 1 d., todėl jis patenka į DK 140 str. 3 d. (anksčiau 2 d.) numatytą reguliavimo išimtį, kai numatyta išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama. Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 173,69 Lt už nakties darbą nesumokėtą darbo užmokestį (ieškovas naktį iš viso dirbo 322 h), 524,88 Lt už viršvalandinį darbą nesumokėtą darbo užmokestį (ieškovas viršvalandžių dirbo iš viso 48 h) ir 233,28 Lt už darbą švenčių dienomis nesumokėtą darbo užmokestį (ieškovas švenčių dienomis iš viso dirbo 16 h). Atsakovo atstovė ieškovo nurodomą darbo laiką, dirbtą naktį, viršvalandžius ir švenčių dienomis, neginčijo, taip pat neginčijo to fakto, kad ieškovui už atitinkamą darbo laiką nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, tačiau nurodė, jog ieškovui už tai buvo kompensuota suteikiant jam papildomas poilsio dienas ir už jas sumokant jo vidutinį darbo užmokestį.

Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Kaip matyti iš šios įstatyminės normos, darbuotojui dirbtas laikas poilsio ir švenčių dienomis be kita ko gali būti kompensuojamas suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną ir už tą dieną mokant jo vidutinį darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikalingas darbuotojo pageidavimas. Kokia forma turi būti išreikštas šis pageidavimas įstatymas nenustato, todėl laikytina, kad toks sutikimas gali būti išreikštas ir žodžiu.

Atsakovo pateikta teismui pažyma tvirtina, kad ieškovui už poilsio ir švenčių dienas bei už viršvalandžius darbo užmokestis nebuvo skaičiuojamas, nes jam 2010 m. gegužės 21 – 25, birželio 23 – 28, spalio 1 -18, 2011 m. sausio 20 – 24 d. buvo suteiktos poilsio dienos (II tomas, b.l. 59). Ieškovas (jo atstovas) neginčija, kad nurodytomis dienomis jis nedirbo. Be to, šie duomenys iš esmės patvirtinami ir kitais byloje esančiais įrodymais (I tomas, b.l. 45 – 46, IV tomas, b.l. 49 – 54 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos už darbą švenčių dienomis, t.y. 2010 m. gegužės 21 – 25 d. (IV tomas, b.l. 51, 53 - 54), ieškovas atitinkamomis dienomis nedirbo, todėl laikytina, kad jo sutikimas dėl kompensavimo papildomomis poilsio dienomis už darbą švenčių dienomis buvo. Ieškovas dėl to darbdaviui nereiškė jokių pretenzijų. Taigi, kadangi ieškovui buvo kompensuota papildomomis poilsio dienomis už darbą švenčių dienomis, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovas ieškovui neskolingas už darbą švenčių dienomis. Ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Darbo kodekso 193 straipsnis nustato, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Įstatyme nėra numatyta, kad darbuotojui už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu būtų galima kompensuoti papildoma poilsio diena.

Atsižvelgiant į išdėstytą įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas privalo ieškovui sumokėti už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu, nepaisant to, kad jis yra ieškovui už tai suteikęs papildomas poilsio dienas. Taigi, I. M. ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Kadangi ginčo, tarp priskaičiuotų pinigų sumų už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis, nėra, ieškovo pateiktas paskaičiavimas yra pagrįstas į bylą pateiktais duomenimis, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 524,88 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir 1 173,69 Lt – už nakties darbą, iš viso 1 698,57 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu (be mokesčių).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną už laikotarpį iki 2011 m. kovo 4 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui iš viso nesumokėjo 1 698,57 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostatomis ieškovui priteistini delsiniai už laikotarpį, kada jam nebuvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu. Delspinigių dydis yra 0,07 proc. (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-01-27 įsakymas Nr. A1-29 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“), delspinigiai skaičiuojami po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, t.y. nuo kito mėnesio 22 d., laikant, kad darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. (Sutarties 3 p.), ir baigiant skaičiuoti 2011-03-04, t.y. iki ieškovo atleidimo dienos. Už 2010 m. vasario mėnesį turėjo būti vėliausiai atsiskaityta 2010-03-15, delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-03-23 iki 2010-04-22 sudaro 2,27 Lt (102,62 Lt * 31 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuoti nuo 2010-04-23 iki 2010-05-22 sudaro 5,77 Lt ((102,62 + 172,25 = 274,87 Lt) * 30 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-05-23 iki 2010-06-22 sudaro 9,22 Lt ((274,87 + 150,26 = 425,13 Lt) * 31 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-06-23 iki 2010-07-22 sudaro 12,16 Lt ((425,13 + 153,92 = 579,05 Lt) * 30 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-07-23 iki 2010-08-22 sudaro 14,79 Lt ((579,05 + 102,62 = 681,67 Lt) * 31 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-08-23 iki 2010-09-22 sudaro 19,64 Lt ((681,67 + 223,56 = 905,23 Lt) * 31 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-09-23 iki 2010-10-22 sudaro 23,16 Lt ((905,23 + 197,90 = 1103,13 Lt) * 30 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-10-23 iki 2010-11-22 sudaro 27,91 Lt ((1103,13 +183,24 = 1286,37 Lt) * 31 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-11-23 iki 2010-12-22 sudaro 28,63 Lt ((1286,37 + 76,96 = 1363,33 Lt) * 30 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2010-12-23 iki 2011-01-22 sudaro 32,92 Lt ((1363,33 + 153,92 = 1517,25 L) * 31 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2011-01-23 iki 2011-02-22 sudaro 37,06 Lt ((1517,25 + 190,58 = 1707,83 Lt) * 31 d. * 0,07 proc.); delspinigiai skaičiuotini nuo 2011-02-23 iki 2011-03-04 sudaro 11,95 Lt (1707,83 Lt * 10 d. * 0,07 proc.). Ieškovo naudai iš atsakovo priteistina iš viso 225,48 Lt delspinigių.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo DK 141 str. 3 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką po 2011 m. kovo 4 d.

Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (3 d.). Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo pilnai atsiskaitęs, t.y. jam nebuvo sumokėjęs darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu, iš viso 1 698,57 Lt. Dėl šio neatsiskaitymo laiku nėra ieškovo kaltės, todėl jam turi būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ieškovui turėtų būti priteisiamas sumokėti vidutinis darbo užmokestis nuo 2011-03-05 iki pilno atsiskaitymo su ieškovu. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo iniciatyva buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri paneigė ieškovo teiginius dėl jo parašo suklastojimo ant kasos išlaidų orderių, dėl ko byla ilgą laiką buvo sustabdyta (negalėjo būti išnagrinėta), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), mano, kad šis laikotarpis, kai byla negalėjo būti nagrinėjama, turi būti išminusuota iš uždelsimo atsiskaityti laikotarpio, už kurį ieškovui priteisiamas jo vidutinis darbo užmokestis. Minusuotinas laikotarpis nuo 2011-06-17 teismo posėdžio (IV tomas, b.l. 74 - 78) iki 2011-12-19 teismo posėdžio, t.y. 6 mėnesiai ir 2 dienos. Atsižvelgiant į tai, priteistina iš atsakovo ieškovo naudai jo vidutinis darbo užmokestis, t.y. 892,38 Lt (be mokesčių) (2677,15 (II tomas, b.l. 60) / 3 mėn.), už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki pilno atsiskaitymo su ieškovu dienos. Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad ieškinio reikalavimas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo prieštarauja formuojamai teismų praktikai, kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, kad atsakovas laiku ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu, iš viso 1 698,57 Lt. Taigi, atsakovas ieškovui skolingas daugiau kaip vieną vidutinį darbo užmokestį, todėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką (išskyrus išminusuotą laikotarpį) išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija atsakovui. Būtent toks teisės aiškinimas, priešingai nei teigia atsakovas, atitinka teismų praktiką, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartį Nr. 3K-3-82/2008.

Priteisus ieškovo naudai iš atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio (1 698,57 Lt), yra pagrindas tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Tačiau priteistinos ne 6 proc. dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kaip prašo ieškovas, bet 5 proc. (CK 6.210 str. 1 d.). Priteisiant procesines palūkanas taip pat išminusuotinas 6 mėnesių ir 2 dienų terminas, kai byla nebuvo nagrinėjama. Taigi, iš atsakovo priteistina mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t.y. 1 698,57 Lt, nuo 2010-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.).

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas savo neturtinę žalą kildina iš jam nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su tuo susijusių išmokų. Teismas šioje byloje jau anksčiau pripažino, kad ieškovui darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo išmokėti, išskyrus jo reikalautą priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu, ši darbo užmokesčio dalis yra nežymi, lyginant su reikalauta priteisti darbo užmokesčio dalimi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad tokia nežymi neišmokėto darbo užmokesčio dalis ieškovui padarė 10 000 Lt ar mažesnę neturtinę žalą. Be to, ieškovas savo prašomos priteisti žalos iš esmės nepagrindė konkrečiais įrodymais. Ieškovas tik apsiribojo bendrais teiginiais, kad patyrė išgyvenimus dėl to, ar gaus atlyginimą už atliekamą darbą, ar galės aprūpinti savo šeimą, negalėjo būti tikras dėl savo finansinio saugumo, tačiau, kaip minėta, teismas nustatė, kad ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis, todėl jis dėl to negalėjo patirti neturtinės žalos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas nors ir nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis, tačiau ieškovui už tai buvo suteikęs papildomas poilsio dienas, t.y. atsakovas siekė, kad ieškovui būtų kompensuota už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtį, laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintas ne daugiau kaip 10 procentų, tai reiškia, kad ieškovui priklauso 10 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 90 proc. Ieškovas už ekspertizę iš anksto į teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėjęs 1 000 Lt (IV tomas, b.l. 80), ekspertizė kainavo 988,30 Lt (IV tomas, b.l. 141), taigi laikytina, kad atsakovas patyrė 988,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo iniciatyva buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri paneigė ieškovo teiginius dėl jo parašo suklastojimo ant kasos išlaidų orderių, konstatuoja, kad ieškovo elgesys buvo netinkamas, jis piktnaudžiavo savo procesine teise, dėl to susidariusios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 3 str. 1 d., 93 str. 4 d.). Ieškovas daugiau įrodymų, apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė. Atsakovas iš viso patyrė 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (II tomas, b.l. 6, 9, 150 - 152). Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga įrodymų vertinimo ir teisės taikymo prasme), apimtį (byla yra didelės apimtie, ją sudaro 4 tomai), vykusius ne vieną teismo posėdį, pripažintinos racionalios ir pagrįstos (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovo priteistina atsakovo naudai 90 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 2 178 Lt (2 420 Lt * 90 proc.).

Teismas turėjo 10,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių turėtų būti priteisiamos tokiu santykiu: iš ieškovo 9,70 Lt (10,78 Lt * 90 proc.), iš atsakovo 1,08 Lt (10,78 Lt * 10 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad iš kiekvienos šalių priteistinos išlaidos neviršija 10 Lt, tokiu būdu išieškojimo išlaidos galimai viršytų priteisiamą sumą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.)

Ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą 2011-06-17 sumokėjo 1 000 Lt ekspertizės išlaidoms padengti (IV tomas, b.l. 80). Ekspertizės išlaidos sudaro 988,30 Lt (IV tomas, b.l. 141). Tokiu būdu liko nepanaudota 11,70 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintina 11,70 Lt nepanaudotų lėšų už ekspertizę iš teismo depozitinės sąskaitos, kurias ieškovas (jo atstovas) 2011-06-17 mokėjimo nurodymu Nr. 311 buvo sumokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (I tomas, b.l. 21 - 22) palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau sumažinant jų taikymo apimtį iki 2 000 Lt, likusioje apimtyje nutartį palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo I. M., ak. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „A.“, į.k. (duomenys neskelbtini): 524,88 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir 1 173,69 Lt – už nakties darbą, iš viso 1 698,57 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus ir 57 ct) nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu; 225,48 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus ir 48 ct) delspinigių; ieškovo vidutinį darbo užmokestį (892,38 Lt) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki pilno atsiskaitymo su ieškovu dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 1 698,57 Lt, nuo 2010-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su juo susijusių išmokų priteisimo vykdyti skubiai.

Iš ieškovo I. M., ak. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui UAB „A.“, į.k. (duomenys neskelbtini), 2 178 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui I. M. grąžinti 11,70 Lt (vienuolika litų ir 70 ct) nepanaudotų lėšų už ekspertizę iš teismo depozitinės sąskaitos, kurias ieškovas (jo atstovas) 2011-06-17 mokėjimo nurodymu Nr. 311 buvo sumokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau sumažinant jų taikymo apimtį iki 2 000 Lt, likusioje apimtyje nutartį palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.