Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 6.3.; 11.7.; 11.9.3; 11.9.4.; 11.11.; 12.4.; 12.5.;

12.6.; 13.1.; 14.1.; 14.3.2.; 14.3.3.; 14.5.;

2012 m. birželio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,

dalyvaujant ieškovo I. M. atstovui adv. Raivydui Rukštelei, atsakovo UAB „Autransta“ atstovei adv. Justinai Stuckai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui UAB „Autransta“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir kitų su darbo santykiais susijusių klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Autransta“, reikšdamas tokius reikalavimus: pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą – laikyti jį atleistu iš darbo pagal DK 128 str. 1 d. bei priteisti iš atsakovo 10.116,11 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, už komandiruotes neišmokėtus dienpinigius – 17.003 Lt, už nakties darbą nesumokėtą darbo užmokestį – 1.173,69 Lt, už viršvalandinį darbą nesumokėtą darbo užmokestį – 524,88 Lt, už darbą švenčių dienomis nesumokėtą darbo užmokestį – 233,28 Lt, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, numatytą LR DK 140 str. 2 d., LR DK 141 str. 3 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką po 2011 m. kovo 4 d., už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną už laikotarpį iki 2011 m. kovo 4 d., 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis nuo 2010-02-11 dirbo UAB „Autransta“ vairuotojo pareigose. Darbdavys (atsakovas) jam per visą darbo laiką pervedinėjo pinigų sumas, reikalingas kelionės išlaidoms padengti, tačiau darbo užmokesčio ir dienpinigių nemokėjo. Todėl jis 2011-02-25 prašymu kreipėsi į darbdavį, prašydamas nutraukti darbo sutartį LR DK 128 str. pagrindu. Darbdavys šiuo pagrindu atsisakė nutraukti darbo sutartį. Tuomet jis dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, kuris 2011-03-22 raštu informavo apie prašymo nagrinėjimo rezultatus, buvo nustatyti tam tikri pažeidimai. Teigė, kad jam darbo užmokestis buvo išmokėtas vienintelį kartą, jau po kreipimosi dėl atleidimo iš darbo - 2011-03-04 į jo banko sąskaitą buvo pervesta 1.109,61 Lt darbo užmokesčio. Kad darbo užmokestis iki tol nebuvo mokamas, patvirtina tai, kad jam nei karto nebuvo išduotas atsiskaitymo lapelis. Kadangi jam priskaičiuota darbo užmokesčio suma už dirbtą laiką yra 11.225,72 Lt, darbdavys liko skolingas 10.116,11 Lt darbo užmokesčio. Pagal atsakovo 2011-04-26 lydraščiu pateiktus dienpinigių apskaičiavimus pagal kelionės lapus jam buvo priskaičiuota iš viso 17.003 Lt dienpinigių. Teigia, kad jam dienpinigiai nebuvo išmokėti, nes visi atsakovo atlikti mokėjimai buvo skirti ūkio išlaidoms padengti. Ieškovo teigimu, atsakovo į bylą pateiktos atsakovo sudarytos avanso apyskaitos nepatvirtina visų ieškovo komandiruočių išlaidų, nes atsakovas nepateikė į bylą jo pasirašytų komandiruočių (reisų) ataskaitų apie komandiruotės patirtas faktines išlaidas. Pagal į bylą pateiktą atsakovo pažymą apie ieškovo darbo laiko apskaitą ieškovas naktį iš viso dirbo 322 valandas, už šį darbo laiką atsakovas neskaičiavo papildomo darbo užmokesčio. Taigi atsakovas jam už nakties darbą nesumokėjo 1.173,69 ((322 x 7,29)/2) Lt, 524,88 Lt už viršvalandinį darbą, 233,28 Lt už darbą švenčių dienomis. Nurodė, kad dėl atsakovo įsiskolinimo, darbdavys negalėjo jo atleisti DK 127 str. 1 d. pagrindu ir privalėjo tenkinti jo prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 128 str. pagrindu, todėl jo atleidimo iš darbo pagrindas turi būti pakeistas. Teigia, kad už pavėluotą atsiskaitymą jam turi būti priteisti delspinigiai. Be to, jis darbdavio buvo pažemintas, nes ilgą laiką (daugiau negu metus) dirbo negaudamas darbo užmokesčio ir kitų su darbu susijusių išmokų, darbdavys nuolat žadėjo atsiskaityti, tačiau to iki šiol taip ir nepadarė. Visą darbo laiką jis patyrė išgyvenimus dėl to, ar gaus atlyginimą už atliekamą darbą, ar galės aprūpinti savo šeimą, negalėjo būti tikras dėl savo finansinio saugumo. Dėl to jam turi būti priteista 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas UAB „Autransta“ su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad ieškovas yra praleidęs DK 296 str. nustatytą 3 mėnesių terminą savo teisėms dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių ginti, nes jis apie savo pažeistas teises seniai žinojo, nes, kaip pats ieškinyje nurodo, jam darbo užmokestis ir dienpinigiai nebuvo mokami nuo pat darbo pradžios, t.y. nuo 2010-02-11. Pažymėjo, kad ieškovas 2011-04-19 kreipėsi į teismą neįgyvendinęs privalomos ikiteisminės darbo ginčų nagrinėjimo stadijos. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą yra visiškai nepagrįstas, nes su ieškovu yra pilnai atsiskaityta. Visos išmokos, t.y. priskaičiuotas darbo užmokestis, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos buvo išmokėtos ieškovui į jam priklausančias dvi banko sąskaitas, grynieji pinigai buvo išduodami pagal kasos išlaidų orderius. Ieškovui per visą jo darbo laiką įmonėje priskaičiuota darbo užmokesčio ir dienpinigių suma sutampa su jam išmokėtomis sumomis. Teigė, kad aplinkybė, jog išmokant darbo užmokestį ieškovui nebuvo išduotas atsiskaitymo lapelis, neleidžia daryti išvados, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Formalus DK pažeidimas, t.y. atsiskaitymo lapelių neišdavimas, negali būti pagrindu pripažinti, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui nebuvo sumokėti. Vėlgi faktas, kad mokėjimo paskirtis nebuvo detalizuota, išskiriant konkrečią darbo užmokesčio ir/ar dienpinigių sumą, neleidžia daryti išvados, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai darbuotojui nebuvo sumokėti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą, be to, nebuvo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jis tinkamai ir laiku mokėjo visas darbuotojui priklausančias sumas. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, nes su darbuotoju (ieškovu) atleidimo iš darbo dieną buvo pilnai atsiskaityta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu, įvertinant 2012-01-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį dėl sprendimo rašymų apsirikimų ištaisymo, ieškovo I. M. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Autransta“ 524,88 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir 1.173,69 Lt už nakties darbą, iš viso 1.698,57 Lt; 225,48 Lt delspinigių; ieškovo vidutinį darbo užmokestį (892,38 Lt) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 5 d. iki pilno atsiskaitymo su ieškovu dienos, išminusuojant laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2011-12-19; 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, t.y. 1.698,57 Lt, nuo 2011-04-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išminusuojant laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2011-12-19, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismo sprendimu išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, t.y. iš ieškovo I. M. priteista atsakovui UAB „Autransta“ 2.178 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui grąžinta 10,70 Lt nepanaudotų lėšų už ekspertizę iš teismo depozitinės sąskaitos, kurias ieškovas (jo atstovas) 2011-06-17 mokėjimo nurodymu Nr. 311 buvo sumokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą. Sprendimas dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su juo susijusių išmokų priteisimo nukreiptas skubiam vykdymui bei sumažintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-07 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 2000 Lt, likusioje apimtyje nutartį paliekant galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo pas atsakovą šiek tiek daugiau nei metus laiko. Ieškovui per visą jo darbo laikotarpį buvo priskaičiuota 12.399,26 Lt darbo užmokesčio, už kasmetines atostogas – 1. 133,36 Lt darbo užmokesčio, 97,73 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 13 630,35 Lt. Ieškovas pripažino, kad jam 2011-03-04 buvo sumokėta 1.109,61 Lt darbo užmokesčio, pervedant į jo asmeninę sąskaitą banke, todėl sprendė, kad ginčo dėl šios sumos nėra. Ieškovui taip pat buvo priskaičiuota 17.003 Lt dienpinigių už komandiruotes, iš viso už kelionės išlaidas ieškovui buvo priskaičiuota 127 914,38 Lt. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl priskaičiuotų sumų, susijusių su darbo santykiais, nėra, o byloje keliamas ginčas dėl 10 116,11 Lt darbo užmokesčio ir 17 003 Lt dienpinigių sumokėjimo ieškovui. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatavimui, kad minėtos pinigų sumos, t.y. darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui buvo sumokėtos. Šią aplinkybę patvirtina 2010-02-11 – 2011-03-04 pažyma apie I. M. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, 2011-03-07 pažyma Nr. 3 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas I. M., ištrauka iš UAB „Autransta“ banko išrašų už 2010-02 – 2011-03 mėn., Avanso apyskaitos su atitinkamas išlaidas patvirtinančiais čekiais, dienpinigių apskaičiavimai, Kasos išlaidų orderiai. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas buvo nesąžiningas, t.y. jis teismo posėdžio metu teigė, jog parašai, esantys ant kasos išlaidų orderių, yra ne jo (suklastoti), prašė skirti rašysenos ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centrui atlikus rašysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad UAB „Autransta“ atitinkamuose kasos išlaidų orderiuose, eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė I. M.. Taigi ekspertizės aktu iš esmės buvo paneigtas ieškovo teiginys, kad kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne jis, o tuo pačiu, kad jis negavo minėtuose dokumentuose nurodytų pinigų sumų. Šios aplinkybės leido teismui kritiškai vertinti ir kitus ieškovo teiginius apie tai, kad su juo nebuvo atsiskaityta, t.y. kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai už visą darbo laiką. Be to, vadovaudamasis LR DK 296 str. bei žinodamas, kaip teigia pats ieškovas, apie jo pažeistas teises, per tris mėnesius nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Nors pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas ūkio išlaidoms“, o kasos pajamų orderiuose – „įvairioms išlaidoms“, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia to fakto, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui buvo sumokėti. Tai, kad pervedant pinigus ieškovui per banką ir sumokant grynaisiais mokėjimo paskirtyje nebuvo detalizuota, išskiriant konkrečią darbo užmokesčio ir/ar delspinigių sumą, vertintina kaip formalus pažeidimas. Pats ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad rašytines komandiruočių (reisų) ataskaitas tikrai darbdaviui teikė. Pažymėjo, kad pareiga teikti darbdaviui komandiruotės ataskaitas pagal LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 p. tenka pačiam darbuotojui, o darbdavys tokių ataskaitų turėtų reikalauti. Tačiau bet kokiu atveju, šių ataskaitų nebuvimas kilusiam ginčui esminės teisinės reikšmės neturi. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad formalus pažeidimas dėl atsiskaitymo lapelių neišdavimo yra susijęs su darbdavio atsakomybe, bet šiuo atveju neturi įtakos sprendžiamam ginčui. Teismas sprendė, kad nepagrįstas ir kitas ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, nes byloje nenustatyta, kad ieškovui būtų nemokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) daugiau kaip du mėnesius iš eilės. Atmetus pastarąjį reikalavimą, pripažintas nepagrįstu ir kitas reikalavimas dėl 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. 2 d., priteisimo. Svarstydamas reikalavimus dėl už nakties darbą nesumokėto darbo užmokesčio, už viršvalandinį darbą nesumokėto darbo užmokesčio ir už darbą švenčių dienomis nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovo atstovė ieškovo nurodomą darbo laiką, dirbtą naktį, viršvalandžius ir švenčių dienomis, neginčijo, taip pat neginčijo to fakto, kad ieškovui už atitinkamą darbo laiką nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, tačiau teigė, jog ieškovui už tai buvo kompensuota, suteikiant jam papildomas poilsio dienas ir už jas sumokant jo vidutinį darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikta teismui pažyma tvirtina, kad ieškovui už poilsio ir švenčių dienas bei už viršvalandžius darbo užmokestis nebuvo skaičiuojamas, nes jam 2010 m. gegužės 21 – 25, birželio 23 – 28, spalio 1 -18, 2011 m. sausio 20 – 24 d. buvo suteiktos poilsio dienos. Ieškovas (jo atstovas) neginčijo, kad nurodytomis dienomis jis nedirbo. Be to, šie duomenys iš esmės patvirtinami ir kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos už darbą švenčių dienomis, ieškovas atitinkamomis dienomis nedirbo, todėl teismas sprendė, kad jo sutikimas dėl kompensavimo papildomomis poilsio dienomis už darbą švenčių dienomis buvo, o ieškovas dėl to darbdaviui nereiškė jokių pretenzijų. Kadangi ieškovui buvo kompensuota papildomomis poilsio dienomis už darbą švenčių dienomis, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas ieškovui neskolingas už darbą švenčių dienomis. LR DK 193 str. nėra numatyta, kad darbuotojui už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu būtų galima kompensuoti papildoma poilsio diena, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas privalo ieškovui sumokėti 524,88 Lt už viršvalandinį darbą ir 1.698,57 Lt darbą nakties metu, nepaisant to, kad jis yra ieškovui už tai suteikęs papildomas poilsio dienas. Teismui nustačius, kad atsakovas ieškovui iš viso nesumokėjo 1.698,57 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis, todėl laikytas pagrįstu reikalavimas priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius už pradelstą atsiskaityti laiką iki 2011 m. kovo 4 d. Kadangi dėl vėlavimo atsiskaityti su ieškovu nėra ieškovo kaltės, todėl teismas konstatavo, kad jam turi būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nors ieškovui turėtų būti priteisiamas sumokėti vidutinis darbo užmokestis nuo 2011-03-05 iki pilno atsiskaitymo su ieškovu, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo iniciatyva buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri paneigė ieškovo teiginius dėl jo parašo suklastojimo ant kasos išlaidų orderių, dėl ko byla ilgą laiką buvo sustabdyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendė, kad šis laikotarpis, kai byla negalėjo būti nagrinėjama, turi būti išminusuota iš uždelsimo atsiskaityti laikotarpio, už kurį ieškovui priteisiamas jo vidutinis darbo užmokestis. Minusuotinas laikotarpis nuo 2011-06-17 teismo posėdžio iki 2011-12-19 teismo posėdžio. Atitinkamai priteista iš atsakovo ieškovo naudai jo vidutinis darbo užmokestis, t.y. 892,38 Lt (be mokesčių) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 5 d. iki pilno atsiskaitymo su ieškovu dienos, išminusuojant laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2011-12-19. Priteisus ieškovo naudai iš atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, tačiau išminusuojant 6 mėnesių ir 2 dienų terminą, kai byla nebuvo nagrinėjama. Tokiu būdu iš atsakovo priteistos mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 1 698,57 Lt už laikotarpį nuo 2011-04-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išminusuojant laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2011-12-19. Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad laiku nesumokėtas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu yra nežymus, lyginant su reikalauta priteisti darbo užmokesčio dalimi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas patyrė 10.000 Lt dydžio neturtinę žalą. Be to, ieškovas savo prašomos priteisti žalos iš esmės nepagrindė konkrečiais įrodymais. Vėlgi, nors atsakovas ir nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis, tačiau ieškovui už tai buvo suteikęs papildomas poilsio dienas, t.y. atsakovas siekė, kad ieškovui būtų kompensuota už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu. Tenkinus ieškinį iš dalies, atitinkamai atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą 2011-06-17 sumokėjo 1.000 Lt ekspertizės išlaidoms padengti, o ekspertizės išlaidos sudarė 988,30 Lt, komisinis mokestis už pinigų pervedimą 1 Lt, tokiu būdu likusią nepanaudotą 10,70 Lt sumą nuspręsta grąžinti ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas I. M. prašė apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė ieškovo reikalavimus atmesti, ir toje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo reikalavimus visa apimtimi. Tenkinant ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir perskirstyti pirmos instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl visų ieškovui priklausiusių sumų išmokėjimo, nes rėmėsi išimtinai paties atsakovo parengtais dokumentais. Priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė teismui ieškovo pasirašytų ir atsakovui teiktų komandiruočių ataskaitų, kurias ieškovas tvirtindavo savo parašu. Darbdavio aiškinimas, kad ieškovas per visą savo darbo laiką neteikė atsakovui pagal teisės aktus privalomų ir buhalterinei apskaitai būtinų komandiruočių ataskaitų, o darbdavys jų ir nereikalavo, yra visiškai neįtikinamas, ypač turint omenyje, kad atsakovas pervežimų veikla užsiima ne mėgėjiškai, o profesionaliai ir didelėmis apimtimis.

2. Teismas klaidingai laikė, kad komandiruočių ataskaitų nebuvimas kilusiam ginčui teisinės reikšmės neturi, nes būtent nuo galutinės komandiruočių išlaidų sumos, patvirtintos ieškovo pasirašytomis komandiruočių ataskaitomis, priklauso darbdavio skolos ieškovui dydis. Atsakovo vienašališkai parengtos komandiruočių ataskaitos (avanso apyskaitos) negali būti laikomos pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu komandiruočių išlaidų dydį. Darbdavys teismui pateiktose avanso apyskaitose gali nurodyti ne visas komandiruotės išlaidas, kurias patyrė ir už kurias atsiskaitė darbuotojas, teikdamas komandiruočių ataskaitas, tokiu būdu mažindamas ar visai panaikindamas savo skolą darbuotojui. Tokią galimybę patvirtina ir byloje nustatytas faktas, kad atsakovas per visą ieškovo darbo laiką lėšas ieškovui mokėjo nurodydamas mokėjimo paskirtį „avansas ūkio išlaidoms“, „įvairioms išlaidoms“, neteikė ieškovui atsiskaitymo lapelių, o už darbą, nurodydamas atitinkamą mokėjimo paskirtį, sumokėjo tik vieno mėnesio darbo užmokestį paskutinę ieškovo darbo dieną. Be to, atsakovo pateiktose pažymose ir avanso apyskaitose nurodytos sumos yra mažesnės, nei atsakovo ieškovui atliktų mokėjimų, nurodant mokėjimų paskirtį „avansas ūkio išlaidoms“, „įvairioms išlaidoms“, suma. Faktą, kad ieškovas neatliko atsakovui mokėjimų, kurių paskirtyje būtų nurodyta „darbo užmokestis“, „dienpinigiai“, teismas nepagrįstai vertino kaip formalų pažeidimą. Tai, kad negalima pasitikėti atsakovo atliktais skaičiavimais dėl ieškovo patirtų komandiruočių išlaidų, patvirtina informacijos apie ieškovo dirbtą laiką nuslėpimas atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktose 2010 m. vasario - 2011 m. kovo mėnesio I. M. darbo laiko apskaitos žiniaraščių ištraukose, pagal kurių duomenis ieškovas nedirbo viršvalandžių ir nedirbo švenčių dienomis. Tik vėliau, kai iš atsakovo į bylą buvo išreikalauti tachografo registracijos lapai viršvalandžių bei darbo švenčių dienomis ir tapo nebeįmanoma nuslėpti, atsakovas su 2011-06-14 lydraščiu pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atspindinčius ieškovo dirbtus viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis. Klaidingai įvertinęs sumų, kurios turėjo būti išmokėtos ieškovui komandiruočių išlaidoms padengti, dydį, pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas, nors ir nenurodydamas to mokėjimo paskirtyje, sumokėjo ieškovui 10.116,11 Lt darbo užmokesčio ir 17.003 Lt dienpinigių, taip pat padarė klaidingą išvadą, kad nebuvo pagrindo laikyti ieškovą atleistu iš darbo DK 128 str. 1 d. pagrindu, priteisti ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, numatytą DK 140 str. 2 d., priteisti ieškovui 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 233,28 Lt už darbą švenčių dienomis. Darydamas išvadą dėl šio reikalavimo nepagrįstumo, teismas ignoravo faktą, kad ieškovas nebuvo supažindintas su atsakovo į bylą pateiktais įsakymais dėl poilsio dienų suteikimo už darbą švenčių dienomis, todėl niekaip negalėjo jomis pasinaudoti kaip kompensacija. Apie šiuos įsakymus ieškovui tapo žinoma tik po to, kai atsakovas pateikė juos į bylą su 2011-06-14 lydraščiu. Teismui nekilo jokių abejonių dėl to, kaip atsakovas galėjo skirti poilsio dienas už darbą švenčių dienomis, kuris net nebuvo apskaitomas ir atsakovo vedamoje darbo laiko apskaitoje atsirado jau po ieškovo atleidimo.

4. Teismas niekaip nepagrindė darbuotojo kaltės dėl darbdavio uždelsimo atsiskaityti, o bylos sustabdymas ir ekspertizės atlikimas nėra kliūtis darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju. Sprendimu pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui, todėl pirmos instancijos teismo motyvai nepriteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2011-12-19 yra nesuprantami. Nors ekspertizės rezultatai buvo nepalankūs ieškovui, tačiau ieškovui nėra žinomas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis tokiu atveju teismas už naudojimąsi procesinėmis teisėmis galėtų taikyti tokio pobūdžio sankciją - sustabdyti vidutinio darbo užmokesčio už darbdavio delsimo atsiskaityti laikotarpį skaičiavimą. Aukščiau nurodyti argumentai taikytini ir vertinant Sprendimą dalyje dėl palūkanų skaičiavimo sustabdymo už pradelstą įsiskolinimą.

5. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo 0,07 procento dydžio delspinigius už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį tik už 1 mėnesio laikotarpį, skaičiuojant nuo kiekvieno mokėjimo, kurį turėjo atlikti darbdavys. Vadovaujantis 1996 m. vasario 20 d. LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymo 2 str., LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Al-29 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ bei 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. Al-28 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ darbdavys privalo mokėti ieškovui 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo dienos, kai atitinkamos išmokos ieškovui turėjo būti išmokėtos ir baigiant skaičiuoti, įskaitant ieškovui priklausančių išmokų išmokėjimo dieną. Todėl laikotarpis iki kurio turi būti skaičiuojami 0,07 procento delspinigiai baigiasi ieškovo atleidimo iš darbo dieną [2011-03-04].

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Autransta“ nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad LR CPK 178 str. įtvirtinta bendro pobūdžio įrodinėjimo taisyklė taikoma taip pat ir darbo byloms. Ieškovas savo apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė nei vieno įrodymo, kad tiek darbo užmokesčio suma, tiek dienpinigių už komandiruotes suma buvo apskaičiuotos ir/arba išmokėtos neteisingai. Šiuo atveju atsakovas įrodė, kad ieškovui darbo pas atsakovą metu iš viso buvo priskaičiuotas 12.399,26 Lt dydžio darbo užmokestis. Ieškovas pagal pateiktus prašymus buvo išleistas kasmetinių atostogų nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. sausio 5 d. ir nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2011 m. kovo 4 d. Už kasmetines 28 dienų atostogas ieškovui priskaičiuota ir sumokėta 1.133,36 Lt darbo užmokesčio. Atleidimo iš darbo dieną (2011 m. kovo 4 d.) ieškovui priskaičiuota 97,73 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas. Bendra darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma, atskaičius mokesčius, sudarė 11.225.72 Lt ir ši suma pilnai ieškovui buvo išmokėta. Be to, ši ieškovui priskaičiuota ir sumokėta suma visiškai atitinka LR Valstybinės darbo inspekcijos po atsakovo patikrinimo nustatytas sumas. Tas pats pasakytina ir apie dienpinigius už komandiruotes, kurie buvo išmokėti ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad įstatymai būtent darbdaviui (atsakovui) numato pareigą vesti darbo laiko bei darbo užmokesčio ir susijusių išmokų apskaitą, todėl atsakovas tiek Valstybinei darbo inspekcijai, tiek teismui pateikė tokios apskaitos vedimo rezultatus. Ieškovas kaltina atsakovą neva netinkamai vedus šią apskaitą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti šią apskaitą buvus netinkamą. Be to, atsakovo vedama ieškovo darbo laiko ir jam priklausančių išmokų apskaita buvo vedama paties ieškovo atsakovui pateiktų išlaidu pagrindu. Kas susiję su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad buvo neteisingai nurodoma mokėjimo paskirtis bei neteikiami atsiskaitymo lapeliai, tai sudaro prielaidas darbdavio vadovo administracinei atsakomybei kilti, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovui darbo užmokestis nebuvo mokamas.

Nurodė, kad ieškovui pageidaujant už darbą švenčių dienomis jam buvo kompensuota suteikiant papildomas poilsio dienas, todėl pripažintina, kad jam buvo žinoma apie suteiktas papildomas poilsio dienas, jis jomis pasinaudojo, į darbą nevyko. Kadangi iki šių papildomų poilsio dienų suteikimo ieškovas dirbo pas atsakovą mažiau nei vienerius metus, jam poilsio dienos dėl jokių kitų priežasčių, išskyrus kompensaciją, net nebūtų priklausiusios. Akivaizdu, kad jei ieškovas ginčija, kad aukščiau nurodytos poilsio dienos jam buvo suteiktos kaip kompensacija, jo nebuvimas darbe nurodytomis dienomis turėtų būti vertinamas kaip pravaikšta. Atsakovo nuomone, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir procesines palūkanas, pagrįstai 2011-06-17 – 2011-12-19 terminas teismo buvo išminusuotas. Kaip įrodo atlikta ekspertizė, prašymo dėl ekspertizės pareiškimas buvo visiškai nepagrįstas. Ieškovas buvo nesąžiningas, reikšdamas tokį prašymą, ir piktnaudžiavo naudodamasis savo procesinėmis teisėmis. Be to, kaip įrodo ekspertizės aktas, Lietuvos teismo ekspertizės centre byla iš Vilniaus rajono apylinkės teismo buvo gauta dar 2011 m. birželio 22 d., o jau kitą dieną buvo paprašyta papildomos medžiagos, tačiau ši medžiaga buvo gauta tik 2011 m. lapkričio 11 d. Akivaizdu, kad tik ieškovas galėjo pateikti tokią papildomą medžiagą, todėl pripažintina, kad ekspertizės atlikimas dėl ieškovo kaltės užtruko net 4,5 mėn. daugiau nei galėjo. Sankcijų atsakovui perkėlimas už tokį ieškovo elgesį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas yra visiškai neteisus, skųsdamas sprendimą dalyje dėl 0,07 proc. dydžio delspinigių priteisimo, nes teismas delspinigius skaičiavo ne už vieno mėnesio laikotarpį, bet už visą laikotarpį, nuo kada atsirado pareiga šiuos delspinigius mokėti iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo: pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui buvo išmokėta 10 116,11 Lt darbo užmokesčio ir 17 003 Lt dienpinigių už komandiruotes. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Atsakovo pateikti įrodymai: pažyma apie darbo užmokesčio ir dienpinigių, komandiruotpinigių paskaičiavimą ir išmokėjimą, avanso apyskaitos, dienpinigių apskaičiavimo dokumentai, išrašai iš banko sąskaitos, Kasos išlaidų orderiai tinkamai vertinti kaip įrodymai, pagrindžiantys išmokas, susijusias su darbo santykiais ir jų išmokėjimo faktą. Įstatymas įpareigoja būtent darbdavį vesti darbo laiko bei darbo užmokesčio ir su tuo susijusių išmokų apskaitos duomenis. Kadangi atsakovas teigia, kad tokių išmokų paskaičiavimas buvo atliktas būtent pagal paties ieškovo pateiktų atsakovui faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų [čekių] duomenis, o ieškovas, teigdamas, kad jis pateikė darbdaviui pasirašytas komandiruočių ataskaitas, kurias ieškovas tvirtindavo savo parašu, kurių suma daug didesnė, tokiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų neteikė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai rėmėsi ir vertino atsakovo įrodymus, kadangi abejoti jų patikimumu pagrindo nėra. Ieškovas nepateikė ir kitų duomenų, kurie leistų aplinkybes dėl išmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių už komandiruotes vertinti kitaip. Byloje nesant duomenų apie komandiruočių ataskaitų, pasirašytų ieškovo, buvimo faktui įrodyti, teismas ir negalėjo jų vienokiu ar kitokiu būdu vertinti. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad ieškovui teigiant, kad visi 21 jo pasirašyti kasos išlaidų orderiai yra suklastoti, o teismui paskyrus rašysenos ekspertizę ir nustačius, kad pats ieškovas pasirašė šiuose apskaitos dokumentuose apie jam išmokėtas sumas, tokiu būdu jis elgėsi nesąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmos instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl ieškovui paskaičiuoto ir išmokėto 12 399,26 Lt [neatskaičius mokesčius] darbo užmokesčio nuo 2010-02-11 iki 2011-03-04, bei atostogų metu nuo 2010-12-23 iki 2011-01-05 ir nuo 2011-02-18 iki 2011-03-04, 1133,36 Lt darbo užmokesčio. Atleidimo iš darbo dieną jam buvo paskaičiuota 97,73 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Viso ieškovui išmokėta suma sudaro 11 225,72 Lt [atskaičius mokesčius]. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovui darbdavys išmokėjo ir 17 003 Lt dienpinigių už komandiruotes. Priešingų išvadų daryti pagrindo nėra. Pastebėtina ir ta aplinkybė, kad LR valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu buvo paskaičiuota tokia pati išmokų, susijusių su darbo santykiais suma. Argumentas, kad ieškovui lėšos buvo mokamos, nurodant mokėjimo paskirtį „avansas ūkio išlaidoms“, „įvairioms išlaidoms“, teisėjų kolegijos vertinimu reikšmės neturi, kadangi išmokų neteisingas įvardijimas, ir/ar pervedant pinigus mokėjimo paskirtyje nedetalizavimas, kokios konkrečiai išmokos mokamos [darbo užmokestis ar panašiai] galėtų būti vertinamas, kaip formalus pažeidimas. Mokėjimo faktas 11 225,72 Lt ir 17 003 Lt sumai byloje įrodytas tiek banko išrašais, tiek kasos pajamų orderiais.

Ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 127 str. 1 d., jis teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, kad nebuvo pagrindo laikyti ieškovą atleistu iš darbo DK 128 str. 1 d. pagrindu, priteisti ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, numatytą DK 140 str. 2 d., priteisti ieškovui 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, jog su ieškovu nebuvo neatsiskaityta daugiau kaip už du mėnesius, ieškovas

I. M. teisėtai nebuvo atleistas pagal jo pareiškimą Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 128 str. pagrindu. Ieškovas 2011-03-04 įsakymu pagal jo prašymą atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. Pažymėtina, kad DK 297 str. 4 d. numato vienintelį pagrindą, pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taikyti alternatyvų atleidimo pagrindą, laikyti nutraukimą teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Atmetus prašymą, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos, konstatuotina, kad ieškovas nurodė tik bendras aplinkybes, visiškai nekonkretizuodamas kaip jos konkrečiai paveikė jį kaip asmenį, nepateikė jokių duomenų, konkrečių faktų ar kitų aplinkybių, kaip pasireiškė jam nurodytas pažeminimas, t.y. ieškovas visiškai neįrodė tokios žalos atsiradimo fakto [CPK 178 str.]. Apsiriboti bendro pobūdžio argumentais įrodinėjant neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį negalima, kadangi teismas neturi pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų darbo užmokesčio nemokėjimo aplinkybių bei jo minimų argumentų dėl neturtinės žalos patyrimo.

Dėl atlyginimo už darbą švenčių dienomis: pirmos instancijos teismas nepriteisė 233,28 Lt už darbą švenčių dienomis. Ieškovas teigia, kad jis nebuvo supažindintas su įsakymais dėl poilsio dienų suteikimo už darbą švenčių dienomis, todėl negalėjo jomis pasinaudoti kaip kompensacija. DK 194 str. 1 d. numato, kad už darbą poilsio ar švenčių dienomis, jei jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio ar darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną ar tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, galima kompensacija ir suteikiant kitą poilsio dieną ir už tą dieną mokant jo vidutinį darbo užmokestį, galimybė pasirinkti kokia forma bus susitarta dėl šios įstatyminės normos taikymo, įstatyme nenurodyta, todėl laikytina, kad toks sutikimas gali būti išreikštas ir žodžiu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo suteiktos poilsio dienos už darbą švenčių dienomis, ieškovas tokia galimybe pasinaudojo, nedirbo nurodytomis dienomis. Ta aplinkybė, kad pasak ieškovo, poilsio dienos nebuvo apskaitomos pagal 2010-02 – 2011-03 mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tokie duomenys atsirado tik patikslintuose žiniaraščiuose, pati savaime nesudaro pagrindo priteisti prašomą darbo užmokestį, kadangi ieškovas dirbo atsakovo darbovietėje gana neilgą laiką, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovas, jokių kitų priežasčių, išskyrus kompensaciją, nebuvo suteikti jam tokias papildomas atostogas. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad tokias poilsio dienas jis turėjo. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir padarė teisėtą išvadą, šioje dalyje atmesdamas ieškinį.

Dėl vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką ir metinių palūkanų priteisimo: pirmos instancijos teismas, priteisdamas vidutinį atlyginimą už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, išminusavo laiką nuo 2011-06-17 iki 2011-12-19, kai byloje buvo atliekama ieškovo prašymu paskirta rašysenos ekspertizė ir civilinė byla sustabdyta iki paskirto teismo posėdžio. Darbdavys su atleidžiamu iš darbo darbuotoju atsiskaitė, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu. Pirmos instancijos teismas, priteisęs 524,88 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir 1173,69 Lt už naktinį darbą, 225,48 Lt delspinigių, priteisė vidutinį atlyginimą už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos bendros sumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė jog procesas byloje trunka nepateisinamai ilgai, gali būti priežastimi mažinti vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką, tiek ir metinių palūkanų sumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. taikymo principas buvo nustatytas atsižvelgiant į minėtos teisės normos paskirtį, t.y. joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra- tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji buvo nustatyta, tik tuo atveju, jei ji proporcinga ir adekvati teisės pažeidimui, už kurį ji yra skiriama. Tuo tarpu priteistos procesinės palūkanos, už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusiam skolininkui. Tokiu būdu abu reikalavimai susiję su kompensuojama funkcija, viena iš jų, sankcija darbdaviui. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent ieškovas neigė 21 Kasos išlaidų orderiuose pasirašęs bei gavęs nurodytas išmokas, teismui paskyrus rašysenos ekspertizę, jos išvada patvirtino, kad orderiuose pasirašė ieškovas, t.y. jam buvo išmokėtos nurodytos išmokos, todėl teismas pripažino šioje dalyje ieškovo nesąžiningumą, kuris pasireiškė ne tik akivaizdaus fakto neigimu, ką patvirtino eksperto išvada, bei ir tai, kad ieškovas pažeidė CPK 7 str. numatytą šalių pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šiuo gi atveju, ieškovas laisvuosius parašų pavyzdžius, reikalingus ekspertizei atlikti, pateikė 2011 m. lapkričio mėnesį, kai tuo tarpu ekspertizė buvo paskirta 2011-06-17, Lietuvos teismo ekspertizės centre gauta 2011-06-22. Teisėjų kolegijos nuomone esant tokiai situacijai, kuri buvo sąlygota ieškovo, buvo pagrindas tokiu terminu mažinti tiek vidutinį atlyginimą už uždelstą atsiskaityti laiką, tiek ir metinių palūkanų priteisimą, minusuojant laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2011-12-19, priešingu atveju tiek bylos sustabdymo, tiek kito posėdžio nebūtų buvę. Vidutinio darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimas minėtu laikotarpiu prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principui atsakovo atžvilgiu.

Dėl delspinigių priteisimo: apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo 0,07 procento dydžio delspinigius už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį tik už 1 mėnesio laikotarpį, skaičiuojant nuo kiekvieno mokėjimo, kurį turėjo atlikti darbdavys. Pasak ieškovo, laikotarpis iki kurio turėjo būti skaičiuojami 0,07 procentai delspinigiai, baigiasi ieškovo atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2011-03-04. Kaip matyti iš teismo sprendime atlikto delspinigių paskaičiavimo, būtent iki 2011-03-04, t.y. ieškovo atleidimo iš darbo dienos, jam buvo paskaičiuota 225,48 Lt delspinigių. Delspinigiai buvo skaičiuojami už kiekvieno laikotarpio nesumokėtą sumą padidinant už prieš tai buvusį laikotarpį nesumokėtos sumos dydžiu, todėl jie paskaičiuoti teisingai, tokiu dydžiu, kokį numato specialus įstatymas.

Atsakovas UAB „Autransta“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje advokato pagalbai apmokėti, rengiant procesinį dokumentą bei už dalyvavimą teismo posėdyje, viso 2420 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme [atsakovo atstovas, advokatas dalyvavo vieninteliam apeliacinės instancijos posėdyje], į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad nagrinėjama darbo byla, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.), advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovo priteistina suma mažinama iki 1500 Lt (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Autransta“ (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I. M. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt [tūkstantį penkis šimtus litų] bylinėjimosi išlaidų.