- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- A-688-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00452-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė Maculevičienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės Maculevičienės (pirmininkė), Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. su skundu (b. l. 4–15) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. buvo laikomas Kybartų PN 5 būrio 504 sekcijoje, kurioje jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Būrys buvo perpildytas, jame buvo laikoma iki 85 asmenų. Prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės, nes būrio prausykloje buvo įrengtos tik 8 prausyklos ir 6 tupimi tualetai. Dėl to pareiškėjas nespėdavo papusryčiauti ir už rėžimo nesilaikymą buvo baudžiamas. Pareiškėjui neužteko laiko išsimaudyti, nes visam būriui buvo skiriamos 2 val. per savaitę, o dušinėje įrengta 10 dušo purkštuvų (dalis jų neveikė). Po vienu dušu maudydavosi keli asmenys, todėl nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas. Be to, būryje nebuvo atskiros patalpos drabužiams džiovinti, neįrengta patalpa rūkymui. Pareiškėjas pažymėjo, kad 5 būrio pastatas avarinės būklės, sienos sutrūkinėję, pro stogą bėgo vanduo. Gyvenamoji patalpa neremontuota, joje nėra vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, vasarą oro temperatūra įkaisdavo iki 40°C. Gyvenamojoje patalpoje veisėsi pelės ir tarakonai, pareiškėjo lova buvo metalinė, labai nepatogi, kuri sukėlė skausmus. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą. Pareiškėjas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime (b. l. 30–34) į pareiškėjo R. M. skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 504, kurios plotas 36,66 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,055 kv. m gyvenamojo ploto. Pataisos namai pradėti eksploatuoti 2006 metais pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus. Pataisos įstaigoje yra numatytas bausmės atlikimo režimas, pagal kurį nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Dušinėje pagal nustatytą grafiką nuteistieji prausiasi vieną kartą per savaitę, kiekvienam būriui skiriamos 2 val. Kadangi kambarių gyventojams yra paskirtas konkretus prausimosi laikas, eilės prie dušų nesusidaro. Prausimosi patalpoje įrengta 10 dušo sietelių, kurie neatskirti vienas nuo kito sienelėmis. Dušo sietelių kiekis atitinka nustatytus reikalavimus – 1 vnt. 15 asmenų. Penktojo būrio prausykloje yra įrengtos 8 praustuvės, 4 pusvonės, tualete – 6 unitazai ir 6 pisuarai. Būrio nuteistieji drabužius skalbiasi skalbimo mašina, o džiovykla yra įrengta atskiroje patalpoje Nr. 507. Atsakovas pažymėjo, kad įstaiga yra pripažinta tinkama naudoti po nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio renovacijos – pastato apšiltinimo ir išorės apdailos atlikimo skarda bei stogo dengimo prilydimąja bitumine danga. Parazitų naikinimą ginčo laikotarpiu vykdė UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“, graužikų ir nariuotakojų stebėjimo darbai vykdomi kas mėnesį. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą ir neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. jau yra kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 78–86) pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis kalinimo sąlygomis buvo pažeista, pareiškėjo skundą dalį neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. paliko nenagrinėtą. Atsižvelgęs į atsakovo prašymą ir nenustatęs aplinkybių netenkinti atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, teismas bylą nagrinėjo nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2015 m. vasario 20 d.
6. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl perpildytų gyvenamųjų patalpų teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas dėl šių aplinkybių jau yra išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo, už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. (2016 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2098-505/2016). Šis sprendimas apeliaciniu skundu buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo dalį dėl minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, teismas paliko nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Dėl maudymosi dušuose sąlygų teismas nurodė, jog 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi teismas pasiūlė Kybartų PN pateikti duomenis apie tai, kiek ginčo laikotarpiu 5 būryje buvo laikoma nuteistųjų. Kadangi atsakovas duomenų apie nuteistųjų skaičių nepateikė, atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo aplinkybes, jog 5 būryje ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 85 asmenų, teismas laikė nustatytomis. Įvertinęs šiuos duomenis teismas pripažino, kad Kybartų PN ginčo laikotarpiu nevykdė Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos dėl aprūpinimo sanitariniais įrenginiais (klozetas arba unitazas 1 vnt. 12 asmenų), dėl ko pareiškėjui galėjo kilti nepatogumų laukiant eilėse prie sanitarinio mazgo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, tačiau jokių tai patvirtinančių aplinkybių nenurodė, todėl teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo klausimu. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 258 punkte, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę nusiprausti po dušu kartą per savaitę, teismas nenustatė. Taip pat teismas pažymėjo, jog prausimosi duše laikas teisės aktais nereglamentuotas, o atsakovo pateiktas naudojimo dušu grafikas patvirtino, jog 504 ir 503 gyvenamųjų patalpų nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos naudotis dušu ketvirtadieniais nuo 18.00 iki 18.30 val. (b. l. 36).
8. Dėl privatumo neužtikrinimo duše ir tualete teismas nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų konstrukcinių ypatumų. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus dėl rūbų džiovinimo patalpos neįrengimo paneigė atsakovo į bylą pateiktas Kybartų PN 5 aukšto patalpų planas, iš kurio matyti, kad drabužių džiovykla yra įrengta patalpoje Nr. 507 (rūbų džiovykla) (b. l. 50). Byloje nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti šia patalpa. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentus laikė nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl rūkymo patalpų nebuvimo pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi pasiūlė Kybartų PN pateikti duomenis apie rūkymo patalpų įrengimą, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė. Kita vertus, pareiškėjas minėtų aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė. Teismas tokį pareiškėjo elgesį pasirenkant rūkyti ne lauke, o bendrojo naudojimo patalpose vertino kaip valingą ir sąmoningai pasirinktą elgesio variantą, kuris nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.
11. Teismo teigimu, byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl jam netinkamos ar nepatogios lovos, todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius ir juos atmetė. Taip pat teismas, remdamasis Kybartų PN ūkio skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu, kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius dėl tarakonų ir graužikų buvimo gyvenamosiose patalpose. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad būrio pastato renovacija buvo atlikta netinkamai, ar, kad pastato priežiūra vykdoma netinkamai, todėl jo teiginius dėl pastato avarinės būklės taip pat atmetė.
12. Kybartų PN ūkio skyriaus tarnybinis pranešimas (b. l. 38–39) patvirtino, kad Kybartų PN pradėtas eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d. laikantis tuo metu galiojusių Higienos normos reikalavimų, pastatai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nors atsakovas pažymėjo, kad higienos normų reikalavimų pataisos namuose laikomasi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik šių atsakovo atstovo paaiškinimų nepakanka. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo skundo aplinkybių dėl netinkamos temperatūros ir vėdinimo gyvenamojoje patalpoje, pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis.
III.
13. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde (b. l. 91–93) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas teigia, jog nesikreipė į Kybartų PN administraciją, nes ji žinojo apie įstatyme numatytus reikalavimus ir kaip jų reikia laikytis, tačiau sąmoningai jų nesilaikė. Priešingai, pareiškėjas nežinojo įstatymų ir nesuvokė, kad jo teisės yra pažeidinėjamos. Apie pažeidžiamas jo teisės atsakovas taip pat neinformavo ir slėpė visą informaciją. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką galimybė privačiai pasinaudoti dušu ar tualetu vertinama EŽTK 3straipsnio kontekste. Pareiškėjas pažymi, jog kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinčiųjų, bet ir nuo pareigūnų.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai, vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes bei byloje surinktą medžiagą, atsižvelgė į pažeidimo mąstą, trukmę, todėl priėmė teisingą sprendimą. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl teismas teisingai vertino, jog pareiškėjo nurodytos fizinės ar psichologinės kančios galimai susijusios su šių medžiagų vartojimu. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo laikymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais Kybartų pataisos namų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2016 m. kovo 22 d. (b. l. 16).
17. Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti 3 metų ieškinio senatį (b. l. 30-34). Pareiškėjas nurodė, jog tik 2016 m. kovo 20 d. sužinojo apie savo teisių pažeidimą pradėjęs atidžiau studijuoti Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus, ir kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėjo, kad pataisos namų administracija tyčia jo neinformavo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, o bibliotekoje reikalingų teisės aktų nebuvo. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą (b. l. 10, 15, 27, 58-59). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl šio termino atnaujinimo ir daliai pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2013 m. kovo 21 d. atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas laikotarpis nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2015 m. vasario 20 d.
18. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, ar Kybartų pataisos namai arba pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
19. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog Kybartų pataisos namuose jis buvo laikomas perpildytoje 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 504, kurioje jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos administracinis teismas dėl minėtų aplinkybių jau yra išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. (2016 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2098-505/2016).
20. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su higiena. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje nustatyta, kad bendrabučio tipo patalpose, be kita ko, turi būti įrengta prausykla (1 vnt. 10 asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. 12 asmenų), dušo sieteliai (1 vnt. 15 asmenų). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 5 būryje ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 85 asmenų, ir pripažino, kad Kybartų pataisos namai ginčo laikotarpiu nevykdė Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos dėl aprūpinimo sanitariniais įrenginiais (klozetas arba unitazas 1 vnt. 12 asmenų), dėl ko pareiškėjui galėjo kilti nepatogumų laukiant eilėse prie sanitarinio mazgo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nors pareiškėjas skunde pažymėjo, kad tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, tačiau jokių tai patvirtinančių aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė šie pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę nusiprausti po dušu kartą per savaitę, teismas pagrįstai nenustatė.
21. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog jam duše ir tualete nebuvo užtikrintas privatumas. Nurodė, kad dušai neatskirti sienelėmis, po vienu dušu maudėsi keli asmenys, o tualeto duryse neįrengtas užraktas. Pertvarų duše ir užrakto tualeto duryse nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).
22. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad pataisos namuose nebuvo rūkymo patalpų, todėl pareiškėjas turėjo rūkyti bendro naudojimo patalpose, dėl ko buvo baudžiamas. Pareiškėjas minėtų aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kodėl galėdamas laisvai judėti viso lokalinio sektoriaus teritorijoje ir išeiti į pasivaikščiojimo kiemelį, jis buvo priverstas rūkyti bendro naudojimo patalpose (koridoriuje), nors, kaip jau buvo minėta, toks elgesys yra draudžiamas ir, kaip pats pareiškėjas nurodė, už tokius veiksmus pataisos namų administracija baudžia. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos).
24. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei visapusiškai įvertino ir visus kitus pareiškėjo skunde nurodytus skundus dėl tarakonų, graužikų buvimo gyvenamosiose patalpose, nepatogios lovos, dėl to, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, ir pagrįstai padarė išvadą, Kybartų pataisos namai ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2015 m. vasario 20 d., neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. nepakankamai aprūpino sanitariniais įrenginiais, neužtikrino tinkamo vėdinimo ar temperatūros gyvenamojoje patalpoje, todėl konstatavo, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytą žalą ir kurie galėtų būti laikomi tiesiogine laikymo sąlygų Kybartų pataisos namuose priežastimi bei suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui ir teisės pažeidimo pripažinimas byloje konkrečiu atveju yra tinkamiausias pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo skundo reikalavimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.