Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statybų mediena“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“, dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-11-15 tarp ieškovės O. A., kurią atstovavo jos sūnus A. A., veikiantis pagal 2008-11-10 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Statybų mediena“ buvo sudaryta Mainų sutartis (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei 1/20070 dalį jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į UAB „Statybų mediena“ priklausančią 1/6550 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacijos ir Mainų sutarties nustatyta, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo ginčo žemės sklypas buvo bendroji dalinė ieškovės O. A., E. D., A. M., V. M., M. V. ir L. A. Š. nuosavybė, 512/2007 dalių žemės sklypo priklausė ieškovei. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11-314/2009 patvirtino taikos sutartį tarp ieškovių O. A., M. M., M. V. ir atsakovės L. A. Š. dėl 20,0700 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. 2010-11-08 Naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo sutartimi (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta O. A. ir M. M. naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 20.0700 ha žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio: žemės ūkio naudmenų plotas viso 3.1000 ha, iš jo ariamos žemės plotas 0.9100 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas 2.1900 ha; miško žemės plotas 16.3200 ha; kelių plotas 0.3000 ha; vandens telkinių plotas 0.300 ha, kitos žemės plotas 0.3000 ha. Ieškovės O. A. 2017-03-21 pareiškimu Druskininkų savivaldybės 1-ajam notarų biurui panaikintas įgaliojimas, išduotas 2008-11-10 A. A.. Kauno apygardos teismo 2017-04-10 nutartimi UAB „Statybų mediena“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vermosa“.

Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju šalių ginčas vyksta dėl Mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.).

Ieškovė, prašydama pripažinti apsimestiniu sandoriu 2016-11-15 Mainų sutartį, įrodinėja, kad ši Mainų sutartis buvo reikalinga tam, kad atsakovė taptų žemės sklypo bendraturčiu ir įgytų pirmenybės teisę pirkti visą ieškovei priklausančią žemės sklypo (miško) dalį, išvengiant CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrasavininkų pirmenybės teisės įgyti parduodamą žemės sklypo (jai priklausantį mišką) dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl mainų ir pirkimo-pardavimo sutarčių santykio pažymėta, kad esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo-pardavimo sutarties yra tas, jog vietoj perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005).

Nors sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, leidžia savininkui pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, kartu atkreiptinas dėmesys, kad turto savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių, be kita ko, ir bendraturčių teisės, nurodytos CK 4.79 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu.

Bylos duomenimis Mainų sutarties dalykas buvo vos vienas aras žemės sklypo, kas sudaro 0,005 procento nuo viso ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto. Todėl akivaizdu, kad tokio dydžio žemės sklype faktiškai nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos ar iš jo gauti ekonominės naudos, o atsakovės veiklos tikslai buvo vykdyti ekonominę veiklą ir siekti pelno (LR juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija). Kita vertus, ieškovės atstovo teigimu, atsakovės UAB „Statybų mediena“ pagrindinė veikla buvo prekyba mediena bei medienos gamyba, o ieškovei priklausantis žemės sklypas yra miško paskirties žemė (miškas). Ieškovės vardu pagal įgaliojimą veikęs jos sūnus A. A. apklaustas teismo posėdyje liudytoju parodė, kad nei jis, nei pati ieškovė išmainyto 1 aro žemės sklype (duomenys neskelbtini) nematė ir ten nebuvo; jo motina norėjo parduoti mišką, buvo daug bendraturčių, nebuvo žinomi mirusiosios L. A. Š. paveldėtojai, todėl K. A. pasiūlius sudarė 1 aro mainų sutartį, o vėliau turėjo būti sudaryta pirkimo-paravimo sutartis. Atsakovės vardu Mainų sutartį pasirašęs jos direktorius K. A., 2017-03-14 kreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybų mediena“ pareiškime nurodė, kad įmonė yra nemoki, ji negali atsiskaityti su kreditoriais, mokėti įstatymų nustatytų mokesčių, ji laiku nemoka už prekes ir paslaugas, nevykdo kitų įsipareigojimų (LITEKO duomenys civ. byla Nr. B2-1915-480/2017). Nurodytų aplinkybių visuma kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad Mainų sutartis buvo reikalinga tik tam, kad atsakovė taptų ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies bendraturčiu ir tokiu būdu vėliau galėtų iš ieškovės nusipirkti likusią žemės sklypo dalį. Taigi šis mainų sandoris buvo sudarytas siekiant pridengti kitą – pirkimo-pardavimo – sandorį bei pažeidžiant ginčo sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Pastebėtina, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovės nemokumo. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės dėstomą poziciją, kad ginčo Mainų sandoriu iš tikrųjų buvo dirbtinai sukurtos prielaidos išvengti trečiųjų asmenų, kaip ginčo žemės sklypo bendraturčių, pirmenybės teisės įgyti realizuojamą žemės sklypo dalį įgyvendinimo, todėl šis sandoris laikytinas apsimestiniu ir neteisėtu bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CPK 185 str., CK 1.5 str., 1.87 str. 1 d., 4.79 str. 2 d.).

Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (status quo ante) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Teismas sprendžia, jog, pripažinus negaliojančia Mainų sutartį, restitucijos atlikimas natūra, atkuriant iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią šalių pirminę padėtį, nepažeistų ginčo sandorį sudariusių šalių interesų pusiausvyros (CK 6.146 str.). Atsižvelgiant į tai, taikytina dvišalė restitucija natūra, grąžinant šalis į pirminę padėtį.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos ginčo turtui Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi (CPK 149 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai, todėl, įvertinus tai, jog atsakovė yra bankrutuojanti įmonei, ieškovei grąžintina 20,55 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį (CPK 87 str. 1 d. 6 p.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bankrutuojanti įmonė yra atleista (CPK 88 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2016-11-15 Mainų sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp ieškovės O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (dabar bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovė) „Statybų mediena“, j. a. k. 304137540, apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Taikyti dvišalę restituciją natūra ir grąžinti šalis į pirminę padėtį: t. y. ieškovei O. A. iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mediena“ grąžinti 1/20070 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statybų medieną“ iš ieškovės O. A. grąžinti 1/6550 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi ieškovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovei UAB „Statybų mediena“, juridinio asmens kodas 304137540, buveinės adresas – Alytaus r. sav., Raitininkų sen., Savilionių k., Mokyklos g. 1A, nuosavybės teise priklausančiai 1/20070 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.

Grąžinti ieškovei O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,55 Eur (dvidešimt eurų 55 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-03-22 paduodant ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.