Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-03-13 · Civilinė byla Nr. 2-280-911/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
2-280-911/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07507-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
R. B.
Civilinė byla Nr. 2-280-911/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07507-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.2; 78.2.1; 116.1; 116.4.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 13 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,dalyvaujant ieškovei J. Š.,atsakovui R. B.,

išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Morkūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. B., išvadą byloje teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 sprendimu nustatytą nepilnamečio Ž. B., gim. 2000-06-11, gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui Ž. B. išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad 2010-12-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko Ž. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Situacija dėl nepilnamečio sūnaus yra kardinaliai pasikeitusi, atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus, nebesirūpina sūnaus auklėjimu ir ugdymu, priežiūra. Mano, kad vaiko gyvenimas su atsakovu nebeatitinka vaiko interesų augti saugioje aplinkoje, žemina jo orumą, taip pat atsakovo sugyventinės dukros, gyvenančios kartu su atsakovu, tyčiojasi iš jos sūnaus. Sąlygas vaikui gyventi ji turi visas, kurios jos sūnų tenkina. Paaiškino, kad jos sūnus šiuo metu gyvena pas ją, atsakovas neteikia sūnui išlaikymo. Nurodė, kad sūnui užtektų 202,73 Eur išlaikymo per mėnesį, t.y. sutiktų, kad atsakovas mokėtų kas mėnesį po 100 Eur. Gyvena dviese su sūnumi Žygimantu, sutuoktinio, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 320 Eur, kitų pajamų negauna, santaupų neturi. Nuosavybės teise turi namą bei automobilį. Kreditorių neturi. Atsakovui priekaištų neturi dėl sūnaus Ž. kasdieninės priežiūros ir juo rūpinimosi už laikotarpį, kai sūnus gyveno pas atsakovą. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir melagingos. Kai sūnus gyveno pas jį, ieškovė visai sūnumi nesidomėjo, nebendravo, nesirūpino sūnaus mokslais. Vaiku pradėjo domėtis tik po to, kai atsakovas prisiteisė iš ieškovės išlaikymą. Šiuo metu jo sūnus gyvena pas ieškovę, tačiau ji nesirūpina sūnaus mokslais, vaikas nelanko mokyklos, pradėjo gauti prastus pažymius, atsirado elgesio problemų. Paaiškino, kad nuo pat sūnaus pirmos klasės jis dėjo dideles pastangas, kad sūnus geriau mokytųsi. Kai sūnus pradėjo gyventi pas ieškovę – nuo 2014 m. rudens, krito jo pažymių vidurkis, pradėjo gauti pastabų iš mokytojų, negražiai pradėjo kalbėti apie šeimą prie aplinkinių žmonių. Sūnaus auklėtoja sako, kad sūnus darosi nekontroliuojamas, nesiruošia pamokoms. Gyvenant sūnui pas jį, tokių dalykų nebuvo. Su sūnumi bendrauja kasdien telefonu. Jo gaunamos pajamos kas mėnesį yra 400 Eur, taip pat gauna pajamų iš ūkio, kadangi užsiima ekologišku grūdinių kultūrų auginimu, iš kurių 2014 m. gavo metines pajamas – 16 000 Eur. Nuo 2015 m. kasmet gauna iš šios veiklos apytiksliai 10 000 Eur pajamų. Turi santaupų. Yra išsituokęs, gyvena kartu su sugyventine, kuri turi dvi dukras. Turi namą (duomenys neskelbtini), kuris yra nebaigtas statyti, žemės 30 ha, kurią paveldėjo iš tėvo, bet paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Namą pastatė ant tėvo žemės, todėl jis nėra įregistruotas, taip pat turi automobilį. Dėl ko automobilis yra areštuotas, negali pasakyti. Gyvena name 42 kv.m. ploto, įrenginėja 61 kv.m. plotą, trūksta atlikti vidinės apdailos darbus. Nežino po kokio įvykio jo sūnus panoro gyventi pas ieškovę. Ieškovei neturi pretenzijų dėl sūnaus kasdienės priežiūros. Ieškovei neketina mokėti išlaikymą sūnui, kadangi pati ieškovė nei kiek nemokėjo. Paaiškino, kad kai sūnus gyveno pas jį, sūnaus išlaikymas kas mėnesį būdavo ir po 289 Eur, kadangi vaiką leisdavo važiuoti į įvairias ekskursijas. Prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys visur ir visada privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylose suformuota teismų praktika taip pat reikalauja nagrinėjant bylą vadovautis vaiko interesais (CK 3.3 str. 1 d.).

LR CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas ieškinio pareiškimo sąlygas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (LAT 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2003; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Byloje nustatyta, kad Ž. B., gim. 2000-06-11, yra ieškovės J. Š. ir atsakovo R. Š. sūnus (6 b.l.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus Ž. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R. B., J. Š. išlaikymo sūnui neteikia (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-6923-400/2010 62-63 b.l.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad J. Š. teikia sūnui Ž. B. išlaikymą kas mėnesį po 250 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-12 iki sūnaus pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (74 b.l.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi teismas ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečio vaiko Ž. B. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje (37-38 b.l.).

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Šiuo metu nepilnametis vaikas Ž. B. gyvena su motina – ieškove J. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis minėtu adresu, ieškovei priklauso nuosavybės teise (87-90 b.l.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų dėl jų sūnaus Ž. kasdieninės priežiūros – maisto, aprangos ir kitų įprastų buitinių dalykų.

Iš šalių paaiškinimų, institucijos byloje teikiančios atstovės išvados, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad geresnės gyvenimo sąlygos vaikui yra pas ieškovę. Ieškovė gyvena jai nuosavybės priklausančiame name, kuriame yra 2 kambariai, vaikas turi atskirą jam skirtą kambarį. Ieškovė gyvena viena. Tuo tarpu atsakovas gyvena kartu su sugyventine bei dviem jos nepilnametėmis dukromis 2 kambarių su bendra erdve gyvenamajame plote. Atsakovas, šalių nepilnametis vaikas Ž. B., institucijos teikiančios išvadą atstovė paaiškino, kad pas atsakovą nepilnametis Ž. miegodavo bendroje erdvėje, o mergaitės, atsakovas su sugyventine - dviejuose kambariuose. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis šalių sūnus Ž. B. paaiškino, kad nori gyventi su mama, kai gyveno pas tėvą, pykdavosi su tėvo sugyventinės dukromis, paskutiniu metu tėvo sugyventinė dažnai pradėdavo ant jo pykti. Šiuo metu jam geriausiai yra gyventi pas ieškovę, kur turi atskirą kambarį. Byloje yra keli nepilnamečio vaiko Ž. B. rašyti prašymai, kuriuose vaikas išreiškia norą gyventi su motina (9, 10-11, 12, 27, 28). Nustatyta, kad vaiko nuomonė nekito, visą laiką buvo nuosekli. Ž. B. yra 14 metų, pripažintina, kad jis sugeba suformuluoti savo pažiūras. Teismas mano, kad nepilnamečio Ž. B. nuomonė neprieštarauja jo interesams. Byloje yra Panevėžio rajono policijos komisariato raštai, iš kurių matyti, kad 2014-10-02 atsakovas, būdamas neblaivus, skambino ieškovei teigdamas, kad 2014-10-02 21 val. sūnus Ž. išėjo iš namų pas ieškovę ir negrįžta į namus. Ieškovei, kreipusis į policiją pagalbos, buvo nuvykta pas atsakovą į namus ir sūnus rastas pas jį, o pats atsakovas R. B. paaiškino, kad sūnus niekur nebuvo išėjęs, o pasakė ieškovei todėl, kad norėjo ją pagąsdinti. Atsakovui nustatytas 1,10 promilių girtumas. V. Ž. norėjo važiuoti kartu su ieškove į jos namus (101 b.l.). Iš kito rašto matyti, kad 2014-11-10 atsakovas paskambino į policiją ir pranešė, kad jo sūnus išėjo iš namų ir jis nežino kur šiuo metu jis yra. Policijos pareigūnams nuvykus pas atsakovą, atsakovas rastas neblaivus – 0,70 promilių girtumas nustatytas, kuris paaiškino, kad jo sūnus nelanko mokyklos ir jis nežino, kur šiuo metu gali būti jo sūnus. Bendraujant su atsakovu į namus grįžo nepilnametis vaikas su ieškove (100 b.l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas vartoja alkoholį, būna neblaivus. Pažymėtina tai, kad 2014-11-07 nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečio vaiko Ž. B. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje, šios nutarties paskelbime dalyvavo pats atsakovas, jam buvo įteikta nutartis, todėl atsakovas, žinodamas apie šį procesinį teismo sprendimą, būdamas neblaivus kreipiasi į policiją, teikdamas klaidingą informaciją.

Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, remiasi argumentu, susijusiu su dalyvavimu sūnaus auklėjime - suprastėjusiu sūnaus Žygimanto mokymusi nuo tada, kai vaikas pradėjo gyventi su ieškove. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų R. Š., J. S. parodymų nustatyta, kad atsakovas, kai sūnus gyveno pas jį, aktyviai domėjosi sūnaus mokymusi, jo elgesiu mokykloje, lankė tėvų susirinkimus. Teismas pripažįsta, kad atsakovo aktyvus domėjimasis savo sūnaus mokslais, jo rezultatais, yra itin teigiamas bruožas. Tačiau teismas mano, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, lemiamu kriterijumi negali būti laikoma vien tik nepilnamečio vaiko mokymosi rezultatai ugdymo įstaigoje. Teismas pažymi, kad abiejų tėvų pareiga yra auklėti nepilnametį vaiką. Iš šalių, jų nepilnamečio vaiko paaiškinimų byloje yra nustatyta, kad šalys gyvena netoli viena nuo kitos, tarp jų atstumas yra apie 5 km. Šalys paaiškino, kad turi automobilius, o vaikas - dviratį, tokiu būdu šiuo metu atsakovas atvažiuoja pas vaiką, o vaikas - pas tėvą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turi pakankamai geras sąlygas, vaikui gyvenant su ieškove, ir toliau dalyvauti sūnaus auklėjime, rūpintis jo mokslais, įtakoti sūnaus užklasinę veiklą, kontroliuoti sūnaus namų darbų atlikimą, dalyvauti tėvų susirinkimuose ir pan..

Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su ieškove šalių vaikas Ž. B. bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo motina labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, vaikas gyvens psichologiškai saugioje aplinkoje, nejaus diskomforto. Tokią išvadą pateikė ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teikdamas į bylą rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius ne kartą bendravo su šalimis ir jų vaiku. Po 2014-10-03 kilusio konflikto tarp šalių, nepilnametis Ž. apsigyveno pas ieškovę. Vaikas išreiškė norą gyventi su motina, tai patvirtino ir raštu. Paskutinio pokalbio su Žygimantu metu, vaikas patvirtino bijantis, kad tėtis nepasiimtų jo jėga į savo namus. Pasak vaiko, tėtis jam yra sakęs, kad jis privalo gyventi kartu su tėčiu. Pritarė ieškinyje išdėstytiems prašymams nustatyti Ž. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir priteisti iš atsakovo išlaikymą (25-26 b.l.). Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad palaiko išvadą. Nurodė, kad lankėsi pas atsakovą, gerai žino jo gyvenimo sąlygas. Atsakovas gyvena 2 kambarių su bendra erdve patalpoje, kartu su sugyventine, jos dviem dukromis. Atsakovas gyvena mobiliame name, vienkiemyje. Tėvas sūnų vežiojo iki kelio. Atsakovo gyvenimo sąlygos yra neblogos, pas ieškovę sąlygos gyventi yra kiek geresnės, kadangi ji gyvena viena. Neturi duomenų apie šalių netinkamą tėvų valdžios panaudojimą. Per visą bendravimą su šalimis ir vaiku, nepilnametis šalių sūnus Ž. savo nuomonės nekeitė. Jis išreiškė norą gyventi su motina. Pritaria ieškovės ieškinio reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir dėl išlaikymo priteisimo. Vaiko poreikiai didėja, vaikas nori lankyti būrelius, todėl bus papildomų išlaidų.

Išklausęs šalių, jų nepilnamečio vaiko Ž. B. paaiškinimus, liudytojų R. Š., J. S. parodymus bei ištyręs byloje esančią rašytinę medžiagą teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra pagrįstas. Todėl nepilnamečio Ž. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina ieškove J. Š. (CK 3.174 str.).

Byloje nustatyta, kad nepilnamečio Ž. B. tėvas - atsakovas R. B., gera valia išlaikymo vaikui neteikia nuo 2014 m. lapkričio mėn. Teismo posėdžio metu atsakovas pats nurodė, kad išlaikymo vaikui neteikia ir neketina teikti, kadangi pati ieškovė nei kiek nemokėjo. Teismas pažymi, kad išlaikymas vaikui yra reikalingas siekiant užtikrinti ir patenkinti vaiko kasdieninius poreikius - maisto, rūbų, vaistų, užtikrinti jo teisę ir galimybę lavintis, lankyti būrelius, patenkinti vaiko poreikį keliauti ir pan.. Išlaikymas yra skiriamas vaikui, o įstatyminis atstovas, pas kurį vaikas gyvena, turi pareigą išlaikymui skirtas lėšas panaudoti tinkamai, tenkinant šiuos vaiko poreikius. Todėl atsakovo argumentas, jog jis išlaikymo vaikui neteikia, nes ieškovė, kai vaikas gyveno pas atsakovą, pati neteikė išlaikymo, yra atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gera valia nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovo priteistinas.

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.).

I. J. Š. dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 320 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso du automobiliai, turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir kitais pastatais (86-90, 98 b.l.). Ieškovė be nepilnamečio sūnaus Žygimanto, turi dar dvi dukras, kurios yra pilnametės.

Sodros duomenimis atsakovas niekur nedirba (96 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (97 b.l.). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas turi automobilį, kuris yra antstolio areštuotas (99 b.l.). Atsakovas daugiau vaikų neturi. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos kas mėnesį yra 400 Eur, taip pat gauna pajamų iš ūkio, kadangi užsiima ekologišku grūdinių kultūrų auginimu, iš kurių 2014 m. gavo metines pajamas – 16 000 Eur. Nuo 2015 m. kasmet gauna iš šios veiklos apytiksliai 10 000 Eur pajamų. Turi santaupų.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, kad vaikui per mėnesį užtektų 202,73 Eur išlaikymo bei mano, jog vaikui užtektų kas mėnesį atsakovo mokamo po 101,37 Eur išlaikymo. Atsakovas teigė, kad kai sūnus gyveno pas jį, išlaikymas vaikui per mėnesį sudarydavo ir po 289 Eur. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės paaiškinimuose posėdžių metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, mokymui, laisvalaikiui. Ž. B. yra 14 metų amžiaus, lanko mokyklą, specialių poreikių, susijusių su sveikata, neturi. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, atitinka protingumo kriterijų, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Nustatant šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, taip pat atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Įvertinus nustatytą vaiko tėvų turtinę padėtį, jų paaiškinimus, atsižvelgus į išlaikomų asmenų skaičių – prašoma priteisti išlaikymą vienam vaikui, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, o atsakovas išlaikymo neteikia, pripažintina, kad ieškovės teismo posėdyje nurodyta iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį po 101,37 Eur suma yra pagrįsta. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas Ž. B. po 101,37 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki Ž. B., gim. 2000-06-11, pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str.). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies.

Priteisus išlaikymą iš atsakovo R. B. nepilnamečiui Ž. B. bei atsižvelgus, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, įvertinus šalių paaiškinimus, jog vaikas su ieškove gyvena kartu nuo 2014 m. spalio mėn., todėl išlaikymas vaikui iš atsakovo priteisiamas nuo 2014-10-01 (CPK 376 str.). Pripažintina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1222-400/2014 numatyta ieškovės J. Š. pareiga mokėti atsakovui vaiko išlaikymą pasibaigė 2014 m. rugsėjo 30 d.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 83,42 Eur žyminis mokestis (41,71 Eur (144 Lt) už vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą ir 41,71 Eur (144 Lt) už išlaikymo priteisimą) bei 21,50 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės yra pagrįsti, iš atsakovo yra priteisiamas 78,20 Eur žyminis mokestis (41,71 Eur žyminis mokestis už vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą bei 36,49 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą) bei 21,50 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 2, 4 d., 96 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6923-400/2010 nustatytą nepilnamečio Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą.

Nustatyti nepilnamečio Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (vieno šimto vieno euro 37 centų) nuo 2014-10-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

N. Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu.

Pripažinti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1222-400/2014 nustatyta ieškovės J. Š. pareiga mokėti nepilnamečiui Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą pasibaigė 2014 m. rugsėjo 30 d.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio vaiko Ž. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove, panaikinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 78,20 Eur žyminį mokestį bei 21,50 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė