- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2392-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04270-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurochoice“, V. B.
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-7838-713/2014 pagalieškovo J. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eurochoice“ ir V. B. dėl akcininko pirmumo teisės įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas pažeidimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–10, t. I) prašydamas pripažinti, kad 2010 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartis Nr. EU-2 ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. akcijų įkeitimo sutartis, sudarytos tarp V. B. ir UAB „Eurochoice“, 2011 m. liepos 12 d. indosamentas akcijų sertifikate Nr. 223/PV pažeidė ieškovo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko pirmumo teisę įsigyti perleidžiamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl yra niekinės ir negalioja ab initio, panaikinti 2011 m. liepos 12 d. indosamentą akcijų sertifikate Nr. 223/PV ir taikyti restituciją. Nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kuriam priklauso 44 302 vnt. minėtos įmonės akcijų. Ieškovui 2014 metų pradžioje tapo žinoma, kad buvęs įmonės akcininkas atsakovas V. B., kuriam nuosavybės teise priklausė 10 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pažeisdamas ieškovo kaip įmonės akcininko pirmumo teisę įsigyti įmonės akcijas, perleido turėtas akcijas naujajam savininkui UAB „Eurochoice“ akcijų įkeitimo sutarties pagrindu taip išvengdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintos pareigos pateikti bendrovei pranešimą apie ketinamas perleisti akcijas.
Atsiliepimas
Atsakovams atsiliepimuose (b.l. 89–95, 122–126, t. I) prašant ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovas, reikšdamas turtinius reikalavimus, už pareikštą ieškinį nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio, 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi (b.l. 142–143, t. I) teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu paaiškėjusiems ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti, detalizuoti ieškinio dalyką išskiriant kiekvieną sutartį, jos šalis ir pobūdį, nurodyti restitucijos taikymo būdą, taip pat nurodyti ieškinio kainą ir nuo jos sumokėti žyminį mokestį valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį (b.l. 4–13, t. II) prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2010 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį Nr. EU-2 ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. akcijų įkeitimo sutartį, sudarytas tarp V. B. ir UAB „Eurochoice“, pagal kurias atsakovas V. B. perleido atsakovei UAB „Eurochoice“ 10 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pažeidžiant ieškovo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko pirmumo teisę įsigyti perleidžiamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti 2011 m. liepos 12 d. indosamentą akcijų sertifikate Nr. 223/PV, sudarytą tarp V. B. ir UAB „Eurochoice“, pagal kurį atsakovas V. B. perleido atsakovei UAB „Eurochoice“ 10 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pažeidžiant ieškovo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko pirmumo teisę įsigyti perleidžiamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas. Nors ieškovas nurodė, kad ieškinys yra neturtinis, kadangi jis nereikalauja priteisti sau jokio turto, už pareikštą ieškinį papildomai sumokėjo 2 856 Lt žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo akcijų nominalios vertės (b.l. 14). 2014 m. gegužės 5 d. bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija patikslintas ieškinys priimtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į patikslintą ieškinį (b.l. 48–52, 54–62, t. II) atsakovai prašė palikti patikslintą ieškinį nenagrinėtu, jei ieškovas nesumokės reikiamo dydžio žyminio mokesčio nuo akcijų rinkos vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (b.l. 121–122, t. II) nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ieškinys nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, pagal ginčo teisenos taisykles, sprendė, kad ieškinys turi būti įkainotas, o nuo jo kainos sumokėtas žyminis mokestis. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija 2,8 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandorius, todėl sprendė, kad ieškinys turi būti įkainotas pagal ginčijamų akcijų dabartinę rinkos vertę, už kurią ieškovas įsigytų akcijas nuosavybės teise. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui rašytinius įrodymus apie akcijų vertę bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus. Teismas taip pat nurodė, kad nėra aišku, ar ieškovas ginčija tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandorius ar irkitus atsakovo V. B. akcijų įsigijimo sandorius kitose uždarosiose akcinėse bendrovėse. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas, nurodęs sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindus, privalo nurodytus pagrindus pagrįsti, nurodyti faktines aplinkybes. Taip pat teismas pasiūlė ieškovui apsispręsti dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi bendrovė neabejotinai yra suinteresuota dalies bendrovės akcijų nuosavybės teisių turėtojo į jas pasikeitimu. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra su dideliais trūkumais, tokio ieškinio teismas negali nagrinėti, todėl nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo motyvai
Ieškovas atskiruoju skundu (b.l. 125–128, t. II)prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Ieškinys yra neturtinio pobūdžio – dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisės, įtvirtintos Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje, pažeidimo, t. y. dėl akcininko pirmumo teisės įsigyti perleidžiamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas pažeidimo. Įstatyme nėra numatyta, kokiu būdu gali būti įkainota uždarosios akcinės bendrovės akcininko pirmumo teisė įsigyti perleidžiamas bendrovės akcijas, todėl ginčas dėl šios teisės pažeidimo yra neturtinis. Ginčijami sandoriai yra susiję tik su ieškovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, pirmumo teisės įsigyti akcijas pažeidimu ir nesusiję su ieškovo galimybe patenkinti neapibrėžtą ir objektyviai neegzistuojantį turtinį interesą, todėl, nors ieškinys ir yra susijęs su turtu, tačiau ieškovui neprašant juo priteisti sau kokio nors turto, jis kvalifikuotinas kaip neturtinis.Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1379-480/2014, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pažymėjo, kad ieškinio dalyku ieškovas neprašo priteisti jam ginčo akcijų, kurios, patenkinus ieškinį, būtų grąžintos atsakovui V. B., taigi apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje patvirtino, kad ginčo dalykas yra neturtinio pobūdžio.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas yra netikslus. Ieškinio dalykas yra suformuluotas aiškiai prašant pripažinti negaliojančiomis atsakovų sudarytą įkeitimo sutartį, kurios sudėtyje yra paskolos sutartis, ir indosamentą akcijų sertifikate, kurio pagrindu atsakovas V. B. perleido nuosavybės teisę į akcijas atsakovei UAB „Eurochoice“. Kitokių sandorių negaliojančiais ieškovas neprašo pripažinti.Faktinis ieškinio pagrindas taip pat nurodytas aiškiai, t. y. nurodytos aplinkybės, jog atsakovas V. B. nepranešė bendrovei apie ketinamas perleisti akcijas iki sandorio sudarymo. Tai, kad ieškovas nurodė papildomas aplinkybes, jog tokia pačia tvarka buvo perleidinėjamos akcijos ir kitose bendrovėse, nesudaro pagrindo teismui iš anksto vertinti, kad šios aplinkybės nenustatinėjamos nagrinėjant bylą, kad neatitinka sąsajumo reikalavimų ar kad ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ieškinyje minimų trijų bendrovių kaip susijusių asmenų yra svarbios sprendžiant dėl ginčijamų sandorių fiktyvumo.Įstatyme ieškovuikeliamas reikalavimas suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau kreipimosi į teismą metu ieškovasneturi įrodyti savo pareikštų reikalavimų pagrįstumo,todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovui nurodžius ieškinio pagrindą ir dalyką, nepagrįstai pareikalavo ištaisyti ieškinio trūkumus dar kartą ieškinyje nurodant ieškinio aplinkybes.UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus ieškovas teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas šį įrodymą prijungė prie bylos, todėl dar kartą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus nėra tikslinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijosteismaspasisako.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti.Tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Pripažįstama, kad reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Asmens, kuris kreipiasi į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, bet taip pat ir ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Remiantis CPK 135 straipsnio nuostatomis be kitų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Minėti ieškinio elementai iš esmės sudaro ieškinio esmę, todėl nesant bent vieno iš šių ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, dėl ko teisminis ginčo nagrinėjimas negalimas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia ne tik apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, bet kartu įgalina teismą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Pripažįstama, kad atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl trūkumų šalinimo sprendė, kad patikslintame ieškinyje netiksliai suformuluotas ne tik ieškinio dalykas, bet ir pagrindas. Teismas nurodė, kad nėra aišku, ar ieškovas ginčija tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandorius ir ar kitus atsakovo V. B. akcijų įsigijimo sandorius kitose uždarosiose akcinėse bendrovėse, o taip pat nurodė, kad ieškovas, nurodęs sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindus, privalo nurodytus pagrindus pagrįsti, nurodyti faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškinio dalykas suformuluotas netiksliai. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad iš pateikto patikslinto ieškinio aiškiai matyti, kokius sandorius ieškovas ginčija. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2010 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį Nr. EU-2 ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. akcijų įkeitimo sutartį, sudarytas tarp V. B. ir UAB „Eurochoice“, taip pat pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti 2011 m. liepos 12 d. indosamentą akcijų sertifikate Nr. 223/PV, sudarytą tarp V. B. ir UAB „Eurochoice“, pagal kurį atsakovas V. B. perleido atsakovei UAB „Eurochoice“ 10 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Jokių kitų reikalavimų ieškovas patikslintame ieškinyje nereiškia, jokių kitų sandorių pripažinti negaliojančiais neprašo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalykas yra netikslus. Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo jau buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams dėl ieškinio dalyko tinkamo suformulavimo pašalinti ir ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, kuriame pareikšti pirmiau nurodyti reikalavimai, teismas patikslintą ieškinį priėmė. Taigi spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas patikslintą ieškovo ieškinį, pripažino, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti teisingai, dėl ko pakartotinis šio ieškinio elemento trūkumų nustatymas negali būti pateisinamas.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo pareikšto ieškinio pagrindas nurodytas neaiškiai. Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio, jis pirmiau nurodytus sandorius ginčija remdamasis tuo, kad atsakovas V. B. 10 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų atsakovei UAB „Eurochoice“ perleido pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio reikalavimą informuoti bendrovę apie perleidžiamas akcijas, o kartu ir bendrovės akcininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamas bendrovės akcijas, taip pat tuo, kad ginčijamos paskolos sutartis bei akcijų įkeitimo sutartis yra fiktyvios, sudarytos tik dėl akių, prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei, imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovui nurodžius konkrečias ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, taip pat aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovas nėra tiksliai suformulavęs ieškinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, nurodęs keturis ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinius pagrindus, turi visus juos pagrįsti, kadangi bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas ieškovo nurodytų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas yra nurodęs faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus, todėl tik bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, gali spręsti dėl taikytinų ginčo santykiams teisės normų. Taigi teismo reikalavimas pagrįsti kiekvieną iš nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų negali būti laikomas tinkamu. Be to, reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.
Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, kadangi, kaip matyti iš bylos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, įregistruoti Juridinių asmenų registre 2006 m. sausio 19 d., jau yra pateikti į bylą (b.l. 97–114, t. II). Pirmosios instancijos teismas nutartyje nėra nurodęs, dėl kokių priežasčių turėtų būti pateikti kiti, nei kad byloje esantys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, todėl įpareigojimas pateikti minėtos įmonės įstatus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikomas pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamos nutarties dalys dėl pirmiau nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimo yra nepagrįstos, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą ieškinio pagrindo ir dalyko trūkumams pašalinti, taip pat įpareigodamas jį pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl šios nutarties dalys, sutinkant su atskirojo skundo argumentais, naikintinos.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstais laikydamas atskirojo skundo argumentus dėl pareikšto ieškinio pobūdžio, sprendžia, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir už juos mokėtinas proporcinis žyminis mokestis.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos.
Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ginčija atsakovo V. B. ir UAB „Eurochoice“ sudarytus sandorius dėl 10 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo kaip sudarytus pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje nurodytus bendrovės akcijų perleidimo apribojimus, o kartu ir ieškovo bei kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų teises įsigyti perleidžiamas bendrovės akcijas pirmumo teise. Ieškovo teigimu, ieškinys yra dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisės, įtvirtintos Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje, pažeidimo, t. y. dėl akcininko pirmumo teisės įsigyti perleidžiamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas pažeidimo, o įstatyme nėra numatyta, kokiu būdu gali būti įkainota uždarosios akcinės bendrovės akcininko pirmumo teisė įsigyti perleidžiamas bendrovės akcijas, todėl ginčas dėl šios teisės pažeidimo yra neturtinis. Ginčijami sandoriai nėra susiję su ieškovo galimybe patenkinti neapibrėžtą ir objektyviai neegzistuojantį turtinį interesą, todėl, nors ieškinys ir yra susijęs su turtu, tačiau ieškovui neprašant juo priteisti sau kokio nors turto, jis kvalifikuotinas kaip neturtinis. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Nors ieškovas pagrįstai teigia, kad ieškiniu jis neprašo priteisti sau kokio nors turto, tačiau tuo atveju, jei ieškovo ieškinys dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais būtų patenkintas, t. y. teismas nustatytų Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje nustatytų privalomų reikalavimų perleidžiant akcijas pažeidimą, pripažintų akcijų perleidimo sandorius negaliojančiais ir sandorių šalis grąžintų į teisinę padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo, t. y. akcijas grąžintų jas pardavusiam akcininkui atsakovui V. B.. Tokiu atveju akcininkas, pažeidęs kitų akcininkų pirmumo teisę, norėdamas perleisti akcijas, privalės tinkamai įvykdyti Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl nors pareikštu ieškiniu ieškovas nesiekia tiesioginės turtinės naudos sau, tačiau tokiu ieškiniu jis iš esmės siekia ginčijamais sandoriais perleistas akcijas grąžinti jas perleidusiam atsakovui, kad galėtų pretenduoti šias akcijas įsigyti pats. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį turi būti mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos, kuri šiuo atveju nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2274/2013). Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1379-480/2014, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, pripažino, kad ginčo dalykas yra neturtinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2S-1379-480/2014 apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo dėl reiškiamo reikalavimo pobūdžio, tuo pačiu dėl už pareikštą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio, todėl negalima pripažinti, kad minėtoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad patenkinus ieškovo ieškinį ginčo akcijos būtų grąžintos atsakovui V. B., reiškia, kad teismas minėtoje byloje konstatavo pareikšto reikalavimo neturtinį pobūdį, dėl ko teismas, spręsdamas klausimą dėl už pareikštą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio, turėtų vadovautis apelianto nurodyta nutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pareikštus reikalavimus vertino kaip turtinius reikalavimus ir pagrįstai nurodė, kad ieškinio suma nustatytina pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto taisykles, tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas trūkumus dėl už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ieškovui skundžiama nutartimi nustatė jau antrą kartą. Ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį po 2014 m. balandžio 10 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimo, nors ir manydamas, kad ieškinys yra neturtinis, sumokėjo žyminį mokestį nuo nominalios ginčo akcijų vertės, t. y. nuo 100 000 Lt. Teismas, kaip jau buvo nurodyta, ieškovo patikslintą ieškinį priėmė ir tik vėliau, bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu ieškovui pakartotinai nustatė terminą ieškinio trūkumams, susijusiems su už ieškinį mokėtinu žyminiu mokesčiu, pašalinti. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovui, siekiant nustatyti dabartinę ginčo akcijų rinkos vertę, reikės atlikti akcijų ekspertinį vertinimą, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtrukti ilgiau nei kad teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Tuo pačiu ieškovui nepateikus įrodymų apie ginčo akcijų rinkos vertę ir nenurodžius tikslios ieškinio sumos per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovo ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, nors pripažintina, kad ieškovas, teismui priėmus jo patikslintą ieškinį, turėjo pagrindą tikėtis bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali nepateisinamai riboti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo, į ieškovo ieškinyje nurodytus duomenis apie akcijų rinkos vertę ginčijamų sandorių sudarymo metu, pripažintina, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas klausimą dėl už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir tokiu būdu išreikšdamas nesutikimą su ieškovo nurodyta ieškinio suma (100 000 Lt), turėjo pareigąremdamasis CPK 86 straipsnio nuostatomis nustatyti preliminarią ieškinio sumą ir už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dydį, kuri būtų patikslinta bylos nagrinėjimo teisme metu gavus duomenis apie vidutinę akcijų vertę. Pakartotinis termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymas įpareigojant ieškovą pateikti kartu ir akcijų vertę patvirtinančius įrodymus, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, laikytinas neatitinkančiu civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio trūkumų nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio trūkumų nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.