- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2274/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- V. Š., H. G., V. G., K. S., K. T.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Liūdynė“, L. B., T. B.
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria teismas išnagrinėjo ieškovės S. S. prašymus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio grąžinimo, civilinėje byloje Nr. 2-785-280/2013 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams V. Š., H. G., V. G., K. S. ir K. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Liūdynė“, L. B., T. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė: 1) 2013 m. liepos 19 d. akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp V. Š. ir K. S., kuria V. Š. neatlygintinai perdavė, o K. S. priėmė asmeninės nuosavybės teise UAB „Liūdynė“ 65 366 vnt. akcijų, pripažinti apsimestiniu sandoriu ir šį sandorį laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinti šią sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikant restituciją grąžinti šias akcijas V. Š.; 2) 2013 m. liepos 18 d. akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp H. G., V. G. ir K. T., kuria H. G. ir V. G. neatlygintinai perdavė, o K. T. priėmė asmeninės nuosavybės teise UAB „Liūdynė“ 39 521 vnt. akcijų, pripažinti apsimestiniu sandoriu ir šį sandorį laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinti šią sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikant restituciją grąžinti šias akcijas H. G. ir V. G.; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė, už ieškinį sumokėjusi 600 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė ją atleisti. vėliau ieškovė pateikė teismui prašymą dėl permokėtos žyminio mokesčio sumos grąžinimo. Nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500 Lt žyminis mokestis. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad ji sumokėjo 600 Lt žyminio mokesčio, prašė jos prašymo dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo nenagrinėti ir grąžinti jai permokėtą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės ieškinyje pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nustatė, kad mokėtinas žyminis mokestis už ieškovės ieškinį yra 9 244 Lt, nustatė ieškovei terminą pateikti papildomus duomenis apie jos sunkią turtinę padėtį, ieškovei nepateikus šių duomenų, įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 8 644 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė reiškia ieškinį ne dėl sutarčių modifikavimo (nutraukimo, pakeitimo ir kt.), o dėl pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, todėl šiuo atveju žyminis mokestis turi būti mokamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktų taisykles, t. y. pagal bendrą visų reikalavimų sumą ir pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto vertę. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktame ieškinyje nurodyta 524 435 Lt ieškinio suma, todėl žyminis mokestis sudaro 9 244 Lt. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo nurodytus motyvus ir pateiktus įrodymus, ieškinio esmę, nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, nustatyti, kad ieškovės sumokėtas 600 Lt žyminis mokestis yra pakankamas už pateiktą ieškinį ir grąžinti jai permokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė sumokėjo teismo nurodytą žyminio mokesčio dalį (8 644 Lt) ir teismas priėmė ieškinį. Nepaisant to, kad apeliantė sumokėjo žyminį mokestį, ji nesutinka su teismo nustatytu žyminio mokesčio dydžiu. Ieškinio suma buvo nurodyta pagal perleistų akcijų nominalią vertę, nurodytą ginčijamuose sandoriuose (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Apeliantės nuomone, ieškinyje nurodyta ieškinio suma nebūtinai turi reikšti, kad ginčas yra turtinis. Ieškiniu nereiškiamas turtinis reikalavimas, o prašoma pripažinti akcijų dovanojimo sandorius pirkimo-pardavimo sutartimis, t. y. modifikuoti sandorį ir jį pripažinti negaliojančiu, grąžinant šalis į pradinę padėtį. Apeliantės teigimu, ji sau nereikalauja nei akcijų, nei pinigų, todėl ginčas negali būti laikomas turtiniu. Ieškiniu reikalaujama, kad perleistos akcijos būtų grąžintos buvusiems jų savininkams, nes akcijų pirkimas-pardavimas galimas tik laikantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad akcininko, kuriam pasiūlymas įsigyti parduodamas akcijas iš viso nebuvo pateiktas, o akcijos perleidžiamos trečiajam asmeniui išvengiant perleidimo apribojimų, teisės apginamos pripažinus tokį perleidimą trečiajam asmeniui negaliojančiu ir taikant restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2007).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos.
Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė, būdama UAB „Liūdynė“ akcininkė, gina savo teises, kurios, jos nuomone, buvo pažeistos atsakovei V. Š. (taip pat UAB „Liūdynė“ akcininkei) perleidus jos turimas akcijas kitiems asmenims išvengiant ABĮ 47 straipsnyje nustatytų akcijų perleidimo apribojimų. Ieškovė ginčija atsakovės sudarytus akcijų dovanojimo sandorius CK 1.87 straipsnyje numatytu pagrindu, prašydama šiuos sandorius pripažinti apsimestiniais, laikyti juos pirkimo-pardavimo sandoriais ir pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė, kad ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį turi būti mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos, kuri šiuo atveju nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p.).
Ieškovė ieškiniu ginčija akcijų dovanojimo sandorius, laiko juos apsimestiniais ir prašo pripažinti negaliojančiais, taip pat grąžinti sandorių šalis į pirminę padėtį (taikyti restituciją). Taigi ieškovė ginčija sandorius ir prašo pašalinti jų vykdymo pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčas yra turtinis ir turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p.).
Apeliantės argumentas, kad ginčas negali būti laikomas turtiniu, nes ji neprašo priteisti jai nei akcijų, nei pinigų, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Minėta, kad ieškovė ieškiniu siekia įrodyti, kad ginčo akcijos buvo perleistos pažeidžiant ABĮ 47 straipsnyje numatytą kitų akcininkų pirmumo teisę įsigyti tas akcijas. Ieškovės reikalavimo patenkinimo atveju teismas nustatytų ABĮ 47 straipsnyje nustatytų privalomų reikalavimų perleidžiant akcijas pažeidimą, pripažintų akcijų perleidimo sandorius negaliojančiais ir sandorių šalis grąžintų į teisinę padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo, t. y. akcijas grąžintų jas pardavusiam akcininkui (atsakovei). Tokiu atveju akcininkas, pažeidęs kitų akcininkų pirmumo teisę, norėdamas perleisti akcijas, privalės tinkamai įvykdyti ABĮ 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi, nors pareikštu ieškiniu ieškovė nesiekia tiesioginės turtinės naudos sau, tačiau tokiu ieškiniu ji iš esmės siekia ginčijamais sandoriais perleistas akcijas grąžinti jas perleidusiai atsakovei, kad galėtų šias akcijas įsigyti pati.
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės (ieškovės) argumentas, kad byloje kilęs ginčas yra susijęs su sutarčių modifikavimu, už kurį mokamas fiksuoto dydžio žyminis mokestis – 500 Lt (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius apsimestiniais ir negaliojančiais, taikyti restituciją, t. y. ginčija sandorius vienu iš sandorių negaliojimo pagrindu, todėl ieškovės keliamas ginčas nėra susijęs su sutarties modifikavimu (pakeitimu, nutraukimu).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė pareikštų reikalavimų pobūdį, tinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir teisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.