Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į garažo patalpas pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto Liaudies Deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas 1988-05-07 sprendimu Nr. 116 „Dėl leidimo vykdyti tyrinėjimo - projektavimo darbus ir žemės sklypų suteikimo” nusprendė suteikti Butų ūkio valdybai 0,8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tarp geležinkelio šakos į žvejybos uostą ir esamų „Šviesos”, „Spindulio” ir „Žvaigždės” garažų kooperatyvų teritorijų, kooperatiniams garažams statyti (apie 140 boksų), pavedė Statybos ir architektūros valdybai pažymėti suteiktų sklypų ribas, užsakovams pateikus geodezines nuotraukas (b.l. 8). Klaipėdos miesto Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1989-05-12 sprendimu Nr. 142 „Dėl garažų kooperatyvų organizavimo“ minėtame sklype nusprendė organizuoti prie miesto Vykdomojo komiteto individualių automobilių garažų statybos kooperatyvą „Nendrė“ (sprendimo 1.1 punktas) (b.l. 9). Juridinių asmenų registre individualių automobilių garažų statybos kooperatyvas ,,Nendrė” šiuo metu įregistruotas kaip Garažų savininkų bendrija ,,Nendrė” (b.l. 7-6). 1992-07-08 vyko Garažų statybos ,,Nendrė” narių susirinkimas, kuriame bendrijos nariams buvo paskirstyti pastatyti garažai, sudarytas garažų savininkų ir jiems priklausančių patalpų sąrašas (b.l. 22-25), iš kurio matyti, jog garažo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirta A. Š. (b.l. 25). S. Š. už jam skirtą garažą atsiskaitė, įnešė visa būtiną pajų sumą (b.l. 29). 1997-02-20 A. S. pateikė prašymą išbrauti jį iš garažų statybos kooperatyvo ,,Nendrė’ Narių sąrašo (b.l. 27), pareiškėja pateikė Garažų statybos kooperatyvui prašymą įrašyti ją į kooperatyvo narių sąrašą (b.l. 28). Pareiškėja į Garažų statybos kooperatyvo ,,Nendrė” narius priimta 1997-02-22 (b.l. 30). Byloje pateikta UAB ,,Vakarų matininkas” parengta statinių kadastrinė byla (b.l. 31- 50), iš kurios matyti, jog garažo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 36,46). Patalpai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-58). Pareiškėja nurodo, jog garažu naudojasi ir jį valdo kaip savo daugiau nei 10 metų. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nuosavybės teisę į garažo patalpas įgijo pagal įgyjamąją senatį,

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35 ir kt.). Pažymėtina, jog netenkinus bent vienos sąlygos, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai teisėtai įgijo, nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai valdo garažo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią pastate, plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja garažo patalpas teisėtai valdo nuo 1997 m. vasario mėn., t.y. daugiau nei 10 metų.

Įstatymo nustatyta tvarka duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta (Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 533 straipsnis). Aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, kurios užkirstų kelią nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie nuosavybės teisės įgijimą, byloje nenustatyta.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo 23,01 kv. m. ploto garažo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šį statinį įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 23,01 kv. m. ploto garažo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpos žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.