Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkė I. P., B. O., antstolis Saulius Mulevičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolis Saulius Mulevičius 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis savo patvarkymą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2024 m. birželio 11 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal antstoliui pateiktą Vilniaus m. 2 notarų biuro 2006 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. P. (pradinis skolininkas J. P. (miręs (duomenys neskelbtini))) išieškotojos B. O. (pradinis išieškotojas R. T.) naudai. Taigi antstoliui buvo pateiktas piniginio pobūdžio išieškojimo vykdomasis dokumentas, skolą (likusios skolos dalį) išieškant iš vienos skolininkės, t. y. I. P..

2.2. Pareiškėjas savo skunde remiasi tik hipotetinėmis prielaidomis, tačiau nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais grindžia savo skundo reikalavimus. Didžioji skundo dalis yra skirta CK 5.53 – 5.54 straipsnių analizei, kuri visiškai nesusijusi su vykdymo procesu, t. y. antstolio kontoroje vykdoma (užbaigta) vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis jokių paveldimo turto apyrašų nesudarinėjo, o kvestionuoti kitų antstolių sudarytų procesinių dokumentų ar nustatinėti palikimą priėmusių asmenų galimo nesąžiningumo, neturi teisės bei pagrindo. Visus ginčus, susijusius su paveldimo turtu (tame tarpe ir dėl neteisingo apyrašo), tarp paveldėtojų sprendžia teismas. Be to, palikimą asmenys turi teisę priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis), tačiau pats turtas yra paveldimas pagal įstatymą ar pagal testamentą, paveldėjimo bylą vedančiam notarui įpėdiniams išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą ar testamentą liudijimą (CK 5.2 straipsnis). Tik notaro išduotas toks procesinis dokumentas, o ne antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas, yra įpėdinio nuosavybės teises į paveldėtą turtą patvirtinantis dokumentas, kuriame ir yra nurodoma, koks turtas, kokiu pagrindu buvo paveldėtas.

2.3. Mirusio skolininko J. P. įpėdinė (skolininkė) I. P. (ir kiti paveldėtojai) palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, o pastarojo pagrindu 2008 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) į paveldėtą materialųjį turtą: 1926/12822 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo realizuotas vykdymo procese 2009 m. birželio 16 d. antstolio V. M. surašyto turto perdavimo išieškotojui akto (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Vykdymo procese nenustatyta kitų duomenų apie įpėdinių papildomai paveldėtą kitą materialųjį turtą iš kurio galimas skolos išieškojimas, o priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu, kuris jau realizuotas. Todėl vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkės I. P. pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą nebuvo teisinio pagrindo ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

2.4. Skolininko skunde nurodoma aplinkybė apie paveldėtą turtinę teisę – 1/2 dalį teisės išpirkti 2,2 ha ploto žemės / sklypą iš valstybės, neparemta jokiais teisiniais argumentais bei prieštarauja vykdomosios bylos medžiagai. Po pradinio skolininko J. P. mirties įpėdiniai palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir paveldėjo jį pagal Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pastarojo turinio matyti, kad skolininkė I. P. paveldėjo tik dalį nekilnojamojo turto, kuris buvo realizuotas 2009 m. birželio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą (ar testamentą) liudijimas į turtinę teisę išpirkti visą / dalį 2,2 ha ploto žemės sklypą iš valstybės skolininkei nebuvo išduotas ir tokio turto (turtinės teisės) jį nepaveldėjo. Iš Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo turinio matyti, kad į 1/2 dalį teisės išpirkti iš valstybės 2,2 ha ploto žemės sklypą turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas pačiam skundą teikiančiam pareiškėjui V. M., o į likusią 1/2 dalį teisės išpirkti iš valstybės 2,2 ha ploto žemės sklypą išduotas nuosavybės teisės liudijimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinei E. P.. E. P. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų.

4. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

5. Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

6. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. blandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Sauliaus Mulevičiaus kontoroje 2024 m. birželio 11 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal antstoliui pateiktą Vilniaus m. 2 notarų biuro 2006 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. P. (mirusio skolininko įpėdinės, pradinis skolininkas J. P., miręs (duomenys neskelbtini)) išieškotojos B. O. (pradinis išieškotojas R. T.) naudai. Minėtas vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui ir buvo vykdomas antstolio V. M. kontoroje (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri užbaigta 2018 m. liepos 10 d. Nustatyta, kad pradinis išieškotojas R. T. reikalavimo teisę pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą 2011 m. rugsėjo 30 d. perleido S. V., kuris 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi pakeistas išieškotoju vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). S. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimo teisę pagal vykdomąjį dokumentą 2013 m. lapkričio 15 d. paveldėjo sesuo J. T.. J. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimo teisę pagal vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini) paveldėjo B. O., kuri 2022 m. gegužės 9 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi reikalavimo teises pagal vykdomąjį dokumentą perleido pareiškėjui – V. M. (žr. vykdymo procese pateiktą 2024 m. birželio 19 d. prašymą dėl išieškotojo keitimo vykdymo procese).

8. Vykdymo procese antstolis Saulius Mulevičius 2024 m. liepos 18 d. priėmė skundžiamą patvarymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, iš kurio turinio matyti, kad antstolis nutarė: pateiktą 2006 m. lapkričio 2 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. P. išieškotojos B. O. naudai grąžinti jį pateikusiam asmeniui (išieškotojui), 2024 m. birželio 19 d. vykdymo procese pateiktą prašymą dėl išieškotojo keitimo vykdymo procese palikti nenagrinėtu ir sumokėtas būtinas išlaidas už vykdomojo dokumento pateikimą vykdymui grąžinti jas sumokėjusiam asmeniui.

9. Pareiškėjas V. M. prašo panaikinti 2024 m. liepos 18 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas remdamasis CK 5.53 ir 5.54 straipsniais ir galimai kvestionuoja sudarytų turto apyrašų teisingumą, taip pat teigia, kad skolininkai, kaip įpėdiniai turi turto – yra paveldėję turtinęs teisę (1/2 dalį išpirkti 2.2 ha. žemės plotą iš valstybės), į kurį galimas išieškojimo nukreipimas.

10. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde dėstoma pozicija dėl žemiau išdėstytų motyvų.

11. Iš į vykdomąją bylą pateiktų rašytiniš įrodymų nustatyta, kad pradinis skolininkas J. P. (miręs (duomenys neskelbtini)) vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pakeistas į jo teises bei pareigas perėmusius įpėdinius – E. P., A. P., I. P. bei V. M.. Minėta, kad antstoliui Sauliui Mulevičiui buvo pateiktas piniginio pobūdžio išieškojimo vykdomasis dokumentas, skolą (likusios skolos dalį) išieškant iš vienos skolininkės, t. y. I. P. (žr. šios nutarties 7 punktą; 2024 m. birželio 7 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir 2024 m. birželio 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti).

12. Remiantis antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2008 m. kovo 13 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. sudarytais paveldimo turto apyrašais (kartu su 2008 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. liepos 2 d. paveldimo turto apyrašų papildymais) įpėdiniams (skolininkams) Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pastarieji – E. P., A. P. ir I. P., paveldėjo materialųjį turtą: 1926/12822 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taigi mirusio skolininko (J. P.) įpėdinė – skolininkė I. P. (ir kiti paveldėtojai) palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, o pastarojo pagrindu Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) į paveldėtą materialųjį turtą: 1926/12822 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. 2008 m. liepos 22 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą).

13. Akcentuotina, kad palikimą asmenys turi teisę priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), tačiau pats turtas yra paveldimas pagal įstatymą ar pagal testamentą, paveldėjimo bylą vedančiam notarui įpėdiniams išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą (ar testamentą) liudijimą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis ). Tik notaro išduotas toks procesinis dokumentas yra įpėdinio nuosavybės teises į paveldėtą turtą patvirtinantis dokumentas kuriame ir yra nurodoma, koks turtas, kokiu pagrindu buvo paveldėtas. Teismas sutinka su antstoliu, kad šiuo atveju antstolis jokių paveldimo turto apyrašų nesudarinėjo, o kvestionuoti kitų antstolių sudarytų procesinių dokumentų ar nustatinėti palikimą priėmusių asmenų galimo nesąžiningumo, neturi absoliučiai jokios teisės bei pagrindo. Tokie klausimai yra sprendžiami teisme. Todėl pareiškėjo skunde pateikta CK 5.53 ir 5.54 straipsnių analizė nėra šiuo atveju aktuali sprendžiant ginčą dėl susidarusios siutacijos.

14. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad skolininkai, kaip įpėdiniai turi turto – yra paveldėję turtinęs teisę (1/2 dalį išpirkti 2.2 ha. žemės plotą iš valstybės), į kurį galimas išieškojimo nukreipimas. Remiantis CK 5.53 straipsnio 1 dalimi įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Pirmiau minėta, kad po pradinio skolininko J. P. mirties įpėdiniai palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir paveldėjo jį pagal Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro buvo 2008 m. liepos 22 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš liudijimo turinio matyti, kad skolininkė I. P. paveldėjo tik dalį nekilnojamojo turto. Šis turtas buvo realizuotas 2009 m. birželio 16 d., ką patvirtiną į bylą pateiktas antstolio V. M. surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iš kurio turinio matyti, kad nekilnojamasis turtas (1926/12822 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį po skolininko J. P. mirties paveldėjo E. P., A. P. ir I. P. buvo realizuotas, t. y. perduotas išieškotojui R. T.. Duomenų, kad minėti įpėdiniai papildomai būtų paveldėję kitą materialųjį turtą vykdomojoje byloje nenustatyta. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo turinio matyti, kad į 1/2 dalį teisės išpirkti iš valstybės 2,2 ha ploto žemės sklypą turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas būtent pačiam pareiškėjui V. M.. Tuo tarpu į likusią 1/2 dalį teisės išpirkti iš valstybės 2,2 ha ploto žemės sklypą išduotas nuosavybės teisės liudijimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimas, mirusiojo J. P. sutuoktinei E. P.. Gyventojo registro duomenimis E. P. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau testamentų registre nėra įregistruotų jokių palikėjo palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų (žr. 2024 m. rugpjūčio 5 d. gyventojų registro pažymą ir testamentų registro išrašą). Dėl nurodytų motyvų, sutiktina su antstoliu, kad vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkės I. P. pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo, todėl vykdomąjį dokumentą pagrįstai grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 631 straipsnis).

15. Įvertinęs visas pirmiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, šios konkrečios bylos ypatumus, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolis Saulius Mulevičius atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl antstolio 2024 m. liepos 18 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti minėto patvarkymo, pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

16. Į esminius skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.