Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-01-06 · Administracinė byla Nr. I2-5098-535/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-06
Bylos Nr.
I2-5098-535/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06720-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Geberg“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-5098-535/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06720-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 6 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) , Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Geberg“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-11-20 sprendimą Nr. 25S255142.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nesutinka su atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-11-20 Sprendimu, kuriuo nuspręsta jam panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas, neva, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) nustatytu pagrindu gauti. Jo neatitikimas UTPĮ, anot atsakovo, pasireiškė tuo, kad nors leidimas laikinai gyventi Lietuvoje man buvo išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, jis turėjo išdirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius ir jam turėjo būti mokamas UAB „Geberg“ (toliau - Bendrovė), tarpininkavimo rašte ir jo prašyme nurodytas 1210 Eur darbo užmokestis, tačiau per visą įdarbinimo laikotarpį jam tik vieną kartą buvo išmokėtas sutartas darbo užmokestis. Departamentas nurodo, kad pareiškėjui 4 mėnesius buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, todėl jis Bendrovėje nedirbo viso numatyto darbo laiko; 1 mėnesį darbo užmokestis jam išvis nebuvo mokamas, todėl Bendrovėje tą mėnesį nedirbo; jo nedarbingumo laikotarpis neva buvo 2025 m. liepos - rugpjūčio mėn., ir nuo 2025-09-19 iki 2025- 09-26. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka „imperatyvių UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. a pap. nustatytų reikalavimų, nes Bendrovė pateikė įsipareigojimą įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti atitinkamo dydžio atlyginimą, tačiau įsipareigotas darbo užmokestis asmeniui nebuvo mokamas iš viso 5 mėnesius

Paaiškina, kad Migracijos departamentas 2024-11-29 priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Leidimas išduotas vadovaujantis UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, t. y. jam ketinant dirbti Bendrovėje betonuotoju. 2024-12-14 išduotas Leidimas galiojo iki 2025-12-11, kadangi toks buvo jo paso galiojimo terminas. Norėdamas pratęsti Leidimą, 2025-11-17 pateikė atsakovui atitinkamą prašymą (prašymas šio skundo surašymo momentu yra neišnagrinėtas), o 2025-11-20 gavo Sprendimą.

Nurodo, kad gavęs Leidimą, 2025-01-02 sudarė darbo sutartį su Bendrove ir nuo 2025-01-03 pradėjo darbą. Tačiau, po kelių darbo Bendrovėje dienų susirgo gripu, dėl ko, būklei negerėjant sausio 6d. greitosios pagalbos buvo pristatytas į ligoninę. Siekdamas vykdyti jam nustatytas darbo sąlygas, sausio 9 d. išėjo į darbą pilnai nepasveikęs. Tačiau, dirbdamas lauko sąlygomis jau po kelių savaičių pradėjo jausti stiprų silpnumą, pradėjo kamuoti dusulys, todėl, dėl prastos savijautos, sausio mėnesį išdirbo tik 14 dienų, 3 dienas turėjo nedarbingumą bei 7 dienas tiesiog nenuėjo į darbą, dėl ko jam buvo fiksuotos pravaikštos. Vasario - kovo mėn. sveikatos būklei nepagerėjus, ėjo į darbą, kai tik nors kiek geriau jautėsi. Nurodo, kad šiais mėnesiais išdirbo viso 18 dienų (8 dienas vasario mėn. ir 10 kovo mėn.), o likusį laiką jam taip pat buvo fiksuotos pravaikštos. Balandžio mėn. kiek pagerėjus sveikatai, išdirbo praktiškai visą mėnesį (viso 19 dienų) ir gavo, kaip nurodo atsakovas „artimą įsipareigotam“ atlyginimą (1144,79 Eur). 2025-05-03 sveikatai ženkliai pablogėjus, buvo hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ligos, dėl kurių stacionare ir namie gydėsi gegužės - rugpjūčio mėn. (4, 6 ir 7 priedai).

Nuo 2025-08-25 iki 2025-09-11 nėjo į darbą jo ir Bendrovės susitarimu, kadangi po sunkios diagnozės ir ilgos ligos, turėjo pasitikrinti sveikatą dirbti betonuotojo pareigose .Kiek sustiprėjęs ir praėjęs darbo komisiją, 2025-09-12 išėjo į darbą, tačiau, išdirbęs 5 dienas vėl susirgo peršalimu, todėl laikotarpiu 2025-09-19 - 2025-09-26 ir vėl turėjau nedarbingumą. Pasitaisius sveikatai, nuo 2025-09-29 iki šiol aš nuolat dirba ir gauna sutartą atlyginimą, t. y. gavo pilną atlyginimą už spalio mėn. bei išdirbo visą lapkričio mėn. Nurodo, kad nuo pareiškėjo įdarbinimo Bendrovėje (2025-01-02) iki skundo surašymo dienos jis išdirbo Bendrovėje pilnus 3 mėnesius (balandžio ir spalio - lapkričio mėn.). Prie šio darbo laiko, mano, turėtų būti priskaičiuotas ir apie 1,5 mėnesio darbo Bendrovėje laikotarpis, išdirbtas sausio - kovo mėn., todėl jau dabar yra išdirbęs Bendrovėje ne 1 mėnesį, kaip nurodo atsakovas, bet 4,5 mėnesių, o iki darbo metų pabaigos bus išdirbęs dar 1 mėnesį, t. y. bus išdirbęs viso 5,5 mėn.

Nurodo, kad atsakovo teiginys, kad jis neatitinka imperatyvių UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. a pap. nustatytų reikalavimų neatitinka faktinės situacijos ir dėl to, kad Bendrovėje nepertraukiamai yra įdarbintas nuo 2025-01-02 (t. y. ilgiau, nei 6 mėn.), darbo sutartimi man nustatyta visa darbo laiko norma ir 1 210 Eur atlyginimas, kuris (arba artimas) jam ir buvo mokamas , dirbant pilnus mėnesius, o 1,5 mėnesio, kai dėl ligos negalėjo dirbti viso darbo laiko, atlyginimas jam buvo skaičiuotas procentaliai išdirbtam laikui nuo sutartyje nustatyto atlyginimo. Pažymi, kad viso darbo laiko neišdirbo ne dėl nesąžiningų ar pan. veiksmų, bet dėl staiga užklupusios ilgos bei sunkios ligos.

Nurodo, kad nepateikė atsakovui skunde nurodytų dokumentų, nes nesuprato situacijos esmės ir jos rimtumo, o papildyti ar patikslinti pateiktą informaciją atsakovas nesuteikė jokios galimybės. Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nuo 2022-05-16, visą tą laiką turėjo leidimus laikinai gyventi, visą laikotarpį sąžiningai dirbo, gavo sutartą darbo užmokestį ir mokėjo mokesčius.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad 2024-11-29 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) darbui UAB „Geberg“ pagal betonuotojo profesiją. 2024-12-14 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-12-11, įteiktas pareiškėjui 2024-12-16. Minėtas leidimas laikinai gyventi buvo įformintas trumpesniam terminui dėl paso galiojimo, todėl pareiškėjas 2025-11-17 Migracijos departamentui pateikė prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi. 2025-11-24 priimtas sprendimas 25S257548 nutraukti prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, t. y. atsisakyti įforminti naują leidimą laikinai gyventi, nes priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šis sprendimas nėra skundžiamas šioje byloje.

Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, ir darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kurio dydis - 1210 Eur.

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje yra įdarbintas nuo 2025-01-02, ir pareiškėjui, 2025 m. spalio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą Bendrovės tarpininkavimo rašte ir asmens prašyme dėl leidimo laikinai išdavimo (1210 Eur), o 2025 m. balandžio mėn. asmeniui buvo išmokėtas artimas įsipareigotam mokėti darbo užmokesčio dydis (1144,79 Eur), 2025 m. sausio - kovo, gegužės ir rugsėjo mėn. (iš viso 5 mėn.) buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau - MMA) (57,62 - 632,5 Eur), 2025 m. birželio - rugpjūčio mėn. (viso 3 mėn.) darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso.

Siekdamas nustatyti darbo užmokesčio nemokėjimo priežastis, Migracijos departamento darbuotojas 2025-11-12 kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti paaiškinimą, kodėl pareiškėjui mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis nei nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte. Pareiškėjas 2025-11-14 per savo MIGRIS paskyrą atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų ir buvo komandiruotėse. Savo paaiškinimui pagrįsti, pareiškėjas atsiuntė papildomus dokumentus - Sodros išrašus apie pareiškėjui išduotus nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2025-07-02 iki 2025-08-22 ir nuo 2025-09-19 iki 2025-09-26, Bendrovės įsakymus dėl komandiruočių, kuriais pareiškėjas buvo komandiruotas dirbti, taip pat pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

Įvertinus gautą informaciją, vertintina, kad pareiškėjas pagrindė savo nebuvimą darbe Bendrovėje 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn., taip pat laikotarpiu nuo 2025-09-19 iki 2025-09-26, tačiau laikotarpiu nuo 2025 m. sausio iki kovo mėn., taip pat 2025 m. gegužės, birželio mėn., t. y. iš viso 5 mėnesius, pareiškėjas nepagrindė išmokėto mažesnio nei 1 MMA ir iš viso negauto darbo užmokesčio objektyviomis priežastimis.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2025-11-20 sprendimą Nr. 25S255142 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Pažymi, kad LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317- 415/2017), taip pat pažymi, jog gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė, o ginčijamas sprendimas priimtas remiantis kompetentingos institucijos duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo ir paties pareiškėjo pateiktais paaiškinimais ir dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose. LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.

Pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nuo 2025 metų sausio iki kovo mėnesio ir gegužės, birželio mėnesio laikotarpiu nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte sutartas atlyginimas. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paaiškina, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT (pvz. LVAT 2025-07-30 nutartis adm. byloje eA-2242-821/2025) yra suformavęs aiškia teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas laikotarpiu kuriuo negavo tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, tačiau pareiškėjui, per visą įdarbinimo laikotarpį, tik vieną kartą buvo išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą Bendrovės tarpininkavimo rašte ir pareiškėjui prašyme, tačiau atsižvelgus į asmens paaiškinimą ir pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas pagrindė savo nedarbo laikotarpį nuo 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn., ir nuo 2025-09-19 iki 2025-09-26, tačiau nepaisant to, pareiškėjui 4 mėnesius buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, kas reiškia, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirbo viso numatyto darbo laiko, taip pat pareiškėjui 1 mėnesį darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, kas reiškia, kad pareiškėjas Bendrovėje faktiškai nedirbo 1 mėnesį, ir yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. a papunkčio nustatytų reikalavimų, nes Bendrovė pateikė įsipareigojimą įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti atitinkamo dydžio atlyginimą, tačiau įsipareigotas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas iš viso 5 mėnesius.

Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-11-20 sprendimo Nr. 25S255142, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas yra Azerbaidžano pilietis,2024-11-19 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, kadangi jis ketina dirbti Bendrovėje betonuotoju.2024-12-14 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-12-11. Šis leidimas laikinai gyventi buvo įformintas trumpesniam terminui dėl paso galiojimo. 2025-11-17 pareiškėjas pateikė prašymą atsakovui naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, šis prašymas netenkintas, priimtas atsakovo 2025-11- 24 sprendimas Nr. 25S257548 nutraukti prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą , nes priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimą laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėn. laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kurio dydis- 1210 Eur. Atsakovas atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2025-01-02, jam 2025m. spalio mėn. buvo išmokėtas 1210 Eur darbo užmokestis, o 2025m. balandžio mėn. pareiškėjui išmokėtas 1144,79 Eur darbo užmokestis (artimas įsipareigotam mokėti darbo užmokesčiui). 2025m. sausio-kovo, gegužės ir rugsėjo mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei LR Vyriausybės nustatyta MMA (57,62-632,5Eur). 2025 m. birželio-rugpjūčio mėn. (viso 3 mėn.) darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas. Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėją 2025-11-12, prašydamas pateikti paaiškinimą, kodėl jam mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis nei nurodyta prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte. Pareiškėjas 2025-11-14 per savo MIGRIS paskyrą pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad turėjo sveikatos problemų bei buvo komandiruotėse. Pareiškėjas pateikė Sodros išrašus apie jam išduotus nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2025-07-02 iki 2025-08-22 ir nuo 2025-09-19 iki 2025-09-26, Bendrovės įsakymus dėl komandiruočių ir pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė savo nebuvimą darbe Bendrovėje 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ir laikotarpiu nuo 2025-09-19 iki 2025-09-26, bet laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki kovo mėn. ir 2025m. gegužės ir birželio mėn. (viso 5 mėn.). Darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė jam išmokėto mažesnio nei 1 MMA bei negauto darbo užmokesčio už 5 mėn.

Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 str. 1 d. 2p. ir 35 str. 1 d. 14 p. priėmė 2025-11-20 Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje; 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. Migracijos departamentui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam vėliau ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra numatytos.

Kaip minėta, atsakovui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, tačiau jam tik vieną kartą per visą įdarbinimo laikotarpį buvo išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą Bendrovės tarpininkavimo rašte ir pareiškėjo prašyme. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas pagrindė savo nedarbo laikotarpį 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn. bei nuo 2025-09-19 iki 2025-09-26, jam 4 mėn. buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, taigi jis nedirbo viso numatyto darbo laiko, pareiškėjui 1 mėn. išviso nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. jis tą mėnesį nedirbo. Atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. a pap. nustatytų reikalavimų, nes Bendrovė pateikė įsipareigojimą įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėn. laikotarpiui, nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti atitinkamo dydžio atlyginimą, bet įsipareigotas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas iš viso 5 mėnesius. išdavimo atvykęs į Lietuvą neįsidarbino Bendrovėje, nepranešė Migracijos departamentui apie pasikeitusią situaciją, susijusią su jo, kaip užsieniečio, buvimu Lietuvoje.

Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų teisinis pagrindas paneigti ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertinant jį Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 35 str. 1 d. 14 p. taikymo aspektu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisę, panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 35 str. 1 d. 14p.

Įvertinus reikšmingų teisinių faktų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei pagrįstai vadovavosi Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p., 50 str. 1 d. 2 p. nuostatomis.

Pareiškėjo deklaratyvūs argumentai apie Sprendimo neproporcingumą atmetami, kaip neįrodyti. Atsakovas iš esmės tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą , atitinkantį VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičVioleta BalčytienėIna Kirkutienė