Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2067-1136/2021, kuria pareiškėjui V. J. nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.

9. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Jeigu procesinį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). Jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t y. sumokėti 32 Eur žyminį mokestį teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas nepagrįstai reikalauja sumokėti žyminį mokestį, nors pareiškėjas yra atleistas nuo tokio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

12. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi šioje byloje spręsdamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsakovui V. J. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovę AB „Panevėžio energija“ ir apeliantą V. J. sietų vartojimo teisiniai santykiai, priešingai, šioje civilinėje byloje ieškinys atsakovui pareikštas dėl skolos, susidariusios už suteiktas paslaugas, priteisimo, o apeliantas (atsakovas) nereiškė priešieškinio ar savarankiško reikalavimo, įrodinėdamas paslaugų teikimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Taigi, minėta norma, sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimą, netaikytina ir apeliantas turėtų mokėti žyminį mokestį teikdamas apeliacinį skundą.

13. Minėta Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartis įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, tai yra draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu klausimas yra galutinai išspręstas ir nebegali būti kvestionuojamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantas įspėjamas, kad toks atsakovo elgesys procese ateityje gali būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnis).

14. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį – tai viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. Vis dėlto, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą, taigi ir teisės į proceso atnaujinimą, įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl to, negalėdamas procesinių veiksmų atlikimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1690-450/2020).

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatomas naujas 10 dienų terminas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. J. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.