- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-4749-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45580-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. M., Vilniaus
- Advokatai
- Violeta Zabielienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus m. 26-asis notarų biuras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, K. M., valstybės įmonė Turto bankas, V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K. yra F. P. sesuo; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po brolio F. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo I. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; 4) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (b. l. 1-6). Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis F. P., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po F. P. pavedėjimo byla nėra pradėta, tai patvirtina Vilniaus 26-ojo notarų biuro išduotas raštas Nr. S-168, o taip pat 2017-09-12 Vilniaus Regioninio valstybės archyvo išduota pažyma Nr.(8.12)V5-2265;Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą su tikslu gauti informaciją dėl palikimo priėmimo po brolio mirties, tačiau ten buvo paaiškinta, kad tam, kad būtų galima kreiptis dėl palikimo priėmimo, privalo pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai pradėjus rinkti giminystę patvirtinančius dokumentus, paaiškėjo, kad nėra išlikęs jos brolio F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, o ir galimybės jo rasti nėra. Tai patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2017-10-19 pažyma Nr. (p1-7149)P2- 10646, informuojanti, jog Rudaminos valsčiaus 1940-1942 metų civilinės būklės gimimo aktų įrašų knygose F. P., Jano sūnaus gimimo duomenų nerasta;J. K. iki santuokos buvo P.. Tai patvirtina pateikiamas gimimo liudijimas. Gimimo liudijime nurodoma, kad J. P., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra P. I. ir P. M.. Po santuokos su K. Č. pareiškėja, priėmusi vyro pavardę, tapo K.. Tai patvirtina pateikiamas su pareiškimu (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas, išduotas Vilniaus m. CBAĮ biuro;Užklausus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybą, buvo gautas 2017-11-20 atsakymas Nr. 10-S-174261(1.46-127). Jame nurodoma, jog Migracijos valdybos duomenimis F. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Yra nevedęs, Gyvenamoji vieta nuodyta – (duomenys neskelbtini). Iš viso rašto turinio darytina išvada, kad visus asmenis tiek F. P., tiek M. P. ir I. P. sieja glaudūs šeiminiai ryšiai;Pareiškėja taip pat į teismo posėdį atsives liudytojus, kurie taip pat patvirtins aplinkybes apie tai, kad J. K. ir F. P. yra brolis ir sesuo;(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. P.. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos brolis F. P.. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas I. P.. Paskutinioji mirusiųjų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Dar viena įpėdinė K. M. yra į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu;Po M. P., I. P. ir F. P. pavedėjimo byla nėra pradėta, tai patvirtina Vilniaus 26-ojo notarų biuro išduotas raštas Nr. S-168, o taip pat 2017-09-12 Vilniaus Regioninio valstybės archyvo išduota pažyma. M. P., I. P. ir F. P. nuosavybės teise priklauso 1/20 dalis pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/20 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą tam, kad priimtų palikimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą po tėvų ir brolio mirties. Tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad yra praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tokiu būdu ji turi kreiptis į teismą ir nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti;Pareiškėja po tėvų mirties ir toliau valdė ir tvarkė jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina pateikiami su pareiškimu kvitai, čekiai, mokėjimo pranešimai. Jos dispozicijoje yra namo nuosavybės dokumentai.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų F. P., M. P. ir I. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį nurodytų asmenų paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių pareiškime nurodomus juridinę reikšmę turinčius faktus, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 77-78).
Suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, prašė dėl pareiškėjos pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto CM skyrius savo funkcijas vykdo vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, 2015-12-03 LR civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-08 įsakymu Nr. 40-153. Tuo atveju, jeigu teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus priims sprendimą, pripažinti giminystės ryšį patvirtinantį juridinį faktą, kad J. K. ir F. P. yra brolis ir sesuo, Vilniaus miesto CM skyriaus teisėms ir pareigoms šis sprendimas įtakos neturės, kadangi civilinės metrikacijos įstaiga neregistruoja juridinius faktus dėl giminystės ryšio tarp šoninės giminystės linijos asmenų (b. l. 81-83).
Suinteresuotojo asmens Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė pateikė atsiliepimą, prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant. Paaiškino, kad su notaro teisėmis ir pareigomis nagrinėjama byla nėra susijusi (b. l. 118).
Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjos prašymą tenkinti, bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 133).
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad nėra išlikęs F. P. gimimo liudijimas. Reikalinga nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja ir F. P. yra brolis ir sesuo tam, kad būtų galima kreiptis į notarų biurą ir užvesti paveldėjimo bylą. F. P. mirė (duomenys neskelbtini) metais (pasikorė). Po jo mirties pareiškėja prižiūrėjo jo palikimą, mokėjo mokesčius. F. P. gyveno (duomenys neskelbtini). Liko paveldimas turtas 1/20 dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Šeimoje buvo iš viso 4 broliai ir 4 seserys, iš jų gyvi liko dviese: pareiškėja J. K. ir K. M.. Tėvai taip pat yra mirė. (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėjos jauniausio brolio žmona. Nuo 1972 m. (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėja ir jos dukra. Daugiau nėra asmenų, kurie būtų suinteresuoti paveldėti turtą. Pareiškėja turi tik F. P. mirties liudijimą (b. l. 129, 137-138).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. M. nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja ir F. P. buvo brolis ir sesuo. (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėja, jos dukra ir brolio žmona. Vaikystėje tiek K. M., tiek pareiškėja gyveno kartu su broliu F. P. tėvų namuose. Po brolio mirties pareiškėja rūpinosi turtu (b. l. 129, 137-138).
Teismo posėdžio metu liudytoja J. A. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją ir visą jos šeimą. Šeimą sudarė 4 seserys ir 4 broliai, broliai: M., A., F., J., K., S., J. ir M. Vaikystėje su F. P. kartu žaidė, buvo kaimynai. F. P. vaikystėje gyveno su seserimis pas tėvus, kol susituokė. Mirė pasikoręs miške. Po F. P. mirties jo turtu rūpinasi pareiškėja, ji ten gyvena (b. l. 129, 137-138).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. K. yra I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 14-15, 50-51). Pareiškėjos tėvai I. P. ir M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 20). Pareiškėjos ikisantuokinė pavardė buvo P. (b. l. 17-19). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjos motina M. P. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvas I. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). F. P. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-51), mirė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2017-11-10 raštas Nr. S-168 ir Vilniaus regioninio valstybės archyvo išduotos pažymos patvirtina, kad po F. P., M. P. ir I. P. mirties paveldėjimo bylos nėra pradėtos (b. l. 22-25). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 1971-12-14 I. P., M. P. ir F. P. nuosavybės teise priklausė po 1/20 dalį namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29). J. K. nuo 1973-09-07 yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Iš byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiškėja yra F. P. sesuo, po brolio ir tėvų mirties pareiškėja J. K. rūpinosi jos tėvams ir broliui nuosavybės teise priklausiusiomis namo dalimis (b. l. 129, 137-138). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtinta, kad pareiškėja po F. P. ir M. P. bei I. P. mirties mokėjo mokesčius už namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-65).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados
Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus – tai, kad: 1) pareiškėja J. K. yra F. P. sesuo; 2) pareiškėja po brolio F. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; 3) pareiškėja po savo tėvo I. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; 4) pareiškėja po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (b. l. 1-6).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tai, kad: 1) pareiškėja J. K. yra F. P. sesuo; 2) pareiškėja po brolio F. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; 3) pareiškėja po savo tėvo I. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; 4) pareiškėja po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja J. K. yra I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 14-15, 50-51). Pareiškėjos tėvai I. P. ir M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 20). Pareiškėjos ikisantuokinė pavardė buvo P. (b. l. 17-19). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjos motina M. P. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvas I. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). F. P. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (b. l. 50-51), mirė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Nuo (duomenys neskelbtini) I. P., M. P. ir F. P. nuosavybės teise priklausė po 1/20 dalį namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29). J. K. nuo 1973-09-07 yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Iš byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiškėja yra F. P. sesuo, po brolio ir tėvų mirties pareiškėja J. K. rūpinosi jos tėvams ir broliui nuosavybės teise priklausiusiomis namo dalimis (b. l. 129, 137-138). Byloje esantys mokestiniai pranešimai taip pat patvirtinta, kad pareiškėja po F. P. ir M. P. bei I. P. mirties mokėjo mokesčius už namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-65). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja J. K. yra F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo; pareiškėja J. K. priėmė palikimą po savo brolio F. P., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti; pareiškėja J. K., priėmė palikimą po savo motinos M. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti; pareiškėja J. K. priėmė palikimą po savo tėvo I. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, jog pareiškėja J. K. yra F. P. sesuo; pareiškėja po brolio F. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; pareiškėja po savo tėvo I. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; pareiškėja po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 ir 8 punktai).
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad pareiškėja J. K. galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjų I. P., M. P. ir F. P. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo brolio F. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo I. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas yra pagrindas pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusių brolio I. P., bei tėvų M. P. ir F. P., įpėdinės, teises ir pareigas.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.