- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- A2.3.-8718-358/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07723-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- A. K.
Įžanginė dalis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jos atstovei advokatei S. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2016 m. birželio 13 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) būdama savo kiemo teritorijoje prie bendros tvoros su kaimynu T. S., papurškė cheminių medžiagų T. S. rotveilerių veislės šuniui į akis, kuris buvo pribėgęs prie tvoros, taip sužalodama šunį. Tuo A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus. Tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kalta neprisipažino, nes šuns nežalojo cheminėmis medžiagomis. Paaiškino, kad tą dieną sėdėjo pavėsinėje, kai išėjo kaimynas T. ir jai pasakė, kad ji jo šuniui papurškė su ašarinėmis dujomis. Jų sklypus skiria tvora. Santykiai su kaimynu T. S. konfliktiški dėl jo šuns, nes jis gąsdina jos vaikus.
Atstovė paaiškino, kad A. K. dėl agresyvaus šuns ne kartą kreipėsi į institucijas. T. S. kreipėsi į policiją dėl šuns sužalojimo dėl to, kad ateityje A. K. nedrįstų turėti pretenzijų dėl jo šuns. Byloje yra duomenis, kad T. S. pažeidžia gyvūno priežiūros taisykles, t.y. šuo vedžiojamas be antsnukio, antkaklio. Abejotini liudytojos M. K. parodymai, nes ji yra šeiminiais santykiais susijusi su T. S. šeima. Veterinarijos gydytojas nustatė tik alerginę reakciją, kurią gali sukelti įvairūs alergenai. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalyje.
Liudytoja M. K. parodė, kad pažįsta kaimynę A. K., santykiai normalūs. Išgirdusi intensyvų T. S. šuns lojimą pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip A. K. iš dujų balionėlio purškė į šuns snukį dujas. Šuo apibėgo aplink namą, jis pradėjo seilėtis, laižytis, pasirodė putos. Tuo metu išėjo ir T. S., kuris skubiai šunį nugabeno pas veterinarijos gydytoją. T. S. ir jos kiemas susijungia, yra bendras įėjimas.
Liudytojas T. S. parodė, kad tą dieną buvo namuose, kai pradėjo keistai loti jo šuo. Pro langą pamatė, kaip kaimynė A. K. prie tvoros trepsi koja, šuo ant jos loja, tuomet išsitraukia balionėlį, papurškia ir nueina. Jis išėjo į lauką ir pasakė, kad viską matė, sutiko M. K., kuri irgi matė tas pačias aplinkybes. Šuo tuoj pat buvo nuvežtas pas veterinarą, buvo girdomi vaistai, keletą dienų buvo vangus. Jo sutuoktinė yra nufilmavusi, kaip A. K. vaikai purškia vandenį ant šuns ir jį erzina.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalyje faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 1-2), T. S. pareiškimu, paaiškinimu (b. l. 4, 8), pranešimo informacija (b. l. 6), išrašais iš ligos istorijos (b. l. 9-10), tarnybiniu pranešimu (b. l. 11), M. K. paaiškinimu (b. l. 15), veterinarijos klinikos informacija (b. l. 21).
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. žiauriai elgėsi su gyvūnu, tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.
Teismas tik kaip gynybinę versiją vertina A. K. nurodytas aplinkybes, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o kaimynas T. S. ją apkalba dėl jos įvaikintų vaikų. Ši versija prieštarauja kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų visumai. Byloje neginčijama aplinkybė, kad dėl T. S. laikomo šuns yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas netikėti T. S., M. K. parodymais. Nėra pagrindas netikėti ir liudytojos M. K. parodymais vien tik todėl, kad ji giminystės ryšiais susijusi su T. S. šeima. Šie liudytojai akivaizdžiai matė daromą teisės pažeidimą, nuosekliai aiškino tas pačias aplinkybes nuo bylos tyrimo pradžios ( b.l.4,5,8,15). Jų parodymai pagrįsti ir kitų įrodymų visuma. Iš gyvūno ligos istorijos išrašo matyti, kad T. S. tą pačią dieną pas veterinarijos gydytoją atvežtas šuo čiaudo, matomi viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai, akių gleivinės paraudimas ir nustatyta alerginė reakcija (b.l.9). Veterinarijos gydytojas T. C. detaliau yra paaiškinęs, kad šuniui cheminėmis medžiagomis pažeista akių gleivinė, esant lėtinei ligos formai klinikiniai požymiai būtų kitokio pobūdžio (b.l.21). Tokią pačią išvadą paminėtas specialistas pateikė atsakydamas į atstovės užduotus klausimus, t.y. jo apžiūrėtam gyvūnui nustatyta žaibinė alerginė reakcija nuo sukelto alergeno. Papildomai paaiškino, kad gyvūno sveikatos sunkumo būklę jis įvertintų 7, nes šuo buvo sąmoningas, o ne agonijoje (b.l.46). Šie duomenys ( įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys) kartu su liudytojų parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis sudaro išsamų administracinio teisės pažeidimo padarymo vaizdą.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
A. K. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, 286-288 straipsniais, 293 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalyje ir skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16059388021.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.