Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. atstovės advokatės Sondros Venslovienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta 100 Eur bauda. A. K. nubausta už tai, kad 2016 m. birželio 13 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini) , būdama savo kiemo teritorijoje prie bendros tvoros su kaimynu T. S., papurškė cheminių medžiagų T. S. rotveilerių veislės šuniui, kuris buvo pribėgęs prie tvoros, į akis, taip sužalodama šunį. Tuo A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gėrovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus.Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto ATPK 90 straipsnio 1 dalyje, faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde A. K. atstovė advokatė Sondra Venslovienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo dalį, kuria A. K. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 100 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant A. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde teigiama, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje pakanka įrodymų A. K. kaltei patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. K. atstovės advokatės Sondros Venslovienės apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

7. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Sutinkamai su komentuojamo teisės akto 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

8. ATPK 90 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą ir užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno tūkstančio dviejų šimtų Eur su gyvūno (gyvūnų) konfiskavimu arba be konfiskavimo. Už analogišką pažeidimą numatyta atsakomybė ir ANK 346 straipsnio 16 dalyje, pagal kurią už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat už jų kankinimą numatyta ir tokia pati atsakomybė – bauda nuo penkiasdešimties iki vieno tūkstančio dviejų šimtų Eur su gyvūno (gyvūnų) konfiskavimu arba be konfiskavimo.

9. Kadangi senajame ir naujajame kodeksuose už padarytą teisės pažeidimą numatytos sankcijos yra tapačios, vadovaujamasi ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio bei 5 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1896 redakcija) nuostatomis, A. K. veiksmai neperkvalifikuojami. Apeliacinis skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką.

10. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10.1. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad, priešingai nei nurodė pažeidėjos atstovė apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą. Teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje papurškė cheminių medžiagų T. S. rotveilerių veislės šuniui, kuris buvo pribėgęs prie tvoros, į akis, taip sužalodama šunį.

10.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai liudytojų T. S. ir M. K. parodymus laikė patikimais, nenustačius jokio objektyvaus pagrindo jais netikėti, o nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo teisme ir apeliaciniame skunde neigė, tvirtindama, kad tokių veiksmų neatliko, pirmos instancijos teismas šią A. K. versiją pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad situacijose, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

10.3. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad liudytojų T. S. ir M. K. parodymai apie įvykį negali būti vertinami kaip teisingi, atitinkantys faktus, nes tarp A. K. ir T. S. susiklostę konfliktiniai santykiai, ir todėl šis tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtini, o M. K. yra artima jo šeimos draugė, todėl taip pat suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų A. K. pripažinti kalta. Aplinkybė, kad asmuo, kurio iniciatyva pradėta teisena prieš kitą asmenį ar liudytojas yra to asmens draugas, šeimos narys ar pažįstamas, savaime neduoda pagrindo tokių asmenų parodymus laikyti šališkais ir tendencingai, palaikančiais vieną ar kitą pusę. Nepaisant, kas davė parodymus – suinteresuotas asmuo ar jo pusės liudytojas, ar apskritai pašalinis asmuo, tokie parodymai laikomi patikimais ir atitinkančiais faktus tik tuomet, kai atitinka kitus patikrintus, neginčijamus bylos duomenis, jų visumą.

10.4. Liudytoja M. K. paaiškinime ir duodama parodymus teisme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad ji, būdama namie, išgirdo T. S. šuns lojimą, pažiūrėjusi per namo pirmo aukšto langą pamatė, kaip A. K. T. S. šuniui kažką papurškė į snukį, ji matė, kaip dėl to šuo pradėjo seilėtis, laižytis, pasirodė putos, suprato, kad papurškė iš dujų balionėlio. Tokie jos paaiškinimai sutapo ir su T. S. bylos tyrimo metu duotais paaiškinimais, jokių prieštaravimų minėtose paaiškinimuose nebuvo. Kaip teisingai nurodyta skundžiame nutarime, šie asmenys buvo apklausti tik po įvykio, todėl neturėjo galimybės savo pozicijų suderinti. Skunde akcentuojami nesutapimai šių asmenų teisme duotuose parodymuose, tačiau įvertinus T. S. ir M. K. nurodytas aplinkybes, akivaizdžiai matyti, kad jie jokių prieštaringų aplinkybių nenurodė, išskyrus tai, T. S. nurodė po papurškimo išėjęs į kiemą ir po to nuėjęs pas M. K., o pastaroji nurodė, kad ji su T. S. susitiko lauke. Taigi, nesutampant tik vienai, neesminei aplinkybei, šių asmenų parodymai negali būti laikomi nenuosekliais ir prieštaringais. Skunde atkreipiamas dėmesys į detales, kurias apeliantė interpretuoja savaip, kaip antai, jog M. K. negalėjo maudydama mažo vaiko kartu ir per langą matyti, kas vyksta lauke, paskui ir išeiti į lauką, palikusi vaiką, kad negalėjo nurodyti kuo A. K. buvo apsirengusi, tokiu būdu siekdama įsitikinti, jog M. K. parodymai išgalvoti. Toks subjektyvus ir menamo pobūdžio argumentais grįstas požiūris negali būti laikomas teisiškai pagrįstais teiginiais. Taip pat pažymėtina, kad liudytoja M. K. savo parodymuose teigė, kad su kaimynystėje gyvenančia A. K. palaikė normalius kaimyniškus santykius, jokių piktumų nebuvo, tačiau ji pamačiusi jos žiaurų elgesį su gyvūnu, negalė jo toleruoti ir todėl papasakojo, ką matė.

10.5. Apeliaciniame skunde prašoma kritiškai vertinti ir T. S. parodymus, tačiau tai pagrindžiantys teiginiai nėra paremti faktiniais duomenimis, leidžiančiais tuos teiginius laikyti teisingais. Kaip jau buvo minėta, vien tai, kad T. S., kaip asmuo, dėl jo atžvilgiu padaryto teisės pažeidimo parašęs policijoje pareiškimą ir būdamas suinteresuotas, kad kaltas asmuo, šuo atveju A. K. būtų už tai nubausta, neduoda pagrindo jo nurodytas aplinkybes laikyti subjektyviomis ir neteisingai nukreiptomis prieš A. K.. Skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad teismas jo parodymus laikė objektyviais ir patikimais, neįvertinęs jo asmenybės. Šiuo atveju teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo vertinti T. S. asmenybės. Jis davė paaiškinimus policijoje, buvo apklaustas teisme, jo parodymai buvo vertinami kitų bylos duomenų kontekste ir padaryta išvada, kad jie atitinka kitus nustatytus duomenis, todėl ir laikytini patikimais. Tokiai išvadai aukštesnysis teismas nemato priežasčių prieštarauti. Skunde apeliantė nurodo visiškai su nagrinėjamu atveju nesusijusias aplinkybes, t. y., kad nutarime, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena T. S. atžvilgiu dėl jo šuns nebuvo pradėta, aiškiai konstatuotos aplinkybės dėl visų jo kaimynų paaiškinimų, kad jis iš tiesų netinkamai prižiūri savo šunį. Skunde nurodytas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra nesusijęs su A. K. padarytu administraciniu teisės pažeidimu ir nepatvirtina jokių konkrečių jos pažeidimo padarymo aplinkybių. Aukštesnysis teismas be kita ko atkreipia dėmesį, kad skundas grindžiamas prieštaringomis aplinkybėmis, nes jau nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos neginčijamai patvirtina, kad T. S. jokių teisės normų, kas susiję su jo auginamu šuniu, nepažeidė. Apeliaciniame skunde minimas ir T. S. žmonos E. M.–S. parodymų nepatikimumas, nors ši nagrinėjamoje byloje kaip liudytoja apskritai apklausta nebuvo, todėl jos parodymai nebuvo vertinami ir jais teismas sprendimo negrindė.

10.6. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais dėl nepilnai ištirtų įrodymų, neapklausus policijos tyrėjos K. T., netenkinus A. K. prašymo apklausti T. S. kaimynus, taip patikrinant tiek A. K. gynybinę versiją, tiek paties T. S. elgesį su kaimynais. Teismo vertinimu, neapklausus tyrėjos K. T. ir kitų asmenų nebuvo pažeistos bylos ištyrimo išsamumo ir abejonių pašalinimo taisyklės. Kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, tyrėja K. T. įvykio aplinkybių nematė. Bylos tyrimo metu buvo atlikti visi galimi procesiniai veiksmai dėl liudytojų nustatymo, aplinkui gyvenantys asmenys nebuvo rasti namuose, o kurie buvo apklausti, nurodė, kad nieko nematė. Taigi, asmenų mačiusių įvykį nustatyta nebuvo jau iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, todėl teismo sprendimas neapklausinėti liudytojais A. K. kaimynų buvo pagrįstas. Taigi, šios aplinkybės leidžia teigti, kad minėtų asmenų apklausa nagrinėjamu atveju būtų perteklinis veiksmas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs (pvz. administracinės bylos Nr. N575-485/2012, Nr. N575-323/2012), kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo.

10.7. Apeliantė abejoja ir rašytiniais bylos duomenis, t. y. veterinarijos gydytojo pažyma, teigdama, kad išvada paremta tik gydytojos nuomone, paremta paties T. S. versija. Kaip ir kitais įrodymais, kuriais teismas grindė sprendimą, skundo autorė abejoja pateikdama tik savo menamą ir subjektyvią nuomonę. Iš gyvūno ligos istorijos išrašo matyti, kad šuo pas veterinarijos gydytoją atvežtas tą pačią dieną, jis čiaudėjo, matomi viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai, akių gleivinės paraudimas ir nustatyta alerginė reakcija. Veterinarijos gydytojas T. C. paaiškino, kad šuniui būtent cheminėmis medžiagomis pažeista akių gleivinė, gyvūnui nustatyta žaibinė alerginė reakcija nuo sukelto alergeno, o esant lėtinei ligos formai klinikiniai požymiai būtų kitokio pobūdžio. Tokios vienareikšmės ir konkrečios specialistų išvados paneigia skundo teiginius, kad galbūt gyvūnas turėjo lėtinę alergiją kokioms nors medžiagoms, ir kad apskritai tikroji šuns akių ašarojimo priežastis nebuvo nustatyta.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. K. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą pažeidėjos atstovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. atstovės advokatės Sondros Venslovienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.