Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.3; 2.1.8.; 2.3.4.3;

2022 m. gegužės 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „F“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) o pagal liudytojo iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius ir pareikalavus tikrintis neblaivumą, atsisakė jį tikrintis. Tokiais savo veiksmais J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas ar nėra neblaivus bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sėdo prie automobilio, priklausančio jo žmonai (sugyventinei), vairo išgėręs. Nenorėjo tikrintis blaivumo, tačiau negali paaiškinti kodėl. Taip pat negali paaiškinti kodėl prie vairo sėdo būdamas neblaivus. Nurodė, jog nepriskaičiavo jam darbo valandų, dėl ko tą dieną ir gėrė. Gėrė po darbo, degtinę iš nedidelio buteliuko, apie 300 ml, bet nedidelę dalį degtinės žmona prieš tai buvo panaudojusi kompresui. Po to, dėl to, kad tą dieną buvo karšta, jis nusprendė perstatyti automobilį. Pats gyvena pirmame aukšte, o automobilio rakteliai buvo koridoriuje. Įsėdo į automobilį ir norėjo pavažiuoti atgal, tačiau pamatęs asmuo supeikė jį ir iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai prašė sustoti, paliesti nosį, eiti tiesia linija. Pasiūlė pasitikrinti blaivumą, bet jis nenorėjo to daryti. Policijos pareigūnai išaiškino jam gresiančią atsakomybę nesutikus tikrintis blaivumo. Policijos pareigūnai jam pasiūlė du kartus pasitikrinti blaivumą, tačiau jis abu kartus atsisakė. Pripažįsta, jog važinėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis priklausė jo žmonai, su kuria gyvena nesusituokę (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nors dirba, tačiau jo atlyginimas būna nepastovus. Paskutinė alga siekė 370 Eur.

Kadangi J. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, padarytas nusikaltimas nėra labai sunkus, nusikaltimo padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso šalims pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Be J. A. prisipažinimo, jo padarytą nusikaltimą įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu, pripažintini įrodymais:

L. S. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 26 d. duoti parodymai, kad jis 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 15 val. vairuodamas automobilį „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine E. K. ir dukra G. M. važiavo į svečius adresu (duomenys neskelbtini). Pasukęs nuo pagrindinės gatvės į namo kiemą, pastebėjo prieš jį važiuojantį automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtartinai lėtai važiavo ir keistai manevravo, vingiavo kelyje. Privažiavęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo ir ten prisiparkavęs, pamatė, kad minėto automobilio vairuotojas atbuline eiga bando prisiparkuoti prie jo automobilio, nors iš tikro ten vietos tam automobiliui nepakaktų. Minėto automobilio vairuotojas vos neatsitrenkė į jo (liudytojo) automobilio galą. Minėto automobilio vairuotojas privažiavo pakankamai arti , tačiau nereagavo į jo garsinį signalą ir toliau artėjo link jo automobilio. Tada jis (liudytojas) išlipo iš automobilio ir greitai padaužė per to automobilio stogą. Minėto automobilio vairuotojas sustojo, pradarė langą ir paklausė ko šis iš jo nori. Jis (liudytojas) iš karto pajuto stiprų alkoholio kvapą. „Toyota“ automobilio vairuotojo kalba buvo nerišli, todėl jis iš karto paskambino telefonu 112 bei pranešė apie įvykį, apie galimai neblaivų vairuotoją. Matė, kad minėtą automobilį vairavo 60-70 metų amžiaus, apie 190 cm, stambaus kūno sudėjimo, žilų plaukų su akiniais vyras. Jo dukra spėjo nufotografuoti minėtą vairuotoją besiparkuojantį kieme. Išlipęs vairuotojas, iš karto bandė pasišalinti, bandė eiti į savo namus, bet jis (liudytojas) su koja užrėmė jo buto duris ir neleido jam įeiti į namus. Vyras supyko ir griebė jam už drabužių, išplėšė sagą iš marškinių ir bandė smogti į veidą, tačiau nepataikė ir kūno sužalojimų jam nepadarė. Po to, kiek aprimęs, minėtas vyras bandė pasišalinti į kitą laiptinę pas kaimynus, tačiau jis jo neleido ir jis liko. Vyras vėl bandė prieš jį panaudoti fizinę jėgą, nes norėjo pasišalinti. Jam nepavykus, po kurio laiko jis aprimo. Nurodė, jog įvykį matė ir kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 26);

Liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 28 d. duoti parodymai, iš kurių matyti, jog kaltinamasis yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu (duomenys neskelbtini) metų. Jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jos vardu. Šį automobilį ji pirko lizingu Šiaulių banke. Už jį dar nėra visiškai išmokėjusi. Tiksliai nepameta, tačiau už automobilį liko sumokėti dar apie pusę sumos. Minėtu automobiliu naudojasi tik ji, o jos sugyventinis minėtu automobiliu visiškai nesinaudoja, nes jis neturi teisės vairuoti. Kai jam reikia kur nors nuvažiuoti jis važiuoja autobusu. Įvykio dieną, ji iš ryto išvažiavo į miestą autobusu, nes pigiau gaunasi, o ir į miestą nemėgsta važiuoti automobiliu, nes reikia galvoti kur pasistatyti automobilį. Automobilio raktai buvo namuose, nes ten visada būna. Kai ji apie 20 val. grįžo iš miesto, buto durys buvo atrakintos, o sugyventinio nebuvo. Tuo metu į namus atvažiavo pareigūnai ir pranešė, kad sugyventinis sulaikytas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 46).

Liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 1 d. duoti parodymai, kad ji 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 15 val. kartu su tėčiu S. M. ir mama E. K. važiavo automobiliu „Subaru“ pas močiutę. Automobilį vairavo jos tėtis. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) prieš juos važiavo automobilis „Toyota“ (valstybinių numerių nepamena), kuris važiavo labai lėtai. Ji jį pastebėjo, kai tas automobilis įsukinėjo į daugiabučių kiemus, nes jie važiavo į kiemą paskui minėto automobilio vairuotoją. Minėto automobilio vairuotojas pradėjo parkuoti automobilį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jie taip pat pradėjo parkuotis. Jiems prisiparkavus, jie pradėjo stebėti kaip „Toyota“ automobilio vairuotojas parkuojasi, nes jis tai darė labai lėtai bei pasiparkuodamas vos neatsitrenkė į jų automobilio galą. Tėtis spėjo laiku paspausti garsinį signalą ir minėtas automobilis neatsitrenkė į jų automobilį. Minėtas automobilis sustojo, o jie išlipo iš automobilio. Ji priėjo prie savo automobilio bagažinės pasiimti daiktus ir tuo metu „Toyota“ automobilis atbulomis, nepakeitęs trajektorijos, pradėjo važiuoti į ją. Ji spėjo pasitraukti, o tėtis atsistojo tarp jų automobilio ir automobilio „Toyota“ bei trenkė per to automobilio stogą, kad jis sustotų. Tada minėtas automobilis pajudėjo į priekį, o tėtis priėjo prie šio automobilio vairuotojo paklausti ar jam viskas gerai. Tėtis iš karto pajuto sklindantį alkoholio kvapą. Ji pastebėjo, kad prie minėto automobilio vairo sėdi 80 metų, stambesnio sudėjimo, žilų plaukų vyras. Vyras dėvėjo akinius. Vyras kažką atsakė jos tėčiui ir toliau tęsė parkavimą. Kol minėtas vyras parkavosi, ji jį nufotografavo. Prisiparkavęs vyras, išlipo iš automobilio ir jiems kažką pasakė, tačiau ji nesuprato jo žodžių, nes pastarasis kalbėjo nerišliai. Jai kilo įtarimas, jog vyras neblaivus ir jo veidas atrodė atsipalaidavęs. Minėtas vairuotojas pradėjo eiti link daugiabučio namo, o jos tėtis telefonu kalbėjo su policija. Minėtas vyras užeidinėjo į laiptinę, o kadangi policija prašė tėčio sulaikyti tą asmenį, tėtis jį sulaikė. Vyras pasidarė agresyvus, pradėjo mosikuoti raktais. Jie susigrūmė, bet po to vyras apsiramino. Tuo metu ji su mama stovėjo netoliese ir viską stebėjo. Kol tarp tėčio ir šio vyro vyko konfliktas ir vyras pradėjo kalbėti, ji supratusi, kad jis yra neblaivus, nes nerišliai kalbėjo. Kol policijos pareigūnai vyko į įvykio vietą, tas vyras alkoholio nevartojo. Po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 30);

Liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 9 d. duoti parodymai, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 15 val. kartu su sugyventiniu S. M. ir jųdviejų dukra G. M. važiavo pas jos mamą į svečius. Važiavo automobiliu „Subaru“, kurį vairavo jos sugyventinis. Jiems įsukus į daugiabučių kiemus, (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešais važiuojantį automobilį „Toyota“ (valstybinių numeriu neprisimena), kuris važiavo labai lėtai. Kadangi labai skubėjo, ji savo vyro paprašė ją su dukra išleisti kiemuose, nes minėtas automobilis labai lėtai važiavo. Jie privažiavo automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie namo (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis įvažiavo pirmas. Aikštelėje buvo laisva viena vieta, į kurią tilptų tik vienas automobilis, o kadangi „Toyota“ automobilis pravažiavo tą vietą, jos vyras priekiu įvažiavo į ją. Lipdama iš automobilio ji pastebėjo, minėtas automobilis atbulomis pradėjo važiuoti į jų automobilį. Ji kartu su dukra staigiai išlipo iš automobilio, tačiau minėtas automobilis toliau važiavo link jų automobilio ir nesiruošė sustoti. Jos su dukra pradėjo šaukti, kad jis toliau važiuoja, o vyras tada išlipęs iš automobilio pribėgo prie jų automobilio galo ir ranka trenkė per „Toyota“ automobilį, kad sustotų. Minėtas automobilis sustojo, tada vyras priėjo prie to automobilio vairuotojo durelių pasikalbėti su vairuotoju. Tada ji pastebėjo, kad prie vairo sėdi vyresnio amžiaus vyras. Jos vyras tam vairuotojui pradėjo sakyti kur jis važiuoja. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji stovėjo šalia ir matė, kaip jie konfliktavo. Suprato, kad minėto automobilio vairuotojas yra neblaivus, nes jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Taip pat, jos vyras pasisukęs į ją pasakė, kad pastarasis visiškai girtas. „Toyota“ automobilio vairuotojas toliau tęsė parkavimą ir pavažiavęs į priekį prisiparkavo į kitą vietą. Kol jis parkavosi, dukra nufotografavo. Ji nelabai pamena momento, kai minėtas vyras išlipo iš automobilio, bet pamena, kaip jis ėjo link daugiabučio namo. Minėtas vyras akivaizdžiai svirduliavo. Tuo metu jos vyras telefonu bendravo su policijos pareigūnais. Kadangi jie jam pasakė sulaikyti vairuotoją bei neleisti jam pasišalinti iš įvykio vietos, todėl jos vyras vis bandė tam vairuotojui užkirsti kelią, bet pastarasis vis tiek artėjo link daugiabučio. Tada jos vyras minėtam vairuotojui neleido užeiti į laiptinę, dėl ko tarp jų kilo susistumdymas. Kadangi minėtam vairuotojui nepavyko įeiti į laiptinę, jis apsisuko ir pradėjo eiti link kitos laiptinės. Jos vyras vėl bandė jį sulaikyti ir pasodint ant šalia laiptinės esančio suoliuko. Po kurio laiko jos vyrui pavyko tą vairuotoją pasodinti ant suoliuko ir neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Jie pareigūnams paaiškino aplinkybes. Pareigūnai alkotesteriu norėjo patikrinti „Toyota“ automobilio vairuotojo blaivumą, bet jis atsisakė. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai vyrą įspėjo dėl atsakomybės, kuri gali kilti atsisakius tikrintis blaivumą. Tada pareigūnai dar kelis kartus pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, bet pastarasis atsisakė. Tada jai pasirodė, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas suprato kas įvyko, todėl pradėjo teigti, jog jis apskritai automobilio nevairavo (b. l. 34);

Liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 28 d. duoti parodymai, iš kurių matyti, jog ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniąja tyrėja. 2021 m. rugsėjo 26 d. dirbdama kartu su tyrėju E. A., apie 15 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje , daugiabučių kieme, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjo vos nepartrenkė bei pavojingai manevravo automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nerišliai kalba ir yra galimai neblaivus. Nuvykę nurodytu adresu, šalia laiptinės pastebėjo stovintį vyrą, o šalia jo ant suoliuko sėdėjo vyresnio amžiaus vyras. Ji juos iš karto informavo, kad daromas vaizdo ir garso įrašas. Pranešėjas paaiškino, jog su šeima atvažiavęs pas uošvienę, parkavosi prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kai į jį vos neatsitrenkė „Toyota“ automobilis. Minėtą automobilį vairavo vyras, kuris tuo metu sėdėjo ant suoliuko. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo J. A.. Jos kolega pasiteiravo minėto vyro ar jis vartojo alkoholio. Pastarasis atsakė, kad vartojo alkoholį namuose prieš pusvalandį-valandą, tačiau jis teigė jog automobilio šią dieną iš viso nevairavo. Bendraujant su asmeniu, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Vėliau jie pasiūlė jam alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, bet vyras atsisakė. Jis buvo įspėtas, kad atsisakymas tikrintis blaivumą prilygsta sunkiam girtumo laipsniui. Tačiau jis vis tiek atsisakė. Tada jie patikrino bendrą jo būklę. Liepė praeiti tiesia linija, tačiau kaltinamasis svirduliavo ir tiesia linija praeiti negalėjo. Tada paprašė jo užmerktomis akimis, ištiesta ranka, sulenkta per alkūnę pirštu paliesti nosies galiuką. Tą jis padarė. Tada ji dar kartą jo paklausė ar jis nepersigalvojo dėl blaivumo patikrinimo. Jis nurodė, kad nepersigalvojo ir blaivumo nesitikrins. Tada ji dar kartą jo paklausė ar jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad vartojo prieš maždaug dvi valandas ir išgėrė apie 300 ml degtinės. Tada atvažiavo kitas policijos ekipažas V1740, kuris turėjo priduoti „Toyota“ automobilį saugojimo aikštelę. Apžiūrint automobilį iš išorės, pastebėta, kad ten yra vaizdo registratorius, dėl ko paklausė kaltinamojo kur yra automobilio rakteliai. Iš pradžių jis sakė, kad jų neturi, bet po kurio laiko iš kišenės juos ištraukė ir padavė kitam policijos pareigūnų ekipažui. Toliau jie supildė visus procesinius dokumentus, o kaltinamasis buvo pristatytas į areštinę (b. l. 38);

Liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 20 d. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėju. Parodymuose iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybės kaip liudytoja A. P. Papildomai nurodė, jog kaltinamasis prašė pareikšti jam kaltinimus, dėl ko jis privalo pūsti į alkotesterį. Jis kaltinamajam paaiškino, kad jis yra įtariamas vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Taip pat pasakė, kad jeigu alkotesterio duomenys parodys, kad jis yra neblaivus, tai nuo tų parodymų priklausys kokia bus jo atsakomybė – ar administracinė ar baudžiamoji. Be kita ko, informavo jį, kad atsisakymas tikrintis blaivumą prilygsta sunkiam girtumui. Tačiau kaltinamasis atsisakė vis sakydamas, kad būtų pareikšti jam įtarimai. Tikrinant kaltinamojo bendrą būklę, matėsi, kad jo judesiai nekoordinuoti. Jie iškvietė kitą policijos ekipažą, kuris automobilį „Toyota“ pristatytų į saugojimo aikštelę. Apžiūrinėdami automobilį „Toyota“ pastebėjo vaizdo registratorių, kurį apžiūrėjo ir pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 42);

Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. 15.06 val. užregistruotas pranešimas (ROIK: 0121000624372), kad kieme pranešėjo vos nepartrenkė ir pavojingai manevravo automobilio „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kurio kalba nerišli bei jis galimai yra neblaivus. Nustatytos aplinkybės, jog automobilio vairuotojas yra Rusijos Federacijos pilietis J. A., kuris būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams nustačius jos neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 7);

Neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. 16 val. kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Nustatyta, jog asmuo negali eiti tiesia linija; gali (atsimerkęs ir užsimerkęs) stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 30 min. Taip pat nurodyta, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, todėl buvo įspėtas dėl filmavimo, jam išaiškinti atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, asmeniui pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti jo bendrą būklę (b. l. 10);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. G. 2021 m. rugsėjo 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad filmuota „Body“ kamera 1712, apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla Verso“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio savininkė L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai, t. y. apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis. Transporto priemonė saugoma Vilniuje, Eišiškių pl. 27. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių iš išorės. Fotonuotraukoje Nr. 4 užfiksuota, jog automobilyje yra vaizdo registratorius. Fotonuotraukose Nr. 7 ir 8 užfiksuoti automobilio išoriniai pažeidimai (b. l. 11-20);

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2021 m. rugsėjo 26 d. aktas, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. automobilis „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas adresu Vilnius, Eišiškių pl. 27 9b. l. 22);

Viešosios įstaigos (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenis, iš kurių matyti, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku yra L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 23);

Garso įrašas ir jo 2021 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2021 m. rugsėjo 26 d. Girdimas pokalbis tarp pranešėjo S. M. ir Bnedrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojo. Pranešėjas nurodo, kad girtas vairuotojas įtartinai kieme manevruoja. Nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) „Toyota“. Pranešėjas nurodo, kad minėtas automobilis parkuojasi, kad vos į juos neįvažiavo. Nurodo, jog buvo sustabdę ir tas asmuo nerišliai kalba. Vėliau pranešėjas sujungiamas su policijos darbuotoju. Pranešėjas nurodo įvykio vietą bei nurodo, kad matomai neblaivus vairuotojas manevruoja, vos į juos neįvažiavo. Pranešėjas kažką pasakė nesuprantamai bei, kad minėto automobilio vairuotojas kalba nerišliai. Policijos darbuotojas paklausė ar minėtas vairuotojas automobilyje. Pranešėjas atsakė, kad minėto automobilio vairuotojas automobilyje, tačiau matomai jau priparkavo automobilį ir eis namo. (duomenys neskelbtini) „Toyota“. Policijos darbuotojas paprašė pranešėjo likti pasijungus, jei jis dar kažką mato. Pranešėjas nurodo, kad vairuotojas bando iš automobilio išlipti, užgesino variklį ir kelia triukšmą. Policijos pareigūnas klausia pranešėjo ar vairuotojas jam atrodo apsvaigęs. Pranešėjas nurodė, kad panašu, jog vairuotojas neblaivus. Policijos darbuotojas paklausė kokio amžiaus minėtas vyras. Pranešėjas atsakė, kad pensijinio. Policijos pareigūnas pasakė, kad atvažiuos į vietą patikrinti. Pareiškėjas paklausė ką jam daryti. Policijos darbuotojas paklausė, ar jis tam vairuotojui pretenzijų turės. Pareiškėjas nurodė, kad neturės, tačiau nurodė, kad tas vyras tikrai neblaivus. Policijos pareigūnas paklausė, ar tas vyras dar neišėjo. Pareiškėjas nurodė, kad vyras išėjo iš automobilio ir, kad jis eina šalia, kur eina tas vyras, žiūri kur eina tas vyras. Policijos pareigūnas paklausė ar vyras nuėjo į laiptinę. Pareiškėjas atsakė, kad vyras eina namo ir svirduliuoja. Policijos darbuotoja paklausė ar vyras girtas. Pareiškėjas atsakė, kad girtas ir yra du liudytojai. Policijos darbuotojas paklausė ar pareiškėjas turi galimybę tą vyrą prilaikyti. Pareiškėjas atsakė, kad tuoj. Tada fone girdimi riksmai. Pareiškėjas pridūrė, kad gali prilaikyti ir nurodė, kad jo butas (duomenys neskelbtini). Policijos darbuotojas paklausė ar vyras užėjo į butą. Pareiškėjas atsakė, kad neužėjo, yra laiptinėje. Policijos pareigūnas paklausė kiek tam vyrui metų. Pareiškėjas atsakė, kad nežino, virš 60,70. Vėliau fone girdisi, kaip pareiškėjas sako stovėti. Pareiškėjas policijos darbuotojui pasako, kad vyras bando fizinę jėgą naudoti. Policijos darbuotojas nurodė, jog atvyksta policijos pareigūnai ir paprašė palaikyti vyrą (b. l. 69-70);

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenys, jog 2021 m. rugsėjo mėnesį vidutinė automobilio „Toyota Corolla Verso 2.2 D-4D“ (pasirinkti 2007 m.) kaina su PVM Lietuvoje 2 740 Eur (b. l. 24);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. S. M. pateikto fotonuotraukos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2021 m. rugsėjo 26 d. savanoriškai pateikta liudytojo S. M. (Pastaba. Protokole nurodytas klaidingas liudytojo vardas, vietoje S., nurodytas vardas S.) nuotrauka pavadinimu „20210926_150332.jpg“. Nuotraukoje matomas pilkos spalvos automobilis, esantis gatvėje. Šalia automobilio matomi kiti automobiliai. Minėto automobilio vairuotojo vietoje matomas sėdintis vyras. Vyras trumpai kirptais plaukais ir dėvintis akinius. Nustatyta, kad vairuotojo vietoje sėdėjo J. A. Vairuotojo durelės uždarytos (b. l. 58-60);

Vaizdo įrašai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas:

1) Vaizdo įraše Nr. 2021_0926_151806_003vaizdo, matomas daugiabutis namas, prie kurio laiptinės matomas kairėje pusėje, ant suolo sėdintis vyresnio amžiaus vyras )kaltinamasis) apsivilkęs violetinės spalvos striuke, su akiniais. Šalia jo stovintis vyras, kuris stovi šalia vyresnio vyro, o dešinėje pusėje matoma mergina su šalia jos stovinčia moterimi. Pareigūnė paprašo papasakoti visas žinomas aplinkybes apie pažeidimą. Jaunesnis (pareiškėjas) vyras pasakoja įvykio aplinkybes, ranka nurodo į kaltinamąjį, sėdintį, taip patvirtindamas, kad tai tas vyras. Šalia stovinti moteris papasakoja tas pačias aplinkybes, kokias papasakojo pareiškėjas. Pareiškėjas pasako, kad jis neturi vaizdo registratoriaus, davė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir paaiškino, kad skambino į centrinį policijos komisariatą. Šalia stovinti mergina telefone parodo vieną nuotrauką, kur vyriškis (kaltinamasis) sėdi automobilyje prie vairo. Pareigūnai nurodo elektroninį paštą, kad mergina persiųstų nuotrauką. Pareigūnė pasitikslina kurį automobilį vairavo vyresnio amžiaus vyras (kaltinamasis). Pareiškėjas pasakė, kad vyresnio amžiaus vyras priešinosi ir puolė jį. 2 min. 44 s. matoma, kaip vienas iš pareigūnų nueina prie vyresnio amžiaus vyro (kaltinamojo) ir paprašo jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, bet jis su savimi nieko neturi. Po to pareigūnas paklausė ar jis vartojo alkoholį. Vyresnio amžiaus vyras (kaltinamasis) atsakė, kad vartojo. Pareigūnas paklausė kiek jis išgėrė. Kaltinamasis atsakė, kad jis savo kieme. Pareigūnas paklausė kaltinamojo ar vairuojant vartojo alkoholį. Kaltinamasis atsakė, kad jis už vairo nevartoja ir nevažiuoja. Pareigūnas paklausė ar šiandien jis važiavo mašina. Kaltinamasis atsakė, kad ne. Pareigūnas paklausė prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Kaltinamasis atsakė, kad kažkur prieš pusvalandį ar valandą. Pareigūnas pasakė, kad patikrins blaivumą ir paprašė prieiti prie automobilio. Kaltinamasis atsistojo nuo suoliuko. Kaltinamasis klausia kas namuose. Pareigūnas pasakė, kad jis kaltinamas, kad vairavo automobilį „Toyota“. Kaltinamajam duodamas vienkartinis antgalis bei tikslinami jo asmens duomenys. Kaltinamasis prisistato – J. A. Kaltinamasis rusiškai nurodo savo gimimo metus. Po to pareigūnas iš tarnybinio automobilio ištraukė alkotesterį. Rusų kalba vyksta pokalbis tarp pareigūno ir kaltinamojo. Kaltinamasis klausė ką jis pažeidė. Pareigūnas pasakė, kad patikrins blaivumą. Kaltinamasis paklausė kokiu pagrindu. Pareigūnas pasakė, kad mato, jog jis viešoje vietoje yra neblaivus. Vyksta pokalbis dėl padaryto pažeidimo. Kaltinamasis pasako, kad tai, ką pareiškėjas pasakė dar nėra teisybė. Kaltinamasis atsisako tikrintis blaivumą. Pareigūnas pasako pasekmės atsisakius tikrintis blaivumą, t. y., kad atsisakius tikrintis blaivumą gresia baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis klausia kuo jis kaltinamas, koks skirtumas kiek jis išgėrė alkoholio. Pareigūnas išaiškina, kad nuo alkotesterio rodmenų priklausys kokia atsakomybė gresia. Kaltinamasis grąžina supakuotą vienkartinį vamzdelį. Kaltinamasis pasako, kad jis nieko nepažeidė, viešosios tvarkos nepažeidė, nusikaltimo nepadarė. Tikrinama kaltinamojo bendra būklė. Pareigūnė dar kartą paklausė ar kaltinamasis nepersigalvojo pasitikrinti blaivumo. Kaltinamasis atsakė, kad ne. Vaizdo įrašas baigėsi.

2) vaizdo įraše Nr. 2021_0926_152807_004, matoma, kad vaizdo įrašas tęsiamas toliau. Kaltinamasis stovintis prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio rusiškai pareigūnei sako, kad jis stovi, nesvyruoja ir rankomis parodo. Pareigūnė paklausė, kodėl jis atsisakė tikrintis blaivumą. Pareigūnė paklausė ar jis šiandien vartojo alkoholį. Kaltinamasis atsakė, kad jis vartoja alkoholį. Pareigūnė paklausė, kada vartojo alkoholį. Kaltinamasis atsakė, kad vartojo prieš porą valandų. Pareigūnė paklausė, ką vartojo. Kaltinamasis atsakė, kad degtinę. Pareigūnė paklausė kiek išgėrė. Kaltinamasis atsakė, kad gal šimtą, o gal tris šimtus. Pareigūnė pasitikslino, kad suvartojo apie tris šimtus ml ir viskas, o kaltinamasis nusijuokė. Po to pareigūnė tikslinosi, ar jo automobilis stovi kieme, o kaltinamasis atsakė, kad nestovi. Pareigūnė pasitikslina, ar jis apskritai turi automobilį. Kaltinamasis atsako, kad ne. Pareigūnė paklausė, ar jis neturi nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo. Kaltinamasis daug kartų pasako, kad ne. Pareigūnė paklausė kokius raktelius laiko rankose. Kaltinamasis atsakė, kad raktai nuo namų ir laiptinės. Tada pareigūnė paklausė ar mėlyna „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ne jo. Kaltinamasis atsakė, kad ne jo. Pareigūnė su pranešėju apėjo kitus automobilius ir priėjusi prie kaltinamojo automobilio parodo, kad jis turi vaizdo registratorių ir turi matytis. Pranešėjas pasako, kad kaltinamojo rankose raktai nuo automobilio. Pareigūnė su pranešėju prieina prie tarnybinio automobilio. Moteris pasakė, kad kaimynas iš pirmo aukšto matė, kaip kaltinamasis parkavosi. Pareigūnė kaltinamojo paklausė ar jo automobilyje esantis registratorius veikiantis. Kaltinamasis paprašė paklausti rusiškai. Moteris jam klausimą pakartojo rusiškai. Tada kaltinamasis atsakė, kad neturi registratoriaus, nes neturi automobilio.

3) Nr. 2021_0926_153807_005, kurio trukmė 3 min 11 s. Matyti, kaip stovi pranešėjas kartu su moterimi, kuri sakė, kad ten, kur parkavosi kaltinamasis net nebuvo vietos. Vyksta pokalbis. Moteris sako, kad kaltinamasis nesiorientavo aplinkoje. Kaltinamasis paklausė ar gali eiti. Pareigūnė atsakė, kad negali. Kaltinamasis klausė kodėl, prašė, kad tada jam pareikštų kaltinimus dėl ko negali eiti (b. l. 71-73).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinime J. A. nurodyta, jog jis vairavo neblaivus ir, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog įrodyta, kad J. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, jog prieš įvykį kaltinamasis vartojo stiprų alkoholį, o po to vairavo. Įrodyta ir kaltinimo aplinkybė, jog J. A. nustatyti neblaivumo požymiai bei, kad jis atsisakė tikrintis neblaivumą, nors jam atsisakymo tikrintis blaivimą pasekmės net kelis kartus buvo išaiškintos.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad sėdo prie vairo būdamas neblaivus, nes ryte prieš vairavimą išgėrė 200-300 ml degtinės. Patvirtino, kad sėdęs į automobilį norėjo jį perstatyti, t. y. norėjo pavažiuoti atgal. Tačiau visą tai pamatęs asmuo, iškvietė policiją ir sustabdė, neleisdamas jam nueiti. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad atsisakė tikrintis neblaivumą, nors negalėjo paaiškinti kodėl. Taip pat patvirtino, kad pareigūnai išaiškino jam atsisakymo tikrinti neblaivumą pasekmes, bet jis vis tiek atsisakė tai daryti. Be kaltinamojo prisipažinimo, J. A. nurodytas aplinkybes patvirtina į įvykio vietoje buvę, vairavimo faktą bei vairavusį asmenį matę liudytojai S. M., G. M. bei E. K.. S. M. matė, kaip kaltinamas asmuo vairavo bei kelis kartus pareigūnams nurodė, kad vairuojantis asmuo yra neblaivus, sulaikė kaltinamąjį iki atvyko pareigūnai. Tas pačias aplinkybes matė ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. K., G. M.. Visi jie nurodė, kad jie matė kaip kaltinamasis vairavo, nes iš pradžių kaltinamo asmens vairuojamas automobilis važiavo priešais jų, vėliau matė, kaip jis bandė pastatyti automobilį prie jų automobilio, tačiau pastatė jį kitoje vietoje. Taip pat kaltinamajam parkuojant savo automobilį liudytoja G. M. nufotografavo kaltinamąjį ir šią nuotrauką pateikė ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60). Iš šios nuotraukos matyti, jog kaltinamojo automobilis nepriparkuotas, o yra viduryje aikštelės, priekiniai ratai išsukti į dešinę. Be to, liudytojas S. M. sulaikė asmenį ir bendravo tuo metu bendraudamas su policijos darbuotoju. Šių liudytojų parodymai sutampa su bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotomis aplinkybėmis. Policijos pareigūnai E. A. ir A. P. bei neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis padaryti vaizdo įrašai. Taigi, šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį bei, kad jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai (tai, kad gėrė alkoholį prieš sėsdamas prie vairo neginčija ir kaltinamasis)

Teismas taip pat laiko įrodyta, jog kaltinamasis J. A. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai bei išaiškinta atsakomybę dėl vengimo tikrintis. Teismų praktikoje pasisakoma dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, kad tai atvejai, kuomet dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Tai, kad pareigūnams nustačius kaltinamojo neblaivumo požymius ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, kaltinamasis atsisakė tai padaryti, pirmiausia patvirtina paties kaltinamojo teisme duoti parodymai. Antra, šią aplinkybę patvirtina ir pareigūnų E. A. ir A. P. parodymai, kad kaltinamajam ne kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, taip pat išaiškintos atsisakymo pasekmės, tačiau kaltinamasis vis tiek atsisakė. Pareigūnų žodžius patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. K. parodymai, kad pareigūnai norėjo alkotesteriu patikrinti kaltinamojo neblaivumą, bet jis atsisakė. Pareigūnų „Body“ kameromis nufilmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kad pareigūnai ne vieną kartą kaltinamajam pasiūlė pasitikrinti blaivumą bei išaiškino atsisakymo pasekmes, taip pat užfiksuota kaip pareigūnai kaltinamajam aiškino, jog nuo nustatyto neblaivumo priklausys ir jo atsakomybė, tačiau kaltinamasis vis tiek atsisakė tikrintis neblaivumą.

Įvertinęs pirmiau aptartų duomenų visuma, teismas, konstatuoja, kad kaltinamasis J. A. atliko visus jam inkriminuojamo nusikaltimo (vengimo pasitikrinti neblaivumą), numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie nurodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pareigūnai ne vieną kartą pareikalavo kaltinamojo leistis pasitikrinti blaivumą, kai nustatė neblaivumo požymius bei išaiškino atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teisines pasekmes, tačiau kaltinamasis vis tiek atsisakė tai daryti, kas rodo, kad kaltinamasis vengė pasitikrinti neblaivumą, atlikdamas tokius veiksmus jis suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį bei norėjo taip veikti. Taigi, konstatuotina, kad J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinime J. A. be kita ko nurodyta, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus.

Įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas vairavimą neblaiviam, vienareikšmiai numatė, kad baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu asmuo vairuoja kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, asmuo už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, tai yra jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas).

Apibendrinus, teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis prieš vairavimą gėrė alkoholį, kad jam nustatyti neblaivumo požymiai, bet šiuo atveju J. A. nenustatytas konkretus neblaivumo laipsnis, nes jis atsisakė alkotesteriu pasitikrinti savo neblaivumą. Kaltinamasis šių aplinkybių neginčija. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, koks veikos padarymo metu buvo tikslus J. A. neblaivumo laipsnis (ar jis galėjo būti didesnis nei 1,51 promilės). Todėl teismas konstatuoja, kad nenustačius tikslaus J. A. neblaivumo laipsnio byloje nagrinėjamo įvykio metu, kaltinime nepagrįstai inkriminuotas šis nusikalstamos veikos požymis, dėl to ši aplinkybė, kartu su nuoroda į KET 14 punkto pažeidimą, iš kaltinimo šalintina.

Dėl bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

J. A. baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BPK 1 straipsnius, BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau atsakomybę sunkinančių nenustatyta. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis (b. l. 113), anksčiau teistas, iš kurių kartą už vairavimą esant neblaiviam (BK 115 straipsnį, redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), tačiau teistumai išnykę (b. l. 115-117), nuo 2017 m. iki 2022 m. administracine tvarka baustas 17 kartų, iš kurių 16 susiję su transporto priemonių valdymu, t. y. 7 kartus vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, 1 kartą už tai, kad vykdė pavežėj imo paslaugas neturėdamas tam leidimo ir kt. Be to nėra duomenų, jog paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 118-125). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų įstaigose baudžiamojoje byloje nėra.

Atsižvelgiant į pakankamai daug asmenį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, į tai, kad asmuo laikomas neteistu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. A. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ne griežčiausią, tačiau vieną iš griežtesnių bausmių – areštą, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui, tačiau jo vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė neteistam asmeniui, kai kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba ir jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvi ir atitiks bausmei keliamus tikslus. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į arešto bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas šioje byloje nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. 16.10 val. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. 14.49 val. (1 diena) (b. l. 99).

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam turi būti skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise bei pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. kaltinamajam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bei paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 107-109). Taip pat matyti, kad kaltinamasis šiuo metu neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nagrinėjamu atveju vairavo neturėdamas teisės to daryti. Taigi, kaltinamasis vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas tam teisės. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin pavojingas ir šiurkštus, nepaisant to, kad ir nesukėlė padarinių kitų asmenų turtui ar sveikatai. Įvertindamas šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti vidutinio termino baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia. Šio nusikaltimo padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje numatoma, kad tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kaltinamasis, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o jo sugyventinei L. P.. Ši aplinkybė nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 23). Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir L. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad automobilį įsigijo išsimokėtinai, juo naudojasi tik ji, bet jai dar liko apie pusė automobilio sumos išmokėti (b. l. 46). Duomenų, kad L. P. žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra.

Taigi, kaip minėta, visų pirma turi būti įvertintos BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, esant tam tikroms numatytoms sąlygoms leidžiančios konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą. Nagrinėjamu atveju aktuali BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Taigi, esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 2 740 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko svarbu atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Teismas įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo neturėdamas teisės to daryti, konfiskuotino turto vertę (2 740 Eur)), kaltininko turtinę padėtį (dirbantis, baudų už padarytus administracinius nusižengimus nesumokėjęs), taip pat tai, kad vis gi kaltinamasis padaręs nemažai administracinių nusižengimų susijusių su automobilių vairavimu neturint tam teisės, kiti administraciniai jo padaryti nusižengimai taip pat susiję su transporto vairavimo, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis nedaro išvadų dėl savo priešingų teisei veiksmų, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti, kelis metus sistemiškai darė administracinius pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, todėl sutinka su prokuroro prašymu konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nes teismo manymu, tai atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. 16.10 val. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. 14.49 val. (viena diena) (b. l. 78, 99). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas. (b. l. 94).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė specialios teisės – teisę vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio pažymoje apie saugojimo išlaidas nurodyta, kad išlaidos dėl transporto priemonės „Toyota Corolla (v. n. (duomenys neskelbtini) saugojimą nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. sudaro 9 Eur (b. l. 50). Duomenų, kad šios išlaidos būtų sumokėtos nėra, prokuroras neprašė šių išlaidų priteisti iš kaltinamojo, todėl teismas plačiau šiuo klausimus nepasisakys.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTP) 2022 m. gegužės 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam I. A. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Klausimas dėl šių išlaidų šiame nuosprendyje nespręstinas, nes pažyma gauta išėjus teismui priimti procesinį sprendimą. Siekiant neužkirsti proceso dalyviams teisės pasisakyti šiuo klausimu, VGTP prašymas bus sprendžiamas vykdymo procese, t. y. atskirame procese.

Kompaktinis diskas su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu ir su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. A. (Y. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 48 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 32 parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8, ir 10 punktais, J. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, paskiriant 2 (dviejų) metų intensyvią priežiūrą, įpareigojant, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį J. A. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigas; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. 16.10 val. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. 14.49 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą diena prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. A. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 740 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 27 d.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti - panaikinti.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kompaktinį diską su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu ir su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.