Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. S., atstovo advokato Vytauto Sketerio ir suinteresuoto asmens – R. S., skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria J. S. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Skundais J. S. atstovas advokatas V. Sketeris ir suinteresuotas asmuo – R. S., prašo J. S. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į jo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunduose nurodoma, kad smurto rizikos įvertinimo aktas, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada patvirtina, kad J. S. psichikos būklė yra gerėjanti, kas sudaro pagrindą jam sušvelninti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės režimą. Taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, kadangi šis aktas buvo surašytas tuomet, kai J. S. pateko į ligoninę (jis stacionare gydomas nuo 2021 m. gruodžio 1 d.). J. S. tėvai kontroliuotų jo elgesį gydymosi ambulatoriškai metu, užtikrintų jo vaistų vartojimą.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė abu skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundai atmetami.

6. Kaip galima suprasti iš skundų turinio, apeliantų teigimu, J. S. psichikos būklė yra pagerėjusi ir jis toliau gali gydytis ambulatoriškai. Tačiau su tuo negalima sutikti. Susipažinus ir įvertinus byloje esančius duomenis apie J. S. psichikos būklę, gydytojų specialistų nuomonę ir jų situacijos vertinimą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad J. S. psichikos būklė šiuo metu dar nėra pakankamai stabili, jis nepakankamai kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl dar nėra galimybės jo priverstinio gydymo tęsti ambulatoriškai.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinę sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

8. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Komisijos 2022 m. gegužės 5 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, padarė rašytiniais bylos dokumentais bei proceso dalyvių paaiškinimais pagrįstą išvadą, kad J. S. psichikos būklė išlieka nepakankamai stabiliai pagerėjusi, jis nepakankamai kritiškas ligai, savo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl dar yra būtinas jo tolesnis gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas ir šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja gydytojų psichiatrų išvados bei rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal Komisijos medicininės apžiūros išvadą šiuo atveju nustatyta, kad J. S. yra ramaus elgesio, jo emocijos primityvios, stokoja adekvatumo, labilios; jo mąstymas konkretus, produktyvumas menkas, interesai buitiniai, intelektas defektinis; jo bendros žinios skurdžios, dėmesio koncentracija apsunkinta, psichozės reiškinių nėra; klinikoje dominuoja įgimtos silpnaprotystės sindromas, stebimas visų psichinių funkcijų atsilikimas vidutinio protinio atsilikimo ribose; jo psichomotorinio sujaudinimo, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nefiksuota, tačiau klinikiniame vaizde dominuoja sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, adaptacijos prie aplinkos pokyčių sunkumai, emocinis nebrandumas, primityvumas, konkretus mąstymas, defektinis intelektas. Teismo posėdyje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė patvirtino, kad išlieka J. S. mąstymo sutrikimai, kurie turi įtakos jo elgesiui, todėl jo stebėjimas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis dar yra būtinas. Duomenų, kurie galėtų paneigti ar sukelti pagrįstų abejonių tokia Komisijos medicininės apžiūros išvada, ligoninės atstovės paaiškinimais byloje nėra. Jų nenurodoma ir skunduose. Taigi, šiais bylos duomenimis apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį ir padarydamas motyvuotą išvadą, kad J. S. dar turi būti stebimas struktūruotoje aplinkoje, t. y. stacionare.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

10. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų J. S. nepalankios Komisijos medicininės apžiūros išvados duomenis. Kaip matyti iš bylos, J. S. ankstesniais teismų sprendimais dėl nusikalstamų veikų padarymo nepakaltinamumo būsenoje buvo taikytas priverstinis ambulatorinis gydymas, tačiau jis šio gydymo režimo nesilaikydavo – vaistų nevartodavo, pas gydytoją lankydavosi nereguliariai. Po tokio savo elgesio, kuris sąlygojo jo ligos paūmėjimą, jis ir toliau padarydavo nusikalstamas veikas. Tokiu atveju apygardos teismas, įvertinęs šiuos duomenis apie J. S. diagnozuotos ligos istoriją ir jo psichikos būklę šiuo metu, vertina, kad jo padarytos įstatymo uždraustos veikos yra susijusios su jo ligos paūmėjimu, nepakankamais jos paties veiksmais kontroliuojant savo ligą (vartojant vaistus, lankantis pas gydytoją), todėl jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės režimas galėtų būti keičiamas į švelnesnį tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl jo pagerėjusiosios psichikos būklės, jos stabilumo ir jo socialinio pavojingumo sumažėjimo. Šiuo gi atveju, kaip nurodoma Komisijos išvadoje, tą patvirtino ir ligoninės atstovė, J. S. psichikos būklės pagerėjimas stebimas tik jį gydant struktūruotoje aplinkoje, t. y. stacionare. Todėl dar kartą pabrėžtina, kad J. S. esama psichikos būklė, kritikos stoka tiek ligai, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms yra tie kriterijai, kurie lemia dabartines teismų išvadas dėl jo socialinio pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl jam taikomas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis yra pateisinamas ir būtinas. Tai pagrįstai nurodoma ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje.

11. Priešingai nei nurodoma skunduose, apylinkės teismas padarė pagrįstą ir bylos duomenimis motyvuotą išvadą, kad nors J. S., gydomas ambulatoriškai, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau jo tėvai nesugebėtų užtikrinti jo elgesio, vaistų vartojimo ir lankymosi pas gydytoją kontrolės. Iš 2021 m. gruodžio 14 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad J. S. tėvai stokoja socialinių įgūdžių, neieško pastovaus darbo; kaimynų teigimu, jie rausiasi po kaimynų šiukšliadėžes, vagiliauja. Vien tai, kad šiais metais dėl J. S. tėvų seniūnija nusiskundimų nebuvo gavusi, nepaneigia, kad J. S. tėvai dar nėra pajėgūs užtikrinti tinkamą sūnaus priežiūrą jo gydymosi ambulatoriškai metu. To jie nesugebėjo padaryti ir anksčiau, kai J. S. buvo taikomas ambulatorinis gydymas dėl ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų, kadangi, kaip minėta, J. S. vaistų nevartodavo, vengdavo lankytis pas gydytoją, todėl vėl ir vėl nusikalsdavo. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal J. S. smurto rizikos įvertinimą jo riziką nusikalstai gali didinti ir į tą pačią socialiai nepalankią aplinką, kurioje buvo padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, skunduose išsakyta J. S. ir jo tėvų nesavikritiška nuomonė apie J. S. psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo.

12. Tokiu būdu, pripažįstama, jog J. S. priverstinis gydymas ambulatoriškai kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Kadangi J. S. psichikos būklė nėra pakankamai stabiliai pagerėjusi, tai sudaro pagrindą jam toliau tęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ką skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai ir padarė. Apeliantų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. S., atstovo advokato Vytauto Sketerio ir suinteresuoto asmens – R. S., skundus ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.