- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- eA-1193-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02949-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Z. M.
- Kategorijos
- 1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. M. (Z. M.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir VAGK), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2015 m. sausio 23 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-257(11.2.12E).
VAGK 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 3R-166(AG-110/04-2015) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA 2015 m. sausio 23 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-257(11.2.12E).
Šalies argumentai
Atsakovas NMA kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti VAGK 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 3R-166(AG-110/04-2015).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Z. M. 2007 m. birželio 6 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m., kurioje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė) įsipareigojo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę. Pagal 2007 m. paraišką pareiškėjui 2008 m. rugsėjo 6 d. buvo išmokėta 2 535,67 Lt (734,38 Eur) parama. Tačiau 2010 – 2011 m. pareiškėjas nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, be to, nepateikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, t. y. nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal MPŪV priemonę. 2007 m. paraiškoje deklaruotas plotas paramai gauti pagal MPŪV priemonę sudarė 13,00 ha, o nuo 2010 m. pareiškėjas neteikė paraiškos dėl pasėlių deklaravimo bei neteikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal MPŪV priemonę. NMA perskaičiavo pareiškėjui už 2007 m. priklausančią paramos sumą. Kadangi sankcija buvo pritaikyta po to, kai parama pagal 2007 m. paraišką jau buvo išmokėta, susidarė 734,38 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA. Pažymėjo, kad terminus išmokoms susigrąžinti numato 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004) 73 straipsnis (bendra tvarka per 10 metų, o esant nustatytai išimčiai (dėl pareiškėjo sąžiningo elgesio) – per ketverius metus nuo išmokos išmokėjimo dienos). Pasak atsakovo, negalima teigti, kad pareiškėjo elgesys buvo sąžiningas, nes jis žinojo, jog pažeidžia pagal MPŪV priemonę numatytus įsipareigojimus, todėl susigrąžinant paramos lėšas, taikytinas 10 metų terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas. Pareiškėjas žinojo, jog yra prisiėmęs įsipareigojimus pagal 2007 m. paraišką, todėl turėjo atidžiai, rūpestingai ir apdariai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjo teiginys, jog 2007 m. paraišką pasirašė seniai, todėl neatsimena, ką ir kur pasirašė, yra nepagrįstas ir neatleidžia nuo prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo panaikinti NMA 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. SP1-257(11.2.12E).
Pareiškėjas su atsakovo skundu nesutiko.
Nurodė, kad NMA tik praėjus 6 metams nuo paskutinės paraiškos gavimo dienos atsiuntė sprendimą dėl pritaikytų sankcijų. Tokiu būdu, pareiškėjo manymu, NMA pažeidė teisinės valstybės principą, t. y. teisinį stabilumą ir teisinį tikrumą. Nurodė, kad turėtų būti taikomas Reglamento 73 straipsnyje numatytas 4 metų senaties terminas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje ginčijamas VAGK 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 3R-166(AG-110/04-2015) panaikinti NMA 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. SP1-257(11.2.12E), kuriuo atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas nesilaikė reikalavimo ūkininkauti 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal MPŪV priemonę, todėl perskaičiavo pareiškėjui pagal 2007 m. paraišką priklausiusią paramos sumą. Nurodė, kad Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai. Teismas vertino, kad Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 5 dalyje sąžiningumas siejamas ne su aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas neteikė 2009 m ir vėlesniais metais paraiškų pagal MPŪV priemonę, o su pareiškėjo tikslais, dėl kurių jis siekė gauti paramą 2007 m. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad pareiškėjas 2007 m. paraišką pateikė veikdamas nesąžiningai. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas veikė nesąžiningai. Todėl teismas sprendė, kad NMA, taikydama sankciją, pažeidė Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 5 dalyje numatytą 4 metų senaties terminą, dėl ko skundžiamas spendimas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokias pačias išvadas padarė ir VAGK 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 3R-166(AG-110/04-2015), todėl skundo reikalavimą dėl minėto sprendimo panaikinimo teismas atmetė.
III.
Atsakovas NMA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu sąžiningumo sąvokos išaiškinimu ir nurodo, kad sąžiningumas konkrečioje situacijoje turėtų būti vertinamas kaip fakto klausimas, kiekvienu atveju jo turinys gali būti skirtingas. NMA, įvertinusi faktines situacijos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas turėjo: pirma – suprasti apie prisiimtus įsipareigojimus bei jų pobūdį, antra – įvertinti savo sveikatos būklę ir amžių šiems įsipareigojimams įvykdyti, bei trečia – elgtis adekvačiai ir protingai, negalint tęsti prisiimtų įsipareigojimų, juos perleisti ar bent dėti pastangas bandyti tai atlikti. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, pareiškėjas nebuvo atidus, rūpestingas, aktyvus šioje situacijoje, todėl NMA nelaikė, kad pareiškėjas buvo sąžiningas. Dėl to skolos susigrąžinimui turėtų būti taikomas 10 metų bendrasis senaties terminas, kaip nustatyta Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnyje. Vien tai, jog pareiškėjas yra senyvo amžiaus ar ligotas (atsižvelgiant į faktą, kad dauguma senyvo amžiaus žmonių yra ligoti), negali savaime būti laikoma nuo įsipareigojimų atleidžiančiomis aplinkybėmis ar švelninančiomis teisės aktų nuostatų nesilaikymo faktą.
Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2015 m. sausio 23 d. sprendimo „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-257(11.2.12E) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamame NMA 2015 m. sausio 23 d. sprendime Nr. SP1-257(11.2.12E) nurodyta, kad pareiškėjas Z. M. 2007 m. paraiškoje pagal priemonę MPŪV įsipareigojo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę, tačiau nuo 2008 m. pareiškėjas nebeteikė paraiškos dėl pasėlių deklaravimo ir dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas. Todėl NMA sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, dėl ko perskaičiavo už 2007 m. pareiškėjui išmokėtą paramos sumą, t. y. nurodė pareiškėjui sumokėti 734,38 Eur grąžintinų lėšų sumą.
Pareiškėjas su šiuo NMA sprendimu nesutiko ir kreipėsi į VAGK, kuri 2015 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-166(AG-110/04-2015) panaikinti NMA 2015 m. sausio 23 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-257(11.2.12E). VAGK nustatė, kad NMA neįrodė, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, kas sudarytų pagrindą taikyti 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, 73 straipsnyje įtvirtintą 10 metų terminą išmokoms susigrąžinti. Todėl VAGK sprendė, kad priimdama 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. SP1-257(11.2.12E), NMA praleido minėtame Reglamente Nr. 796/2004 įtvirtintą 4 metų terminą išmokoms susigrąžinti.
Nesutikdama su tokiu VAGK sprendimu, NMA skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas, žinodamas apie prisiimtus įsipareigojimus, jų nevykdė, veikė neatsakingai ir neatidžiai, todėl pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu, dėl ko turi būti taikomas Reglamento 73 straipsnyje numatytas 10 metų terminas išmokoms susigrąžinti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m NMA pateikė paraišką, kurioje pagal MPŪV priemonę deklaravo 13 ha plotą žemės ūkio naudmenas (VAGK b. l. 53-56). Pareiškėjui 2008 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjui pagal 2007 m. paraišką buvo išmokėta 734,38 Eur paramos suma pagal priemonę MPŪV(VAGK b. l. 33). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 2010 m. nutraukė žemės ūkio veiklą ir neteikė paraiškos už 2010 ir vėlesnius metus.
Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Šio reglamento įgyvendinimo taisyklės buvo įtvirtintos 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles. Reglamentas Nr. 796/20014 nustatė pernelyg didelių išmokų už paramą susigrąžinimo tvarką, tame tarpe ir išmokų susigrąžinimo terminus.
Reglamento Nr.796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog 73 straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip 10 metų. Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki 4 metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai.
Sąžiningumo sąvokos išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t.t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su VAGK ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad NMA neįrodė, jog pareiškėjas veikė nesąžiningai. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti galimą pareiškėjo nesąžiningumą, t. y. kad 2007 m. teikdamas paraišką, kurioje pagal MPŪV priemonę deklaravo 13 ha plotą žemės ūkio naudmenas, pareiškėjas nebūtų vykdęs ūkininkavimo veiklos ar būtų pateikęs kitokius neteisingus duomenis. Pareiškėjas patvirtino, kad nuo 2010 m. nutraukė žemės ūkio veiklą, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2010 m. pareiškėjas nebeteikė paraiškos paramai gauti. Taigi nenustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju būtų veikęs apgaulės būdu, t. y. būtų siekęs apgaulės būtų gauti nurodytą paramą. Tai, kad pareiškėjas nebesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę, nėra susiję su pareiškėjo sąžiningumu teikiant 2007 m. paraišką paramai gauti. Teikdamas 2007 m. paraišką pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir teisėtai, nepažeidė jokių deklaruojamu ir paramos laikotarpiu galiojusių teisės normų. Todėl VAGK ir pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad priimdama 2015 m. sausio 23 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-257(11.2.12E), NMA praleido Reglamento Nr.796/2004 73 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą 4 metų terminą išmokoms susigrąžinti, taikomą tuo atveju, jei paramos gavėjas elgėsi sąžiningai.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog VAGK 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 3R-166(AG-110/04-2015) panaikinti NMA 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. SP1-257(11.2.12E), kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija pažeidžiant Reglamento Nr.796/2004 73 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą 4 metų terminą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes ir įvertino byloje esančių įrodymų visetą, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.