Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. R. per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš D. R. 56,94 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteista už tai, kad 2013 m. birželio 26 d. apie 13.10 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio pobūdžio konflikto metu, virtuviniu peiliu durdama savo vyrui G. R. į krūtinę ir taip dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su vidinės krūtininės arterijos pažeidimu, kraujo išsiliejimu krūtinės ertmėje, sunkaus laipsnio šoko, nes tai sudaro pavojų gyvybei, sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui G. R.

Prokurorės nuomone, teismas, skirdamas bausmę D. R., netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nepagrįstai sunkinančia aplinkybe nepripažino to, kad veiką D. R. padarė būdami neblaivi, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Prokurorės teigimu, teismas turėjo D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes byloje nustatyta, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Prieš nusikalstamos veikos padarymą ji su sutuoktiniu vartojo alkoholinius gėrimus, abu buvo neblaivūs. Kilus konfliktui dėl benzopjūklo, abu neadekvačiai įvertino situaciją. D. R. veiksmai nenorint atiduoti vyrui benzopjūklo ir dėl to duriant šiam peiliu, rodo visišką savikontrolės netekimą. Tam neabejotinai turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio. Netinkamas nukentėjusiojo elgesys tuo metu jau buvo pasibaigęs, o nukentėjusysis eidamas link D. R. turėjo tik vieną tikslą – pasiimti benzopjūklą. Įvertinus visas šias bylos aplinkybes, prokurorės nuomone, galima daryti išvadą, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos buitinio konflikto kilimui, jo sprendimui būdui ir abiejų sutuoktinių veiksmams.

Toliau prokurorė, skunde ginčydama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą D. R., tvirtina, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, liudijančių, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšies paskyrimas, prieštarautų teisingumo principui. Tokių aplinkybių nuosprendyje nenurodė ir teismas. Nukentėjusiojo pozicija dėl bausmės paskyrimo, jo veiksmai iki nusikalstamos veikos padarymo negali būti laikomi tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šios aplinkybės galėjo turėti įtakos tik skiriant sankcijoje numatytos bausmės dydį. Be to, nukentėjusiojo veiksmai jau buvo įvertinti pripažįstant nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad D. R. padarė baigtą, labai sunkų nusikaltimą, savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo, iš teismo posėdyje ištirtų medicininių dokumentų matyti, kad po sužalojimo nukentėjusiojo būklė ilgą laiką buvo labai sunki ir tik medikų dėka pavyko išgelbėti jos gyvybę, D. R. yra paskirta pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, kuri akivaizdžiai pažeidžia teisingumo principą.

Taip pat prokurorė mano, kad nesant BK 62 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra teisinio pagrindo skirti jai ir švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmės rūšį.

Nuteistoji D. R. atsikirtimuose į Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą prašo nekeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Nurodo, kad ji tikslo sunkiai sužaloti G. R. neturėjo, nuosekliai aiškino, kad G. R. buvo sužalotas netyčia kilusio ginčo dėl benzopjūklo metu, G. R. paslydus ant grindų išbarstytų žirnių ir krentant prasidūrus krūtinę į jos rankoje buvusį peilį. Ji, kviesdamas medicinos pagalbą, būdama susijaudinusi pasakė, kad ji perdūrė vyrą. Ji girta nesijautė.

Nukentėjusysis G. R. atsikirtimuose į Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą nurodo, kad D. R. dėl jo sužalojimo nėra kalta. Jis įvykio metu buvo išgėręs ir norėjo užstatyti (dėl pinigų) benzopjūklą, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Dėl šio konflikto jis yra kaltas pats, nes norėjo išnešti jų bendrą turtą, o D. R. reikalavimas taip nedaryti buvo pagrįstas. Jis norėjo paimti benzopjūklą, tačiau paslydo ant grindų išbarstytų žirnių ir krisdamas prasidūrė krūtinę į D. R. rankoje buvusį peilį. Dėl sužalojimų jam jokių pasekmių šiuo metu nėra. D. R. jam labai padėjo ir išgelbėjo jo gyvybę.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė prašo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, nuteistoji, nuteistosios gynėjas ir nukentėjusysis prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. R. bylos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajai prieštarautų teisingumo principui. Teismas nurodė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami taikant D. R. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir pripažinęs D. R. kalta dėl savo vyro G. R. sunkaus sužalojimo, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė jai švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta minėto BK straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2007). Skiriant bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, reikia motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir tokia išvada turi išplaukti įvertinus padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta. Prokurorės skunde neginčijama teismo nustatyta aplinkybė, jog veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusiojo G. R. veiksmai pasireiškė įžeidimu, smurtu ir kitokiais tyčiniais veiksmais, kurie buvo nukreipti ir prieš D. R.. G. R. grįžo namo neblaivus, buvo piktas, nes pažįstamas įvarė į tvenkinį jo traktorių, kalbėdamas mobiliuoju telefonu, šį trenkė į stalą, daužė lėkštes, D. R. liepiant nusiraminti, jis, paėmęs lėkštę su joje esančiais žirniais, juos pylė D. R. į veidą, lėkštę trenkė jai į pakaušį, pasiėmė benzopjūklą, ketindamas jį išsinešti ir dėl kelių litų užstatyti, D. R. atėmus benzopjūklą ir pasidėjus prie fotelio ant grindų, G. R. grįžo prie benzopjūklo ir, kai siekė paimti benzopjūklą, buvo peiliu sužalotas D. R. G. R. netinkamas elgesys paskatino nusikalstamą D. R. veiką prieš jį, ir, reikia manyti, D. R. savo iniciatyva nebūtų ryžusis nusikalsti, ir ji nėra labai pavojinga. D. R. 23 metus gyveno su G. R. santuokoje. Ji yra baigusi (duomenys neskelbtini) ūkio akademiją, agronomė, dirbo pagal specialybę. Po kolūkių ir bendrovių likvidavimo, neteko darbo, po to ilgą laiką dirbo žemėtvarkos tarnyboje, reorganizavus tarnybą, vėl neteko darbo, apie ketverius metus dirba pas ūkininką fermoje melžėja. Kurį laiką su vyru dar ūkininkavo, laikė gyvulius, paskutiniu metu gyvulių neturi, vyras labai seniai nebedirba, šeima gyvena tik iš D. R. uždarbio (t. 1, b. l. 117, 119). Apeliaciniame skunde neginčijama minėta aplinkybė, tačiau akcentuojama D. R. apsvaigimo nuo alkoholio būsena ir teigiama, kad dėl to, jog D. R. buvo neblaivi, ji nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, pasielgė neadekvačiai, ir apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir pripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kolegijos nuomone, teismas deramai įvertino įvykio aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad apsvaigusios D. R. padaryta veika savo pobūdžiu nebuvo susijusi su jos tokia būsena, ir ji neturėtų būti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas nustatė dar vieną aplinkybę, kuri mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Tai nuteistosios elgesys po nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo, kai ji aktyviais veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių, t. y. jo mirties. Sužalotą G. R. nuvedė iki lovos ir jį paguldė, rankšluosčiu užspaudė žaizdą ir, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, kvietė greitąją medicinos pagalbą, skambino bei kvietė atvykti netoliese gyvenančią bendruomenės slaugytoją. Teismas D. R. elgesį įvertino ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo nustatytos ir apeliaciniu skundu neužginčytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios pavojingumą. Be to konkrečios bausmės, nenumatytos straipsnio sankcijoje, skyrimo kontekste, svarbi ir nukentėjusiojo nuomonė. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad byloje nėra išimtinės aplinkybės, kuri leistų individualizuoti D. R. bausmę ir skirti straipsnio sankcijoje nenumatytą. Išimtinė aplinkybė – tai situacija, kurią sudarė ir lėmė neteisėti paties nukentėjusiojo veiksmai. Tai išskirtinis ir netipinis atvejis, kurį teismas atskleidė išsamiai jį ištyręs ir neformaliai įvertinęs.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.