Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., g. (duomenys neskelbtini) Utenos r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r., išsilavinimas aukštasis, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2013 m. birželio 26 d. apie 13.10 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kambaryje, asmeninio pobūdžio konflikto metu, virtuviniu peiliu durdama savo vyrui G. R. į krūtinę ir taip dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su vidinės krūtininės arterijos pažidimu, kraujo išsiliejimu krūtinės ertmėje, sunkaus laipsnio šoko, nes tai sudaro pavojų gyvybei, sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui G. R..

Kaltinamoji D. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. birželio 26 d. grįžusi po darbo ji su savo vyru G. R. bei kaimynu V. P. gėrė alų. Kaimynui išėjus išsivirė pietus ir tuomet tarp jos ir vyro kilo konfliktas. Vyras buvo piktas dėl į kūdrą įriedėjusio ir sugedusio traktoriaus. Jis paskambino draugui, prašė paskolinti tepalo, o šiam atsisakius metė telefoną ant grindų. Ji surinko telefono detales, tačiau tada vyras jai į veidą išpylė lėkštėje buvusius žirnius, metė į ją lėkštę, kuri atsitrenkusi į nugarą nukrito ant grindų ir sudužo. Po to vyras nuėjo į kitą kambarį ir pasiėmęs motorinį pjūklą bandė išsinešti, nes ketino jį užstatyti. Pasivijusi jį ji atėmė pjūklą ir pasidėjo šalia savęs, prie fotelio. Vyras atėjo paskui. Jis artėjo jai iš dešinės, o pjūklas buvo padėtas prie fotelio jai iš kairės. Ar artėdamas vyras ką nors jai pasakė ji neprisimena. Rankose jis nieko neturėjo. Tuo momentu ji sėdėjo fotelyje, o dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį, kuriuo pjaustė agurką. Priartėjęs vyras bandė pasilenkti. Jis lenkėsi jai būdamas iš dešinės ir per ją bandydamas paimti jai iš kairės buvusį motorinį pjūklą. Lenkdamasis jis atsirėmė į jos dešinėje rankoje, kuri buvo atremta į fotelio porankį, laikytą į viršų atsuktą peilį, tai yra ant jo užgriuvo. Ji peilio nepatraukė, nes viskas įvyko labai greitai. Vyras aiktelėjo, išsitiesė ir nuėjo link kito fotelio. Pasakė, kad jam bloga. Vyro krūtinės priekinėje pusėje pamatė raudoną dėmę. Tada ji vyrą nuvedė į lovą, atsinešė rankšluostį ir atitraukusi marškinėlius užspaudė žaizdą. Po to paskambino bendrosios pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad reikalinga greitoji pagalba. Taip pat pasakė, kad susipyko su vyru ir „normaliai“ jį perdūrė. Taip sakė tikėdamasi, kad greitoji greičiau atvažiuos. Po to telefonu iškvietė ir felčerę. Kalta savęs nelaiko dėl to, kad sužaloti savo vyro nesiekė, o jis pats užgriuvo ant jos laikyto peilio.

Nukentėjusysis G. R. parodė, kad 2013 m. birželio 26 d. namuose su žmona D. R. bei V. P. gėrė alų. Prieš tai jau buvo gėręs ir vyno. Išėjus V. P. skambino savo draugui ir prašė tepalo, kurio reikėjo į vandenį įvarytam traktoriui. Šis tepalo neturėjo ir būdamas piktas „ant viso pasaulio“ trenkė telefoną ant grindų. Po to žmonai į veidą metė lėkštėje buvusius žirnius bei pačią lėkštę, kuri atsitrenkusį į ją nukrito ant grindų ir sudužo. Tokį jo elgesį žmonos atžvilgiu sukėlė alkoholis. Norėdamas dar išgerti sugalvojo užstatyti turėtą motorinį pjūklą. Tai pastebėjusi žmona jį paėmė ir pasidėjo ant grindų prie fotelio, kuriame sėdėjo, kairėje jo pusėje. Tada jis priėjo prie fotelio iš dešinės pusės ir lenkdamasis per jame sėdėjusią žmoną siekė pasiimti priešingoje pusėje padėtą pjūklą. Tuomet jis slystelėjo užlipęs ant išbyrėjusių, tai yra jo paties išmestų žirnių ir pajuto karštį krūtinėje. Pasitraukęs nuo žmonos atsisėdo kitame fotelyje. Pradėjo darytis bloga. Pajuto, kaip žmona jį nuvedė į lovą, girdėjo panišką žmonos riksmą bei jos pokalbį telefonu. Po to jam pradėjo temti sąmonė ir daugiau nieko nebeprisimena. Sąmonę atgavo jau ligoninėje, kurioje kelias dienas buvo rišamas prie lovos, leidžiami medikamentai. Tuomet sąmonę atgaudavo, vėl prarasdavo. Tokioje būsenoje jis buvo apklaustas ir dėl to galėjo pasirašyti bet kokį tekstą. Iš tiesų jis tyčia sužalotas nebuvo, ant peilio, kurio žmonos rankoje ir nematė, užgriuvo pats. Kokioje padėtyje jo sužalojimo metu buvo peilis nematė. Žmonos atžvilgiu jokių pretenzijų neturi, mano, kad ji nėra kalta.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra kaimynai, šeimos draugai. 2013 m. birželio 26 d. jai paskambino felčerė D. G. ir pasakiusi, kad pas R. atsitiko kažkokia nelaimė, paprašė nuvažiuoti pas juos. Nuvykusi pamatė ant sofos sėdintį G. R.. Jo krūtinė buvo sužalota. D. R. pasakė, kad jai pjaustant agurkus vyras norėjo atimti jos paimtą pjūklą ir užvirto ant peilio. Daugiau apie įvykį D. R. nepasakojo, nes atvažiavo greitoji bei policija ir ją išsivežė.

Liudytoja D. G. parodė, kad ji dirba bendruomenės slaugytoja. 2013 m. birželio 26 d. apie 13 val. jai paskambinusi D. R. pasakė: „įdūriau G., gal mirs, greičiau atvažiuok“. Apie tai ji pranešė ir V. bei pati nuvyko pas R.. R. rado gulintį ant žemės, jis buvo labai išblyškęs. Kairėje krūtinės pusėje buvo matoma žaizda. Ji nekraujavo, tačiau įvairiose kambario vietose buvo matomi kraujo pėdsakai, kadangi G. R. blaškėsi. Jis nieko nekalbėjo. Ji suteikė pirmąją pagalbą, užklijavo žaizdą. Netrukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Su R., kuri buvo išsigandusi, streso būsenoje, apie G. R. sužalojimą nekalbėjo. Įrankio, kuriuo galėjo būti sužalotas G. R., nepastebėjo

Iš 2013-06-26 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas R. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Name esančiame kambaryje – svetainėje stebimas stalas, ant kurio randasi dviejų sudaužytų lėkščių šukės, ant dalies kurių yra į kraują panašios dėmės. Ant grindų greta stalo randasi trys sudaužytos lėkštės šukės. Ant grindų greta stalo bei kambario pakraštyje matomos kraują primenančios dėmės. Ant kambaryje esančios sekcijos rastas ir paimtas peilis. Ant tame pačiame kambaryje esančios lovos randasi paklodės užvalkalas bei rankšluostis, ant kurių matomos kraują primenančios dėmės (b. l. 13-30).

2013-08-01 specialisto išvadoje Nr. G 144/13(08) nurodoma, kad G. R. padaryta krūtinės ląstos kairės pusės durtinė – pjautinė žaizda su vidinės krūtininės arterijos pažeidimu, kraujo išsiliejimu krūtinės ertmėje, poodine emfizema; šokas. Sužalojimas padarytas duriančiu - pjaunančiu daiktu, tame tarpe peiliu, kontakto su kūnu metu. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas duriančiu – pjaunančiu daiktu atliekant duriantį – pjaunantį veiksmą. G. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sukėlė pavojų gyvybei (b. l. 59-60).

Iš 2013-06-26 daiktų pateikimo protokolo bei 2013-11-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti slaugytojos D. S. pateikti marškinėliai, kojinės, du užvalkalai. Apžiūros metu matyti, kad marškinėlių priekyje, kairėje pusėje, nuo kairiosios pečių siūlės į apačią 30 cm atstumu ir nuo marškinėlių dešinės pusės šoninės siūlės link kairiosios šoninės siūlės 35 cm atstumu randasi mechaninis audinio pažeidimas – skylutė -1,2 cm ilgio, pailgos formos, kiek įstrižai einanti iš apačios į viršų (b. l. 32-36).

Iš 2013-11-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena, pateikta Utenos aps. VPK OVS, kurioje yra užfiksuotas 2013-06-26 apie 13.25 val. gautas telefoninis pranešimas dėl G. R. sužalojimo. (b. l. 47).

Iš 2013-11-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. 2013-06-26 13.14 val. Bendrajame pagalbos centre užregistruotas skambutis iš telefono, kurio abonento Nr. + (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi D. R., dėl įvykio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r. Įraše girdėti kaip pokalbio su Centro darbuotoja metu D. R. praneša, jog „..<Reikia staigiai greitosios (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, perdūriau vyrui širdį.>...<Va susipykom ir normaliai perdūriau, viskas, kraujas bėga juodai.>...“ (b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad D. R. kilusio tarpusavio konflikto su savo vyru metu peiliu durdama G. R. į krūtinę padarė jam pjautinę žaizdą su vidinės krūtininės arterijos pažeidimu, kraujo išsiliejimu krūtinės ertmėje, poodine emfizema, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., sudėtį. Durdama peiliu į krūtinę D. R. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra sunkaus G. R. sveikatos sutrikdymo, kaip pati tvirtina, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamoji D. R. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad sužaloti G. R. nesiekė, valinių veiksmų jį žalodama neatliko, o nukentėjusysis pats užgriuvo ant jos rankoje laikyto peilio ir tokiu būdu susižalojo. Iš esmės kaltinamosios teiginius apie G. R. sužalojimo aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris akcentavo aplinkybę, kad būdamas girtas paslydo ant jo paties išmestų žirnių ir tokiu būdu užgriuvo ant D. R. rankoje laikyto peilio. Tačiau šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu, tuo tarpu 2013-10-28 atlikto jo parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 64-70) apie paslydimą ant žirnių bei buvusį didelį girtumą, sąlygojusį užgriuvimą ant D. R. rankoje laikyto peilio, nenurodė. Tokių aplinkybių nukentėjusysis neakcentavo ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju (b. l.61-62), kuomet dar nurodė ir tą aplinkybę, kad artėdamas link žmonos D. R. pastebėjo, kaip ši nuo stalo pagriebė peilį ir atstatė jo kryptimi. Nukentėjusiojo nurodomą didelį girtumą, kuris neva lėmęs koordinacijos sutrikimą ir jo užgriuvimą ant žmonos laikomo peilio, iš dalies paneigia specialisto išvados duomenys – 2013-06-26 14.30 val. paimtame G. R. kraujyje rasta 0.81 promilės alkoholio, tai yra paties įvykio metu (2013-06-26 apie 13.10 val.) jo girtumas galimai nesiekė net vidutinio sunkumo. Nukentėjusysis nurodo, kad minimos apklausos liudytoju metu, tai yra 2013-07-09, jis nebuvęs pakankamai sąmoningas ir jo apklausos protokole užfiksuoti teiginiai neatitinka tikrovės, nors apklaustas jis buvo gydytojams leidus, o tai bei teismui pateikti įrašai medicininiuose dokumentuose apie G. R. gydymo eigą ir jo būklę apklausos metu nukentėjusiojo teiginių nepatvirtina. Priešingai, nukentėjusiojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas jo sužalojimo aplinkybes patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Iš 2013-06-26 13.14 val. Bendrajame pagalbos centre užregistruoto skambučio telefonu, kurio abonento Nr. +370 695 51344 ir kuriuo naudojasi D. R., įrašo matyti, kad pokalbio su pagalbos centro darbuotoja metu D. R. praneša, jog „..<Reikia staigiai greitosios (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, perdūriau vyrui širdį.>...<Va susipykom ir normaliai perdūriau, viskas, kraujas bėga juodai.>...“ (b. l. 51-52). D. R. pranešimo turinys byloja ne kokio nors nelaimingo atsitikimo įvykį, o pranešėjos pripažinimą atlikus aktyvius, valinius veiksmus. Iš dalies tai patvirtina ir ligos istorijos Nr. M 5297 duomenys – anamnezėje nurodoma: „Nusiskundimai ir objektyvūs pokyčiai atvykus: <...> Žmona peiliu dūrė į krūtinę. Obj. Būklė patenkinama, sąmoningas, orientuotas<...>“ (b. l.163). Kaltinamosios D. R. keliamą versiją apie neva įvykusį nelaimingą atsitikimą paneigia ir liudytojos D. G., patvirtinusios, kad jai paskambinusi D. R. pasakė: „įdūriau G., gal mirs, greičiau atvažiuok“, parodymai.

Pati kaltinamoji D. R. 2013-06-27 vykusios pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. R. susinervinus ir numetus ant grindų telefoną, jai į veidą išpylus lėkštėje buvusius žirnius bei sudaužius vieną ant stalo buvusią lėkštę, o kitą metus į ją, po to jai atėmus vyro neštą užstatyti motorinį pjūklą ir pasidėjus greta fotelio, vyrui agresyviai nusiteikus ir žengus link jos, pamaniusi, kad gali būti pavartotas smurtas jos atžvilgiu, nors vyras jai negrasino ar užsimojęs nebuvo, ji pagriebė nuo stalo virtuvinį peilį ir šaukdama „nelysk“ ištiesdama ranką peilį atstatė priešais G. R.. Taip ji norėjo pagąsdinti vyrą, tačiau tuomet jis susiėmė už krūtinės ir atsitraukė (b. l. 93-94). Šias aplinkybes, tai yra kaip nuo stalo pasiėmė peilį ir jį tiesdama ranką atstatė priešais artėjantį G. R. D. R. patvirtino bei pademonstravo ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 86-100). Tai, kad nuo stalo paimtu ir rankoje „gal pagąsdinimui“ laikytu peiliu D. R. liepė G. R. nesiartinti prie jos pripažino ir apklausta teismo posėdyje svarstant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą (b. l. 108). Kad būtent nurodytomis aplinkybėmis, tai yra ne užgriūnant ant peilio, o juo duriant buvo sužalotas nukentėjusysis patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 144/13(08), kurioje nurodoma, jog G. R. nustatyta žaizda krūtinėje padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu, tame tarpe peiliu, atliekant duriantį – pjaunantį veiksmą (b. l. 59-60). Teismo posėdyje nurodytą išvadą pateikęs teismo medicinos specialistas, įvertinęs ir kaltinamosios teismo posėdyje nurodomas bei jos parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, taip pat objektyviai nustatytą G. R. sužalojimo pobūdį, konstatavo, kad jam padarytas sužalojimas, kurio kanalo kampas yra statmenas, kaltinamosios nurodomomis aplinkybėmis, tai yra užkrentant ar nukrentant nukentėjusiajam, negalėjo būti padarytas. Jis padarytas duriant.

Įvertinęs visas nurodytas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamosios D. R. bei nukentėjusiojo teiginiai apie G. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes, tai yra kaip nelaimingą atsitikimą, yra paneigti byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visetu ir juos teismas atmeta. Kaltinamosios bei nukentėjusiojo parodymai nesuponuoja ir būtinosios ginties sąlygų buvimo ar neatsargaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji D. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, administracine tvarka nebausta. Ji tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu dirba, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta, gyvenamojoje vietoje apibūdinama kaip mėgstanti išgerti, tačiau aplinkiniams problemų nekelianti, dirbanti, nusiskundimų jos elgesiu negaunama (b. l. 117,119,120-121,123,125-127128).

Po nusikalstamos veikos padarymo D. R. buvo nustatytas 0,78 promilės apsvaigimas (b. l. 78), tai yra nusikaltimą ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau šios kaltinamajame akte nurodomos aplinkybės teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas ne bet koks asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o tik toks, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatytomis aplinkybėmis D. R. veiksmus sužalojant savo vyrą G. R. esmingiau įtakojo ne jos vartotas alkoholis, sukėlęs pakankamai nedidelį apsvaigimą, o būtent nukentėjusiojo G. R., beje, taip pat apsvaigusio nuo alkoholio, netinkamas elgesys. Kaip patvirtino pats nukentėjusysis, pasibaigus alkoholiui jis pradėjo konfliktuoti su žmona, numetė ant grindų telefoną, išpylė jai į veidą lėkštėje buvusius žirnius, o pačią lėkštę metė D. R. į nugarą. Kaltinamajai bandant išsaugoti motorinį pjūklą, kurį G. R. ketino išnešti iš namų ir užstatyti, nukentėjusysis toliau elgėsi agresyviai ir bandė pjūklą atimti. Visuma šių veiksmų leidžia G. R. elgesį laikyti provokuojančiu, iš dalies įtakojusiu nusikalstamus D. R. veiksmus, ir tai teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atitinkamai teismas vertina ir kaltinamosios D. R. elgesį betarpiškai po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra ji sužalotą G. R. nuvedė iki lovos ir jį paguldė, rankšluosčiu užspaudė žaizdą ir paskambinusi bendrajam pagalbos centrui kvietė greitąją medicinos pagalbą, skambino bei kvietė atvykti netoliese gyvenančią bendruomenės slaugytoją. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. R. po nusikalstamos veikos padarymo suteikė nukentėjusiam G. R. pagalbą bei aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių ir tai teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę D. R. ir parinkdamas jos rūšį bei dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta ne iš anksto apgalvota, o staiga atsiradusia, iš esmės dėl paties nukentėjusiojo sąlygotų aplinkybių tyčia, kas mažina nusikaltusio asmens pavojingumą. Ypatingą dėmesį teismas skiria nukentėjusiojo išreikštai nuomonei apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį, tai yra G. R. akcentuojamą jo paties netinkamą elgesį įvykio metu ir prašymą D. R. nebausti (b. l. 181), nes bausmės, ypač įstatyme numatomo laisvės atėmimo, skyrimas jo žmonai D. R. ženkliai apsunkintų jo padėtį.

Įvertinęs visas nurodytas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad realus BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, nesant byloje BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, teismas vadovaujasi BK 54 str. 3 d. įtvirtinta nuostata ir kaltinamajai skiria švelnesnę už sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatydamas jo trukmę, viršijančią šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgęs į kaltinamosios asmenybę bei jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį teismas skiria D. R. įpareigojimą neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Byloje pareikštas 12430,23 Lt Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 73-74). Ieškiniu prašomas priteisti išlaidas sudaro G. R. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)). Šios išlaidos atsirado dėl D. R. neteisėtų veiksmų, todėl ji privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – drabužiai, batai bei patalynė perduotini nukentėjusiajam G. R., peilis, šukės bei nuoplovos sunaikintini, o CD laikmenos su garso įrašais paliktinos prie bylos (BPK 94 str. 1 d.).

Teismo medicinos specialistui kelionės į teismą išlaidoms atlyginti teismas išmokėjo 56 Lt 94 ct. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir turi būti išieškomos iš D. R. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant D. R. per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmę įskaityti aštuonias D. R. suėmimo dienas, prilyginant vieną suėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Priteisti iš D. R. dvylika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt litų 23 centus (12430.23 Lt) Valstybinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš D. R. penkiasdešimt šešis litus 94 centus (56.94 Lt) proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį, šukes bei nuoplovas sunaikinti, dvi CD laikmenas su garso įrašais palikti prie bylos, o Utenos apskrities VPK saugomus (apskaitos žurnalo įrašas Nr. 789) guminius batus (dvi poros), dvejus marškinėlius, kelnes, tris užvalkalus, rankšluostį bei kojines perduoti nukentėjusiajam G. R..

D. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.