Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, M. B. paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti 30 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2018 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 metų 3 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta – 5 (penkeri) metai 4 (keturi) mėnesiai ir 23 (dvidešimt trys) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2020 m. rugsėjo 2 dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, esančiame Pravieniškių k., Kaišiadorių r., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė paketėlį su tabaku, kuriame yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4‑fluoro‑MDMB-BINACA, kurio masė yra 0,1027 g, jame yra 0,0021 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, iki kol 2020 m. vasario 23 d. apie 15.35 val., 1-o būrio 4-os brigados tualeto patalpoje, jam atliekant dalinę asmens kratą, kairėje kelnių kišenėje, tabaką su psichotropine medžiaga rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslų jų platinti. Jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta arešto bausmė didesnė už vidutinę arešto bausmę, atsižvelgiant į M. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas du kartus, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 23 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių 19 yra galiojančių, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmė pakeistina laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti – išteisinti nuteistąjį M. B., nesant nusikalstamos veikos būtinųjų sudėties požymių visumos ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymą, duomenis priskirdamas įrodymams, t. y. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus pareigūnų bei kartu su M. B. buvusių nuteistųjų parodymai prieštaringi ir paremti prielaidomis neturėjo būti laikomi nuteistojo nusikalstamą veiką pagrindžiančiais įrodymais. Papildomai nuteistasis nurodo, kad bylos nagrinėjamo metu kaltinamojo versija nebuvo paneigta nei liudytojų parodymais, nei jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl visa tai turėjo būti vertinama jo naudai.

3.2. Be to, pasak nuteistojo, teismas padarė esminę klaidą ir neteisingai kriminalizavo veiką, kuri neturi nusikalstamos veikos požymių ir yra priskiriama administracinių teismų jurisdikcijai. Skunde pažymima, kad teismas neteisingai vertino psichotropinės medžiagos kiekį, t. y. rastas 0,0021 g sintetinių kanabiniodų grupei priklausančios medžiagos kiekis neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V‑239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nurodyto nedidelio kiekio. Nuteistojo teigimu, teismas turėjo vertint ne tik rastą kiekį, bet ir atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamoje veikoje nėra subjektyviosios nusikaltimo pusės, t. y. M. B. nežinojo apie tualetinio popieriaus paketėlį, esantį nuteistojo kišenėje, tad net negalėjo suvokti, kad popieriaus turinyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, todėl nuteistojo teigimu, jo atveju nėra nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios.

3.4. Nuteistasis nurodo, kad teismas ne tik neteisingai nustatė nusikalstamos veikos aplinkybes, netinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, bet ir neteisingai nustatė ir individualizavo bausmę, remdamasis neteisinga nuteistojo charakteristika.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

5. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant M. B. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

7. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad M. B. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiškino ne M. B., kaip to reikalauja įstatymai, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo M. B. nurodoma versija, jog jis pataisos namuose paėmė nuo stalo saldainių popierėlius kartu su popieriaus skiaute, kurioje buvo psichotropinių medžiagų, ir įsidėjo į kelnių kišenę, nežinodamas, koks jų turinys, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo gynybinę poziciją, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

8. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. B. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. B. kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojų parodymais, specialisto išvada, rašytine bylos medžiaga, taip pat įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais bylos duomenimis.

9. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojų R. K., V. G. ir V. R. parodymai yra prieštaringi ir turi būti vertinami kaltinamojo naudai, kadangi minėtų liudytojų parodymai iš esmės nesutampa nei apie pataisos įstaigos pareigūnų nurodytą neplaninės patalpos ir asmenų kratos laiką, nei apie aplinkybę, kiek laiko nuteistieji neišėjo iš tualeto. Su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka. Visų pirma, nėra jokio pagrindo netikėti Pravieniškių Pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus protokoluose dėl neplaninės kratos gyvenamojoje zonoje ir nuteistojo asmens kratos nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 23 d. 15 val. 35 min., kuomet M. B. kelnių kišenėje buvo rastas paketėlis su šviesiai rudos spalvos biria medžiaga. Liudytojų R. K., V. G. ir V. R. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl kratos darymo laiko yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi. Be to, nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai galėtų apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu nuteistąjį M. B., todėl laikyti jų parodymus nepatikimais – nėra jokio pagrindo. Nors iš tiesų pareigūnai nevienodai nurodo laiką per kurį nuteistieji atidarė tualeto duris, tačiau šis laikas, o taip pat ir beldimo trukmė nėra esminiai požymiai turintys įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui. Pataisos įstaigų patalpų bei nuteistųjų asmens kratos yra kasdieninis byloje apklaustų pareigūnų darbas, todėl visiškai natūralu neprisiminti, kiek tiksliai laiko buvo beldžiama į duris, juo labiau, kad pareigūnų nurodytas beldimo laiko skirtumas nėra labai didelis, todėl šioje situacijoje negali būti reikšmingas. Akivaizdu, jog paketėlį su narkotinėmis medžiagomis buvo galima išmesti tiek per minutę, tiek ir per keletą sekundžių, tačiau toks veiksmas nebuvo atliktas ir paketėlis buvo rastas nuteistojo kelnių kišenėje.

10. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, jog nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnyje, objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų ir, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais bei kad kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį reikia įrodinėti savarankiškai, o ne išvesti iš kitų BK 259 straipsnio 2 dalyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų.

11. Nagrinėjamu atveju neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas įrodytas liudytojų R. K., V. G. ir V. R. parodymais bei jų surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose esančių duomenų tikrumą jie patvirtino teisme. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojai R. K., V. G. ir V. R. paaiškino, kad 2020 m. vasario 23 d. atliekant nuteistojo M. B. dalinę kratą, jo kairėje kelnių kišenėje buvo rastas paketėlis su šviesiai rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga.

12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. B. aiškino, kad kratos metu rastą popieriaus skiautę jis galėjo į kelnių kišenę įsidėti 2020 m. sausio 26 d., kai šventė kito nuteistojo po bausmės atlikimo išėjimą į laisvę ir paėmė nuo stalo kartu su saldainių popierėlius, tarp kurių buvo ir kratos metu rasta tualetinio popieriaus skiautė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo aiškinimą, kad jis apie mėnesį laiko vaikščiojo su drabužiais, kurių kišenėje buvo šiukšlės ir jų nejautė, pagrįstai tokius jo parodymus atmetė kaip neatitinkančius tikrovės. Tai, kad nuteistasis M. B. negalėjo rinkti šiukšlių ir juo labiau jų dėtis į kišenes, patvirtino ir apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas nuteistasis D. S.. Liudytojas paaiškino, kad jis su M. B. pataisos namuose priklausė „normalių“ nuteistųjų ,,kastai“, kurie negali, matant kitiems nuteistiesiems, imti šiukšlių tiek nuo žemės, tiek ir nuo stalo. Nors M. B. teigia, jog liudytojas D. S. davė melagingus parodymus, apie tai, jog M. B. laikosi subkultūros, nes už tai jis nuobaudų neturi, tačiau tokią nuteistojo poziciją paneigia 2020 m. balandžio 17 d. nuteistojo charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodyta, jog „nuteistasis formaliai deklaruoja, kad neformalios nuteistųjų subkultūros tradicijos jam nėra svarbios, tačiau jų laikosi ir tą demonstruoja bendraujant su kitais nuteistaisiais“ (1 t. 123 b. l.).

13. Kolegija sutinka su apelianto nurodoma teismų praktika, jog BK 259 straipsnio dispozicijoje įtvirtintą aplinkybę, jog kaltininkas neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti, gali liudyti tai, jog jis pats vartoja šias medžiagas, disponuoja nedideliu jų kiekiu, palaiko artimus ryšius su narkotinių medžiagų platintojais ir pan. Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog bausmės atlikimo metu M. B. būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, kad būtų disponavęs tokiomis medžiagomis, arba kad palaikytų ryšius su tokių medžiagų platintojais, kas, pasak nuteistojo, tik patvirtina faktą, kad M. B. net nesuvokė, jog kišenėje, tarp kitų šiukšlių esančiame tualetinio popieriaus gabalėlyje yra kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokius nuteistojo teiginius paneigia jau minėta 2020 m. balandžio 17 d. nuteistojo charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu sistemingai bei piktybiškai pažeidinėja nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir yra du kartus baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą (2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. balandžio 9 d.) (1 t., 123-126 b. l.).

14. Nors nuteistasis neigia žinojęs apie popieriaus skiautės turinį jo kišenėje, tačiau bylos duomenys tai paneigia. Visų prima, asmens kratos protokole, grafoje dėl nuteistojo pareikštų pretenzijų M. B. savo ranka įrašė, jog ,,neturėjo jokio paketėlio, nes nevartojantis“. Kratą atlikę pareigūnai R. K., V. G. ir V. R. apklausų metu nurodė, jog M. B. aiškino, kad tai yra tabakas. Tuo tarpu apklausiamas įtariamuoju ir pirmosios instancijos teisme M. B. iš viso neigė, jog žinojo apie jo kišenėje rastos popieriaus skiautės turinį. Nors nuteistasis ir jo gynėja nurodo, kad būdamas tualete ir išgirdęs beldimą M. B. turėjo galimybę išmesti paketėlį, tačiau to nepadarė, nes apie jo turinį nežinojo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip matyti iš neplaninės kratos gyvenamojoje zonoje protokolo (1 t., 32 b. l.), analogiškas paketėlis buvo rastas ir tualete buvusioje šiukšlių dėžėje, kas leidžia daryti kategorišką išvadą, jog narkotinėmis medžiagomis buvo stengiamasi atsikratyti, tačiau tai padaryti nesuspėta. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojai R. K. bei V. G., kurie pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuteistiesiems atidarius tualeto duris matėsi, kad visi trys nuteistieji buvo susijaudinę, patys šiek tiek virpėjo, akys lakstė po patalpą.

15. Tai, jog liudytojas R. M. teigė, kad apie pas M. B. rastas psichotropines medžiagas sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, kadangi akivaizdu, jog R. M. iš tiesų galėjo nežinoti apie pas M. B. rastų medžiagų sudėtį, kadangi pats M. B. asmens kratos metu teigė, jog tai yra tabakas, o kad tai yra psichotropinė medžiaga – nustatyta tik atliktus ekspertizę.

16. Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, ne daugiau kaip 0,005 g. sintetinių kanabinoidų darinių grupei priklausančios medžiagos atitinka nedidelį šios psichotropinės medžiagos kiekį, o daugiau kaip 0,5 g. atitinka didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį. Pirmosios instancijos, nors ir nepagrįstai nurodė, jog medžiagos kiekis viršija nedidelį kiekį, tačiau veiką pagrįstai sprendė, jog veikos kvalifikacija teisinga. Nors apeliantas teigia, jog dėl psichotropinių medžiagų kiekio ši byla yra administracinių bylų jurisdikcijoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirma, nėra numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą; antra, minėtame įsakyme yra nurodyta, kad psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g, o tai reiškia, kad nurodytos medžiagos kiekis gali būti mažesnis už 0,005 g, kas bus laikomas nedideliu kiekiu. Taigi nagrinėjamu atveju, psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, nustatytas kiekis 0,0021 g neviršija rekomenduojamo 0,005 g kiekio, ir atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

17. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. B.. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 105,12 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Be to, nagrinėjamu atveju M. B. nuteistas už nusikaltimą, įvykdytą bausmės atlikimo metu, t. y. būnant jam įkalinimo įstaigoje, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, jog nuteistasis M. B. šiuo metu tęsia jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą, bausmę atlieka beveik penkerius metus, atlikęs mažiau negu pusę jam paskirtos bausmės, todėl daroma išvada, kad dėl pakankamai ilgo M. B. buvimo pataisos namuose, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 105,12 eurų advokato užmokestis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.