Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M., 2018 m. lapkričio 24 d., apie 20.05 val., Vilniuje, Mokslininkų gatvėje, ties sankryža su Barojų kl. gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,35 promilės etilo alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl G. M. veikos kvalifikavimo

G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotoja B. M. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąjį jos atsakomybei.

BK 40 str. 2 d. išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis G. M. BK 40 str. 2 d. nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo. Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis administracine tvarka nebaustas. Išdėstytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje G. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismas nustatė, kad laiduotoja B. M. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba UAB (duomenys neskelbtini) pusę etato. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad B. M. ir G. M. sūnus D. M. yra neįgalus, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 54). Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jos bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad B. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. M..

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis G. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą B. M.. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos apie darbo užmokestį (b. l. 59) nustatyta, kad B. M. darbo užmokestis nedidelis, todėl laidavimas taikytinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 str. 2 d. be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

G. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas viršijo ne tik vidutinio neblaivumo ribą (1,5 prom.), bet ir buvo artimas sunkaus neblaivumo ribai (2,5 prom.). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tačiau praeityje G. M. administracine tvarka nebaustas, primą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios terminas nustatytinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiantį tai, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2018-11-25, t. y. nuo karomosios priemonės – dokumento (G. M. vairuotojo pažymėjimo) paėmimo dienos (b. l. 30).

Be to, BK 40 str. numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajam G. M. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė –10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, gali būti skiriama ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. G. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, jis yra šio automobilio valdytojas-savininkas (b. l. 7).Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

G. M. praeityje nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, savo poelgį vertina blogai. Jis prižiūri neįgalų sūnų, kuriam nuo gimimo nustatytas cerebralinis paralyžius. Kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad jų šeima be automobilio neišsiverstų, nes sūnų kasdien veža į (duomenys neskelbtini), paskui jį reikia paimti. Sūnus yra jo ūgio, jis visai nevaikšto, nekalba, jam 22 metai, jį sunku pakelti. Žmona taip pat turi teisę vairuoti transporto priemonę, todėl galėtų nuvežti sūnų į dienos centrą. Socialinės tarnybos automobiliui įsigyti skyrė 4000 litų, jis kainavo 7000 litų. Teismo vertinimu, šioje byloje transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į G. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jo šeimos situaciją, į jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) - neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso, G. M. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės. Todėl BK 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.

Prokuroro 2018-11-27 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas (b. l. 28) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., G. M. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-11-25.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., G. M. paskirti 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – G. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Karomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroro 2018-11-27 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

piniginė įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bank AS), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).

Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.