Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Radailių k., Klaipėdos r. sav., dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. G. 2015-12-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-12-23 apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės, manevruodamas atbuline eiga, kliudė šalia stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. G. kaltę, dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų pripažino visiškai ir paaiškino, kad mašinų stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ norint išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos jam reikėjo manevruoti atbuline eiga. Šalia buvo pastatytas automobilis, ne pažymėtoje stovėjimo vietoje, kuris labai kliudė eismui. Baigus manevrą, išvažiavus iš savo stovėjimo vietos ir pavažiavus apie 3-5 metrus išgirdo beldimą į automobilio stogą. Sustojęs ir pažvelgęs pro galinio vaizdo veidrodėlius, nieko įtartino nepastebėjo, todėl ir nuvažiavo. Apie sukeltą eismo įvykį sužinojo tik tuomet, kai buvo iškviestas į policijos komisariatą. Tik po to apžiūrėjęs savo mašiną pastebėjo, kad yra apgadintas ir jo automobilis. Eismo įvykis įvyko šventiniu laikotarpiu, tuo metu parduotuvės stovėjimo aikštelėje automobilių buvo daug, todėl fakto, kad galėjo kliudyti kitą automobilį neginčija. Buvo vakaras, tamsus paros metas, lijo, todėl automobilių kontakto nepajuto, be to važiavo ne vienas, kartu su žmona, kuri taip pat automobilių susidūrimo nepajautė. Iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto jokio smūgio ir nesuprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Dėl padaryto pažeidimo gailisi.

Iš G. V. G. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog 2015-12-23 prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė netoliese stovintį lengvąjį automobilį. Kadangi smūgio nepajuto, nesuprato, kad kliudė kitą automobilį, todėl ir nuvažiavo (b.l. 16-17).

Iš liudytojos V. J. 2015-12-29 paaiškinimo matyti, kad 2015-12-23 ji savo automobiliu atvyko į prekybos centrą „Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Stovėjimo aikštelėje ieškojo vietos, kur galėti pastatyti savo automobilį. Prieš ją kaip tik tuo metu iš stovėjimo vietos važiavo automobilis. Atlikdamas manevrą atbuline eiga automobilis kliudė už jo stovėjusią mašiną savo dešiniu galiniu kampu į stovinčio automobilio priekinį kairįjį sparną. Pastebėjus, kad automobilį sustabdyti mėgina kitas liudininkas ji užsirašė mašinos valstybinius numerius, kurie buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojo A. Z. 2015-12-29 paaiškinime (b.l. 14-15).

Iš 2015-12-23 D. V. paaiškinimo matyti, kad 2015-12-23 apie 16.00 val savo automobilį NISAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Grįžus iš parduotuvės prie automobilio rado už lango paliktą lapelį, kuriame nurodyta, kad automobilį apgadino automobilis Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviejų liudininkų kontaktiniai telefono numeriai (b.l. 11).

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G.V. G., vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį NISAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie autoįvykį G.V. G. policijos pareigūnams nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G.V. G. neneigė sukėlęs eismo įvykį. Jis paaiškino, kad nesuprato ir nepajuto, jog apgadino stovėjusį lengvąjį automobilį, teigė, jog tai, kad sukėlė eismo įvykį, jis sužinojo tik tuomet, kai buvo iškviestas į policijos komisariatą. Analizuojant G.V. G. pateiktą versiją, matyti, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Iš bylos medžiagoje esančio G.V. G. paaiškinimo matyti, kad savo kaltę jis pripažino nuo pradžių, apgadinto automobilio savininkė pretenzijų jam neturi. Nesuvokdamas, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G.V. G. policijai apie eismo įvykį pats nepranešė.

G. V. G. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus įrodyta paties prisipažinimu teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.18), eismo įvykio vietos schema (b.l. 9-10), liudytojų paaiškinimais, fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G.V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 222 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

G.V. G. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad G.V. G. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymūs. G.V. G. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. G.V. G. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. G.V. G. davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad G.V. G. už tokio pobūdžio KET pažeidimus baudžiamas pirmą kartą. Visos šios aplinkybės nepašalina G.V. G. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas švelninti atsakomybę.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas G.V. G. yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Manytina, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skiriant nuobaudą G.V. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskyrus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, ilgam laikui būtų pažeisti G.V. G. socialiniai santykiai, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G.V. G. skirtinos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Tokios nuobaudos, teismo nuomone, nebus per švelnios, ir bus pakankamos įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, tai yra nubaudžiant G.V. G. už padarytus pažeidimus bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

G. V. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

G. V. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, G. V. G. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 15054281546 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.