Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Erikai Baranauskienei, Vidai Dambrauskienei, Jūratei Juknevičienei, Vaivai Paulauskaitei, Salomėjai Muralienei, Aurelijai Genienei,

nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamajai J. M., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikštai,

kaltinamajam, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui Č. K., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teismo posėdyje, privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymu,

Č. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusioji, o pagal priešpriešinį skundą nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo J. M. privataus kaltinimo tvarka kaltino Č. K. tuo, kad jis 2012 m. sausio 9 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė jai smūgius į galvos kairės pusės smilkinį ir dešinės pusės smakrą, sukeldamas jai fizinį skausmą, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Priešpriešiniu skundu kaltinamasis, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Č. K. privataus kaltinimo tvarka kaltino J. M. tuo, kad ji 2012 m. sausio 9 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus lazda sudavė jam du smūgius į veidą, sukeldama jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Nukentėjusioji, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamoji J. M. parodė, kad 2012 m. sausio 9 d., apie 10 val., būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo po santuokos nutraukimo jie toliau gyvena kartu, A. M. keliu stumia savo automobilį „VW PASSAT“. Norėdama sužinoti, kas atsitiko, ji nuėjo prie vyro pasižiūrėti, kas atsitiko. Vyras paaiškino, kad neužsiveda automobilio variklis, todėl tenka automobilį stumti Tuo metu, kelio viduriu atėjo neblaivus Č. K.. Jie pasisveikino, pasveikino vienas kitą su Naujaisiais Metai, ji pastarojo pajuokaudama paklausė, gal jis šiais metais atiduos jai 20 Lt skolą. Tada Č. K. ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais, smogė jai du kartus kumščiu į galvą, pataikė į kairės pusės smilkinį ir dešinės pusės smakrą. Jos vyras A. M. tuo metu stovėjo atsidaręs variklio dangtį ir žiūrėjo į automobilio variklį. Ji pradėjo šaukti, todėl jos vyras prišoko ir pastūmė Č. K. į kelkraštį, kur šis nukrito į griovį ant krūmų. Prašo pripažinti kaltu Č. K. ir paskirti jam bausmę, o taip pat prašo jos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš Č. K. 261,10 Lt vaistų ir kelionės pas gydytoją išlaidas ir 5 000,00 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos, kadangi dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų ji patyrė skausmą, jai buvo padaryti sužalojimai, ji gydėsi keturis mėnesius, buvo pakilęs spaudimas, svaigo galva. Nurodė, kad jai po sužalojimų mėlynių nebūna, nebuvo ir tą kartą, toks atsparus jos kūnas, buvo tik patinimas, o gal tai buvo gumbas. Be to, prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškė, kad ji Č. K. jokių smūgių nesudavė, todėl prašo ją dėl Č. K. kaltinimų jo sumušimu ir fizinio skausmo sukėlimu išteisinti, kadangi ji Č. K. nemušė, jokio nusikaltimo nepadarė.

Kaltinamasis, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Č. K. pareiškė, kad jis kaltės nepripažįsta ir parodė, kad jis 2012 m. sausio 9 d., apie 10 val., ėjo keliu nuo Babtų mst., Kauno r. (duomenys neskelbtini) kaimą į namus. Eidamas kelio viduryje pamatė A. M., kuris stūmė automobilį. Iš paskos atėjo J. M., kuri paklausė, kada jis atiduosiąs jai 20 litų. Jis pasakė, kad kada turės tada ir atiduos. Tada A. M. išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir spyrė jam į lyties organus, nuo smūgių jis nukrito į šalikelėje esantį griovį. Jis atsikėlė ir išlipo iš griovio, tada A. M. vėl spyrė jam į lyties organus, jis vėl nukrito į griovį. Tada J. M. griebė iš pakelės medžio šaką ir smogė ja jam per veidą, prakirto lūpą, pataikė jam į nosį ir lūpą, po jos smūgių jam pradėjo bėgti kraujas. Jis neteko sąmonės, o kada atsipeikėjo M. ant kelio jau nebuvo. J. M. smūgiais jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl priešpriešiniu skundu prašė pradėti privataus kaltinimo procesą ir iškelti baudžiamąją bylą, pripažinti J. M. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę bei priteisti 5 000,00 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad jis J. M. nemušė ir jokio nusikaltimo nepadarė.

Kaltinamojo, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiojo ir privatus kaltintojo Č. K. atstovas pareiškė, kad išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka akivaizdu, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad J. M. sumušė Č. K., tiek kad Č. K. sumušė J. M., todėl prašo juos abu išteisinti, neįrodžius jų kaltės.

Liudytojas A. M. nurodė, kad jis yra J. M. buvęs sutuoktinis, tačiau po santuokos nutraukimo jie ir toliau gyvena kartu, parodė, kad 2012 m. sausio 9 d., apie 10 val., jam važiuojant link namų, netoli namų užgeso automobilio variklis. Iki namų buvo netoli, todėl jis nutarė automobilį parsistumti. Stumdamas automobilį jis pamatė ateinančią J. M., pavargo stumti automobilį, todėl sustojo ir laukė, kol ji prieis. Jai atėjus jie kalbėjosi, pamatė ateinantį Č. K.. Tuo metu J. M. stovėjo prie automobilio durelių, o jis pakėlęs automobilio priekinį dangtį žiūrėjo kas atsitiko automobiliui. Jie pasisveikino, žmona paklausė Č. K., gal jis šiais metais atiduos 20 litų skolą. Pasigirdo necenzūriniai žodžiai, pasipylė smūgiai, pasigirdo dunkstelėjimas. Išgirdęs smūgio garsą, po kurio jo žmona pradėjo spiegti, jis pasitraukė nuo atidaryto automobilio dangčio, kuris trukdė matyti žmoną, ir pamatė, kaip Č. K. suduodą jai antrą smūgį. Po šių smūgių žmona atsirėmė į automobilį ir pradėjo rėkti. Tada jis nustūmė Č. K. į griovį, tačiau šis atsikėlė, mosikavo kumščiais, puolė jį, tada jis antrą kartą nustūmė Č. K. į griovį, šis atsikėlė sakydamas kad dabar jis jiems parodys ir nedovanos ir nuėjo link namų, ėjo grasindamas, vis atsisukdamas ir grūmodamas jiems kumščiu ir sakydamas, kad dabar tai jis jiems padarys. Jis parvedė žmoną namo, paguldė, jos veidas atrodė baisiai, smilkinys buvo patinęs, matėsi sumušimo žymė, paraudimas, patinimas. Ji išgėrė vaistų, galvojo kad praeis, tačiau jai nepraėjo pykinimai, naktį nemiegojo, todėl kitą rytą ji pati išsikvietė greitąją pagalbą. Tvirtina, kad J. M. Č. K. jokių smūgių nesudavė.

Liudytoja R. M. nurodė, kad ji yra A. M. ir J. M. marti, parodė, kad 2012 m. sausio 9 d., apie 9 – 10 val., jai paskambino jos anyta J. M. ir pasakė, kad ji blogai jaučiasi, jai pakilo spaudimas, skauda galvą, pykina, sakė, kad ją sumušė Č. K.. Vakare ji su sutuoktiniu atvažiavo aplankyti anytos ir matė, kad buvo sutinęs jos kairės pusės smilkinys ir patinęs dešinysis skruostas, ją pykino, ji išblyškusi gulėjo lovoje. A. M. pasakė, kad su Č. K. kilo konfliktas dėl skolos. Kitą ieną abu M. jai sakė, kad iš aplinkinių kaimynų sužinojo, kad Č. K. kalba, jog J. M. jį užsipuolė ir sumušė pagaliu.

Liudytojas A. A. nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ greitosios pagalbos automobilio vairuotoju, parodė, kad jis 2012 m. sausio 9 ar 10 dieną vežė bendruomenės slaugytoją Z. S. pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kad sumušta moteris. Nuvažiavęs į vietą pamatė buvusį klasioką A. M., suprato, kad tai jo žmona buvo sumušta. A. M. jam pasakė, kad jo žmoną sumušė kaimynas dėl skolos, kad sumušė ranka ar kumščiu. Moters veidas buvo sumuštas, sumuštas dešinės pusės smakras ir dešinės pusės smilkinys ir paakys, buvo pakilęs kraujo spaudimas, smakre matėsi mėlynė, o smilkinys buvo raudonas. Parodė, kad liudyti jo prašė moters vyras jo buvęs klasiokas A. M.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2012 m. sausio 9 d. apie11 val. būdama namuose ji pamatė ateinantį kaimyną Č. K., išėjusi į lauką pamatė, kad jo burna kruvina, jis buvo pasilenkęs, susiėmęs už kojos, kuri ėmė tinti, pasakė, kad jam grįžtant keliu į namus jį sumušė M., spyrė jam į sėklidę. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai pakalbėjo su Č. K. ir nuvažiavo pas M., tačiau pastarieji į namus neįsileido ir jie išvažiavo, o Č. K. greitosios pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę. Nurodė, kad ji Č. K. ir M. ji pažįsta apie 20 metų, juos apibūdina kaip sunkius žmones, kurie yra konfliktiški, įžeidinėja žmones, rašinėja SMS žinutes, tačiau apie metus laiko jie yra apsiraminę. Nurodė, kad Č. K. gyvena tame pačiame name, kaip ir jos motina, parodė, kad niekada nėra girdėjusi, kad Č. K. kam nors keltų grėsmę.

Liudytojas Ž. A. nurodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono komisariato Raudondvario policijos nuovados tyrėjas, parodė, kad jis pradėjo ikiteisminį tyrimą tiek dėl Č. K. tiek dėl J. M. sumušimo. Č. K. kreipėsi 2012 m. sausio 9 d., J. M. kreipėsi vėliau. Parodė, kad Č. K. pasakojo, jog jam grįžtant iš Kauno, ant kelio jis sutiko J. M. ir A. M., kurie stovėjo prie sugedusio automobilio, paklausė jo kada jis ketina gražinti skolą, šis kažką atsakė ir tada M. jį užpuolė ir sumušė. J. M. pasakojo, kad Č. K. išprovokavo muštynes. Kuris kuriam sudavė kokius smūgius ir kiek jis neprisimena. Parodė, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta, viskas vyko ant kelio netoli M. namų, šalia kelio auga topoliai, yra nemažas griovys. Iš karto po įvykio Č. K. buvo pas I. S. kieme, jam iš nosies bėgo kraujas, jis skundėsi dideliu skausmu pilvo srityje. Jie liepė kviesti greitąją o patys tarnybiniu automobiliu nuvažiavo prie M. sodybos., tačiau jie policijos pareigūnų neįsileido, vartai buvo uždaryti, nemano, kad jie galėjo nepamatyti pareigūnų automobilio. Nurodė, kad Č. K. nevengia išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau konfliktų nėra buvę. Dėl M. nusiskundimų taip pat nėra buvę, tačiau prieš keletą metų buvo gauta informacija, kad jie prekiauja cigaretėmis ir alumi, tačiau patikrinus nieko surasta nebuvo.

Specialistė ekspertė Z. M. parodė, kad ji atliko Č. K. tyrimą ir 2012 02 13 surašė specialisto išvadą, remdamasi medicininiais dokumentais, Č. K. po jo sumušimo 2012 m. sausio 9 d. buvo konstatuota veido sumušimas, poodinės kraujosruvos juosmens, pilvo, dešinėje šlaunyje, kapšelio sumušimas, sėklidės plyšimas bei jos pašalinimas. Buvo akcentuojamas veido sumušimas, nustatyta, kad Č. K. sąmonės praradęs nebuvo, galėjo aptemti sąmonė 1 – 3 minutėms, galėjo nuo skausmo prarasti sąmonę, griūvant tokių sužalojimų patirti negalėjo, visumoje sužalojimai nebūdingi sužalojimams griūvant. Veide padaryti sužalojimai būdingas tiesioginio poveikio pasekoje, veido sužalojimai nebūdingi griuvimui, nebent daugkartinis griuvinėjimas.

Liudytoja A. K. nurodė, kad pacientė J. M. kreipėsi 2012 01 09 ir sakė, kad ji yra sumušta. Ji skubos tvarka 2012 09 10 buvo konsultuota skubios pagalbos skyriuje, buvo nukreipta tolimesniam stebėjimui Ji sakė, kad buvo sumušta kaimyno Č. K. 01 17 moterį konsultavo gydytoja neurologė R. G., kuri nustatė trauminę ligą ir patikslino, kad moteris patyrė traumą buityje, sąmonės praradusi nebuvo, sumušta kaimyno, klinikose atlikta kompiuterinė tomografija buvo be pakitimų. Taip pat moteris buvo konsultuota loristo, trauminės patologijos nerasta. Jai buvo išrašyti plečiantys medikamentai nuimti galvos svaigimą, tie vaistai galėjo būti išrašyti ir nuo padidinto kraujo spaudimo ligos hipertenzijos.

Ekspertė L. K. Nurodė, kad ji apžiūrėjo J. M. 2012 02 22, tuo metu jokių išorinių sužalojimų nebuvo, įvykis buvo 2012 01 09. Vertinant pateiktus dokumentus, Kauno klinikų priėmimo skyriaus ambulatorinę kortelę, kur ji kreipėsi 2012 01 10, buvo nustatytas veido sumušimas, duomenų apie galvos traumą nebuvo, be sąmonės nebuvo, veide sumušimo požymių nesimato, atlikta kompiuterinė tomograma, pakitimai nebuvo nustatyti. Pristatyta kita kortelė, kurioje jokių įrašų, turinčių ryšį su traumą nėra, o kitoje atžymėta, kad pacientė kreipėsi 2012 01 11, skundėsi galvos trauma, pakyla kraujospūdis, diagnozė – galvos sumušimas, įtariamas lengvas smegenų sutrenkimas, paintensyvėjusi cukraligė, pakartotinai moteris kreipėsi 2012 02 10, taip pat buvo nustatyta kraujospūdžio liga. Įvertinant tokius dokumentus ji jokio kūno sužalojimo laipsnio negalėjo nustatyti. Nurodė, kad neurologės diagnozė vertintina kritiškai, kadangi 2012 01 10, 2012 02 10 ir 2012 02 17 kortelėse įrašo apie galvos smegenų sukrėtimą nėra. Parodė, kad viena neurologo apžiūra vertintina kritiškai, kadangi tai tik subjektyvūs požymiai, o objektyvių požymių nėra, objektyviai galvos smegenų sukrėtimui nustatyti būtina daryti akių dugno tyrimą, paskirti okulisto konsultaciją, esant galvos smegenų sukrėtimui objektyviai nustatoma akių dugne stazė, objektyvūs akių dugno pakitimai, kurių nesuvaidinsi.

Liudytoja S. Š. parodė, kad ji girdėjo kaime kalbas, kad Č. K. sumušė J. M. ir A. M., nurodė, kad Č. K. geria ir gyvena iš pašalpos ir niekur nedirba, o Mockai yra geri nekonfliktiški žmonės.

Liudytoja K. V. parodė, kad žino, kad prieš metus tarp Č. K. ir Mockų įvyko konfliktas dėl 20 Lt, kad Č. K. ėjo keliu ir jį užpuolė Mockai, žino, kad Č. K. buvo sumuštas, tačiau mano, kad taip nebuvo, nes Česlovas kropas yra agresyvus geriantis žmogus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo kaltės forma – tiesioginė arba netiesioginė tyčia.

Teismo išvados gali būti grindžiamos įrodymais, o ne prielaidomis, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai.

Išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visetą nustatyta, kad kaltinamasis, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Č. K. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesurinkta jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šį sveikatos sutrikdymą tyčia padarė nukentėjusioji ir privati kaltintoja, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamoji J. M..

Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad neabejotinai tarp Č. K. ir M. šeimos 2012 m. sausio 9 d. įvyko konfliktas. Kad 2012 m. sausio 9 d. sunkiai buvo sužalotas Č. K. patvirtina 2012 02 13 specialisto išvada (b.l. 23-25). Byloje esantys medicininia dokumentai – greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelė (4-5), medicininių dokumentų išrašai (b.l. 6-7)2012 02 13 specialisto išvada (b.l. 23-25), ekspertizės aktas (b.l. 111-112)), patvirtina, kad Č. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaip paaiškino ekspertės Z. M. ir L. K., tik subjektyviais duomenimis J. M. nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimo požymiai, o objektyvių duomenų byloje nėra. Nukentėjusioji ir privati kaltintoja, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamoji J. M. kaltina Č. K. fizinio skausmo sukėlimo, kaltinimą grindžia savo bei liudytojų, tai yra buvusio sutuoktinio, su kuriuo po santuokos nutraukimo gyvena toliau kaip šeima, A. M., parodymais, savo marčios R. M. parodymais ir liudytojo A. A. parodymais bei įrašas medicinos kortelėse apie jos gydymą. Liudytojas A. M. parodė, kad girdėjo, kaip Č. K. sudavė pirmą smūgį J. M. ir matė antrą smūgį, tačiau A. M. 2013 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, kad jis 2012 01 09, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), ant pagrindinio kelio, ties ūkininko R. M. sandėliu, tarpusavio konflikto metu su Č. K., tyčia pastarajam spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 6 kartus, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas krūtinėje, juosmens srityje, pilvo srityje, dešinėje šlaunyje, kapšelio sumušimą su kraujosruva kapšelyje, su dešiniosios sėklidės plyšimu bei jos pašalinimu, t.y. sunkiai sutrikdė Č. K. sveikatą. Tiesa nuosprendis yra neįsiteisėjęs, apeliacinis skundas neišnagrinėtas.

Tačiau akivaizdu, kad A. M. ir J. M. yra viena šeima, nors formaliai yra išsituokę, tačiau abu tai pripažįsta, A. M. kaltinamas sunkai sužalojęs Č. K. sveikatą, todėl A. M. liudijimas kelia abejonių jų tikrumu ir vertintinas kaip siekimas, kad Č. K. būtų pripažintas kaltu dėl J. M. sumušimo, tokiu būdu kaip ir sumažinant ar apskritai siekdami paneigti A. M. kaltę. Jų marti liudytoja R. M. pasakojo tai, ką jai sakė anyta J. M. ir uošvis A. M., pati nieko nematė ir negirdėjo. Liudytojas A. A. yra A. M. bendraklasis, jis yra greitosios pagalbos automobilio vairuotojas, parodė, kad atvykęs matė ant J. M. smakro mėlynę, nors tokios mėlynės niekas objektyviai nebuvo nustatęs, be to, pati J. M. parodė, kad jai mėlynių nebūna dėl tokios jos organizmo savybės. Kadangi liudytojas A. M. yra J. M. faktinis vyras, šeimos narys, o liudytojas A. A. yra A. M. bendraklasis, teismas negali remtis jų parodymais, kaip objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais Č. K. kaltę. Taigi jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Č. K. sumušė J. M. byloje nesurinkta. Fizinio skausmo sukėlimas objektyviais duomenimis nepatvirtintas, be to, neatmestina galimybė, kad J. M. tam tikrus sutrenkimus patyrė A. M. suduodant smūgius Č. K. ir jį stumdant. Pats kaltinamasis, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Č. K. savo kaltės nepripažįsta, parodė, kad būtent J. M. ir A. M. jį sumušė, o jis nieko nemušė.

Č. K. kaltina J. M. nežymaus sveikatos sutrikdymu, kaltinimą grindžia specialistės Z. M. parodymais (b.l. 26). Nustatyta, kad specialistė, atlikusi išsamų Č. K. tyrimą ir nustačiusi jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl sumušimų pilvo srityje, nurodė, kad sumušimai veide galėjo atsirasti dėl smūgių, tačiau galėjo atsirasti ir nuo nevienkartinių griuvimų,. Nustatyta, kad Č. K. nuo A. M. smūgių ne vieną kartą griuvo į griovį, kur buvo medžių šakų, todėl daryti kategorišką išvadą, kad jį sužalojo J. M. nėra pagrindo. Pati J. M. neigia mušusi Č. K.. Be to, Č. K. atstovas taip pat prašė išteisinti tiek patį Č. K. tiek J. M., kadangi šiame konflikte dalyvavo tik dvi šalys, niekas kitas sužalojimo aplinkybių nematė, todėl nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti tiek Č. K. tiek J. M. kaltę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių tiesioginių kaltinamojo Č. K. kaltę sumušus J. M., ir J. M. kaltę sumušus Č. K., patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl darytina išvada, kad tiek kaltinamojo Č. K., tiek pagal priešpriešinį skundą kaltinamosios J. M. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teisiamojo posėdžio metu buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau abejonių, kad abu kaltinamieji, o pagal priešpriešinius skundus nukentėjusieji ir privatūs kaltintojai, padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pašalinti nepavyko.

Neįrodžius, kad Č. K., tyčiniais veiksmais, suduodamas smūgius nukentėjusiajai J. M., sukėlė pastarajai fizinį skausmą, taip pat neįrodžius, kad J. M., tyčiniais veiksmais, suduodama smūgius Č. K., padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Č. K. ir J. M. išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus kaltinamąjį, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas

nusprendė:

išteisinti Č. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamosios, J. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą

Išteisinti J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamojo, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo, Č. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.