Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „S.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. S. apklausiamas 2023 m. balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2023 sausio mėnesio pabaigos (tikslios datos neprisiminė) jis dirbo įmonėje UAB ,,B.“ (duomenys neskelbtini) ir buvo materialiai atsakingas už jam patikėtą įmonės turtą, t. y. grynuosius pinigus, kuriuos jam mokėjo UAB ,,B.“ klientai už nupirktus ir pristatytus jiems baldus. Tačiau UAB ,,B.'“ įmonės direktorius A. P. dėl to, kad pasisavino savo reikmėms 30 882,61 Eur įmonei priklausančius pinigus, jį atleido. Šiuo metu apie mėnesį dirba kitoje įmonėje, UAB ,,S.“ (duomenys neskelbtini). 2022 metų liepos mėnesį (tikslios datos neprisiminė) jis pats užsiregistravo (duomenys neskelbtini) investicijų platformoje, kur pradžioje investavo savo turėtas lėšas ir pradžioje sekdavo gerai. Jis gaudavo komisinius, kuriuos grynindavo ir vėl investuodavo į tą pačią kriptovaliutų platformą. 2022 metų rugsėjo gale, ar spalio pradžioje jau turėjo investuoti didesnę piniginę sumą tam, kad vėliau galėtų dalį investuotų piniginių lėšų išsigryninti. Savo asmenių lėšų jis jau neturėjo, todėl nusprendė investuoti įmonės UAB ,,B.“ pinigus, kuriuos gaudavo iš įvairių klientų, kurie atsiskaitydavo grynaisiais pinigais už nupirktus ir pristatytus jiems baldus. Tai įvyko ne per vieną dieną ir ne iš vieno kliento. Jis galvojo, kad įneš grynuosius pinigus ir atgal gaus didesnius komisinius ir tai, ką paėmė iš įmonės, galės atgal grąžinti. Tačiau taip nebuvo, nes investavimo platformoje kas kart investuodamas jis viską prarasdavo ir galiausiai liko be savo asmeninių lėšų ir be įmonės, kurių sudaro apie 30 882,61 Eur. Kadangi pastebėjo, kad investuotu įmonės grynųjų 30 882,61 Eur pinigų jis jau neatgaus, nes jie iškeliavo į kriptovaliutas, nutarė įmonės direktoriui A. P. prisipažinti, kad pasisavino jo įmonei priklausančius pinigus, kuriuos jis gaudavo iš įmonės klientų ir kurių jis neįnešdavo į įmonės išduota banko kortelę. Pokalbio metu su direktoriumi jis bandė jam paaiškinti, kad bet kokiu atveju stengsis kuo greičiau įmonei grąžinti visus pasisavintus pinigus, siūlė pasirašyti skolos raštelį ir direktorius sutiko. Bet matomai persigalvojo ir nutarė kreiptis į policiją. Pavyko surasti darbą, todėl bandys savo jėgom užsidirbti. Gal kažkiek pavyks pasiskolinti iš tėvų ir grąžinti įmonei UAB ,,B.“ pasisavintas lėšas. Dėl savo nusikalstamų veikų sutinka ir labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojo A. P. 2023 m. kovo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis yra UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), įmonė nuo 2015 metų vykdo internetinę prekybą baldais. 2023 metų sausio mėnesio pradžioje jis atliko kelionių maršruto inventorizaciją ir pastebėjo, kad trūksta darbuotojo A. S. kelionių lapų iš jo maršrutų. Kelionių lapai išduodami į kiekvieną maršrutą, kiekvienam vairuotojui, juose yra nurodytos sumos, kurias turėtų sumokėti klientai už baldus. Prie kelionės lapų turi būti prisegamas kvitas, jeigu klientas atsiskaito kortele, o jeigu klientas atsiskaito grynaisiais pinigais, tada vairuotojas dienos pabaigoje visą grynaisiais pinigais gautą sumą privalo įnešti į bankomatą, į įmonės sąskaitą. Kiekvienam vairuotojui išduodamos banko kortelės grynųjų pinigų įnešimui. Kitą pakrovimo dieną vairuotojas pateikia ankstesnio maršruto kelionės lapą ir gauną naują kelionės lapą, į naują maršrutą. Prie kelionės lapo kartu su kvitais iš kortelių skaitytuvo ir iš bankomato, vairuotojas turi pateikti jam, kaip įmonės direktoriui, kiekvieną kelionės lapą. Kadangi įmonėje dirba ne vienas vairuotojas, tai jam visi bendrai nešdavo kelionės lapus ir jis dėl darbo krūvio, pasitikėjimo savo darbuotojais kiekvieną kartą detaliai netikrino pateiktų kelionės lapų. 2023 sausio mėnesio pradžioje pastebėjęs, kad trūksta (duomenys neskelbtini) A. S. 2022 metų gruodžio mėnesio kelionės lapų jis susisiekė su juo. A. S. nurodė, kad galimai kelionės lapus paliko automobilyje ir paieškojęs juos pristatys jam, tačiau negavęs kelionių lapų jis (liudytojas) susisiekė su A. S. papildomai. Kaltinamasis nurodė, kad galimai juos atsiuntė elektroniniu paštu ir per programėlę „Viber“, tačiau nei elektroninių paštu nei per „Viber“ nebuvo gavęs kelionės lapų. Įtardamas, kad A. S. pasisavino įmonės pinigus pradėjo tikrinti ankstesnių mėnesių kelionių lapus ir pastebėjo, kad nuo 2022 metų rugpjūčio 23 d. A. S. nepristatydavo dalį kelionės lapų. Paskaičiavo, kad A. S. iš įmonės pasisavino bendrai 30 882,61 Eur. Kai paskaičiavo, nedelsiant su juo susisiekė ir A. S. prisipažino, kad iš įmonės pasisavino apie 28 tūkstančius eurų ir investavo į platformą bei pažadėjo po dviejų savaičių išsigryninti iš platformos pinigus ir grąžinti pasisavintą pinigų sumą. Nesulaukęs po dviejų savaičių piniginių lėšų, jis vėl susisiekė su A. S., kuris nurodė, kad pinigų jis neturi, išgryninti nepavyko ir bandys imti paskolą, kad galėtų grąžinti pasisavintus pinigus, tačiau A. S. iki šiol pasisavintų pinigų negrąžino, vengia su juo kontakto.

Per ePolicija gautas A. P. 2023 m. vasario 22 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. sausio 10 d. jo įmonės (duomenys neskelbtini) pristatydamas prekes klientams nuslėpdavo kelionės lapus, tokiu būdu pavogė iš įmonės 30 882 Eur. Nurodyta, kad įmonė prekiauja baldais internetu, o A. S. išvežiodavo po visą Lietuvą klientų užsakytus baldus. Važiuojant gaudavo kelionės lapus, kur buvo surašomos visos sumos, kurias turėdavo sumokėti klientai už baldus. Dalis užsakymų buvo apmokama bankine kortele per skaitytuvą, o dalis klientų mokėdavo grynais. Baigus maršrutą vairuotojas turėdavo įmokėti grynuosius į įmonės sąskaitą. Kurį laiką jis (kaltinamasis) nuslėpdavo kelionės lapus, tiesiog nepristatydavo ir tokiu būdu pasisavino 30 882 Eur grynųjų pinigų. Žadėjo pinigus grąžinti, bet iki šios dienos nieko negrąžino, jis buvo atleistas iš pareigų.

UAB „B.“ direktoriaus 2023 m. kovo 4 d. pareiškimas dėl įmonės pinigų pasisavinimo, kuriame nurodytos identiškos įvykio aplinkybės, kurias nurodė liudytoju apklaustas A. P..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjo D. G. 2023 m. kovo 4 d. tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo nustatymo ikiteisminiame tyrime, kuriame nurodyta, jog 2023 m. kovo 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, dėl turto pasisavinimo. 2023 m. vasario 22 d. gautas A. P. pareiškimas, kuriame praneša, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. sausio 10 d. įmonės UAB „B.“ darbuotojas A. S. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą t .y. pasisavino įmonės UAB „B.“ 30 882 Eur grynųjų pinigų. 2022 m. kovo 4 d. liudytojo apklausos metu UAB „B.“ A. P., nurodė, kad A. S. prisipažino jam, jog įvykdė nusikalstamą veiką, ir kad pasisavintus pinigus investavo į investicinę platformą ir, kad jam grąžinti piniginių lėšų galimybės nėra.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Pagal BK190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 900 MGL. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020). Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018, 2K-254-895/2020). Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes – kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-976/2022, 2K-99-489/2023 ir kt.).

Taigi, svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Tarp veikos ir kilusių padarinių yra būtinas priežastinis ryšys.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasisavino jam patikėtą kaltinime nurodytą UAB „B.“ priklausantį turtą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: liudytojo A. P. (įmonės direktoriaus) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, UAB „B.“ 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. kovo 4 d. pareiškimais, 2023 m. balandžio 4 d. tarnybiniu pranešimu ir kitais byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato daromos veikos pavojingumą, numatė, jog savo veiksmais savinasi darbdavio – UAN „B.“ turtą bei siekė taip veikti.

Taigi, ištirtų įrodymų visetas patvirtina, jog A. S. kaltinime nurodytu laiku, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas bei būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą, pasisavino kaltinime nurodytą UAB „B.“ turtą.

Byloje įrodyto UAB „B.“ turto vertė yra 31 200 Eur, t. y. viršija 400 MGL (20 000 Eur), tačiau neviršija 900 MGL (45 000 Eur), todėl A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prašo išdėstyti baudos sumokėjimo terminą trijų metų laikotarpiui.

UAB „B.“ atstovas tinkamai informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. 2023 m. liepos 7 d. gautas UAB „B.“ sutikimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, pasekmes. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

A. S. yra jauno amžiaus, dirbantis. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. 2023 m. balandžio 18 d. duomenimis, A. S. per vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 5 kartus už KET pažeidimus, keturias jam paskirtas baudas sumokėjo, o dėl vienos baudos apmokėjimo, duomenų nėra. A. S. praeityje neteistas.

Aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymų, o jo padaryta nusikalstama veika lemta lengvabūdiškumo ir neatsakingumo (norėjo investuoti ir tokiu būdu gauti daugiau pinigų). Todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Prokurorė siūlė kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą, tačiau teismas įvertinęs, jog kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymų, nuoširdžiai gailisi, jog sudarė taikos sutartį su UAB „B.“, kad jam teks atlyginti nemažą žalą įmonei, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju A. S. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus minimalų baudos dydį, kuris gali būti skirtas už apysunkio nusikaltimo padarymą – 100 MGL (5 000 Eur).

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 67 MGL (3 350 Eur).

Teismas, įvertinęs A. S. asmenybę, skirtinos baudos dydę, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis prašo nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Todėl, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 2 metus. Teismo vertinimu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas. Teismas pažymi, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „B.“ 2023 m. birželio 1 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 31 200 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tačiau 2023 m. liepos 10 d. gautas įmonės atstovo sutikimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo baudžiamajame procese, kuriame nurodyta, jog bendrovė atsisako savo civilinio ieškinio jai suprantamos ir žinomos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas UAB „B.“ civilinį ieškinį atmeta (BPK 112 straipsnio 3, 4 dalys).

Taip pat pateikta 2023 birželio 1 d. taikos sutartis, sudaryta tarp UAB „B.“ ir A. S..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra visų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Abi sutarties šalys išreiškė suderintą valią susitarti taikiai. Susipažinus su taikos sutarties sąlygomis, nenustatyta, kad sudaryta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nėra kitų sutarties negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių sutartis negalėtų būti tvirtinama. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. Esant nurodytoms aplinkybėms taikos sutartis tvirtintina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 67 MGL (3 350 Eur) dydžio baudos.

Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp civilinės ieškovės UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir nuteistojo A. S., tokiomis sąlygomis:

1. A. S. įsipareigoja atlyginti UAB „B.“ 31 200,00 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis du šimtai eurų) dydžio patirtą turtinę žalą. A. S. sumoka aukščiau nurodytą 31 200,00 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis du šimtai eurų) sumą į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), per paeiliui einančių 24 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 1 300 (vieną tūkstantį tris šimtus) Eur iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Pirmas 1 300 Eur dydžio mokėjimas turi būti gautas UAB „B.“ banko sąskaitoje vėliausiai 2023 m. liepos 31 d., antras 1 300 Eur dydžio mokėjimas turi būti gautas UAB „B.“ banko sąskaitoje vėliausiai 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir taip toliau, t. y. kiekvienas paskesnis 1 300 Eur dydžio mokėjimas turi būti gautas UAB „B.“ banko sąskaitoje vėliausiai paskutinę atitinkamo paeiliui einančio kalendorinio mėnesio kalendorinę dieną iki UAB „B.“ patirta žala bus atlyginta visiškai.

2. Šalys susitaria, kad A. S. dėl bet kokių priežasčių pažeidus bent vienos šios Sutarties 1 punkte nurodytos įmokos mokėjimo terminą, UAB „B.“ įgyja teisę nesilaikyti Sutarties 1 punkte nurodytų terminų, gali iš karto kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai sumai ir pateikti tokį vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui.

3. UAB „B.“ sutinka su šios taikos sutarties 1 punkte nurodytu žalos atlyginimo dydžiu ir tvarka ir atsisako kitų galimų reikalavimų A. S. atžvilgiu, susijusių su nusikalstama veika, nagrinėjama ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07831-23 metu.

4. Šalys pareiškia, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, jog patvirtinus šalių taikos sutartį byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukiama, nutraukus bylą dalyje dėl civilinio ieškinio, vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, joms yra žinomos ir suprantamos. Šalys patvirtina, jog joms yra žinoma ir suprantama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalys taip pat žino ir supranta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu ir gali būti vykdoma priverstinai.

Procesą dėl UAB „B.“ civilinio ieškinio nutraukti.

.

1. bauda per 2 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2338-1133/2023).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.