- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-539-654/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00022-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Aušra Bielskė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- A. M., A. Z., M. Z., A. T.
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Punio,
nuteistųjų A. Z. (A. Z.), M. Z. (M. Z.), A. T. (A. T.) gynėjams advokatams Stanislovui Nalivaikai, Jonui Vilhelmui Pliugžmai, Emmai Domajevai.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu A. M. paskirta 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotas sumokėti per pirmus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metus. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. liepos 9 d. A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas, paliktini galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintini. Užstatas – 30 000 Lt (8 688,6 eurų), saugomas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, pradėjus vykdyti nuosprendį, grąžintinas užstato davėjui – I. M., į jos nurodytą banko sąskaitą.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. Z., M. Z. ir A. T., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.
N. R., F. C. W., N. M. F. R., V. C. A. M., H. R. T. I., R. B. N., J. P., P. M. V., G. Y. H., K. A. S., M. E. A. (ir J. K.), S. M. A., R. A. A. B., A. D. M., E. A. C. J., E. A. E. A. S., B. O., M. M., R. J. S. M., R. H., A. A., K. H. A. H., S. C. N., B. M., A. Z. I. G., S. M. A., M. A., A. A. B., E. H. M., D. F., R. A., S. R., C. H. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
A. M., A. Z., A. T., M. Z. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami išankstine tiesiogine tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.Tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams sukūrus interneto tinklapį (duomenys neskelbtini), organizuotos grupės nariams nurodyto tinklapio lankytojams apgaulingai siūlant už atlygį pasinaudoti tarpininkavimo paslauga ieškant ir įsigyjant kelionių bilietus skrydžiams lėktuvais, organizuotos grupės nariams kontroliuojant šio tinklapio veiklą interneto erdvėje ir turint tikslą ne suteikti šiame tinklapyje siūlomas paslaugas, bet apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – šiame tinklapyje siūlomas paslaugas nutarusių įsigyti ir už jas atsiskaityti pasirinkusių „Western Union“ pinigų pervedimo sistemą asmenų pinigus, A. M., sutaręs su šiais tyrimo nenustatytais organizuotos grupės nariais už sutartą piniginį atlygį daryti sunkų nusikaltimą – sukčiavimą stambiu mastu, pats, vykdydamas pagal nusikalstamą susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, turėdamas tikslą apgaule savo ir tyrimo nenustatytų organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, maždaug nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus mieste ir rajone pats įtraukė į organizuotos grupės veiklą A. Z., A. T. ir M. Z., koordinavo jų veiklą, perdavė jiems duomenis, kada ir iš kokio Lietuvos Respublikos ar Lenkijos Respublikos pašto skyriaus, banko padalinio ar bankomato reikia nuvykti išgryninti per „Western Union“ pinigų pervedimo sistemą iš nukentėjusiųjų atsiųstus pinigus. A. Z., vykdydamas A. M. nurodymus, nusikalstamos veikos padarymui pasitelkė M. G., A. L., S. S. ir M. K., nežinančius apie nusikalstamą sumanymą ir nurodė:
A. L. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. liepos 27 d., banko AB „Swedbank“ padaliniuose, esančiuose Vilniuje, išgryninti 2 559,26 $, 232,65 €, iš viso 7 574,32 Lt (2 193,68 eurų);
M. G. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., banko AB „Swedbank“ skyriuose ir pašto skyriuose, esančiuose Vilniuje ir Lenkijos Respublikos „PKO Bank Polski Sa“ banko skyriuose, išgryninti 21 368,40 $ (56 914,73 Lt), 2 299,42 Lt, iš viso 59 214,15 Lt (17 149,60 eurų);
M. K. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 d. liepos 18 d., banko AB „Swedbank“ skyriuose, esančiuose Vilniuje, išgryninti 23 298,07 $ (61 639,70 Lt), 410 Lt, iš viso 62 049,70 Lt (17 970,84 eurų);
S. S. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2013 m. liepos 9 d., banko AB „Swedbank“ skyriuose, Vilniuje, išgryninti 25 311,08 $ (67 416,06 Lt), t. y. 19 525,04 eurų.
1.3. A. T., vykdydamas A. M. nurodymus, nusikalstamos veikos padarymui pasitelkė E. K., V. S., nežinančius apie nusikalstamą sumanymą ir nurodė:
V. S. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. liepos 24 d., banko AB „Swedbank“ skyriuose, esančiuose Vilniuje, išgryninti 5 569 $ (14 733,90 Lt), t. y. 4 267,23 eurų;
E. K. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 24 d. iki 2013 m. birželio 29 d., banko AB „Swedbank“ padaliniuose ir pašto skyriuose, esančiuose Vilniuje, išgryninti 15 703,40 $ (41 826 Lt), 439,38 Lt, iš viso 42 265,38 Lt, t. y. 12 240,9 eurų.
1.4. M. Z., vykdydamas A. M. nurodymus, nusikalstamos veikos padarymui pasitelkė S. S., D. G., nežinančius apie nusikalstamą sumanymą ir nurodė:
D. G. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. liepos 3 d., banko AB „Swedbank“ padaliniuose ir pašto skyriuose, esančiuose Vilniuje, išgryninti 7 464,98 $ (19 882,97 Lt), 2 200,97 Lt, iš viso 22 083,94 Lt, t. y. 6 395,95 eurų;
S. S. laikotarpiu nuo 2013 m birželio 8 d. iki 2013 m. birželio 12 d., banko AB „Swedbank“ padaliniuose, esančiuose Vilniuje, išgryninti 12 092,49 $ (32 208,34 Lt), 2 054,34 Lt, iš viso 34 262,68 Lt, t. y. 9 923,16 eurų.
1.5. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, anksčiau nurodytu būdu išgrynintus pinigus, surinko iš organizuotos grupės narių A. Z., A. T., M. Z., kuriems pinigus perdavė jų koordinuojami anksčiau nurodyti asmenys, nežinantys apie nusikalstamą sumanymą, po ko dalį apgaulės būdu įgytų pinigų pasiliko sau bei perdavė organizuotos grupės nariams A. Z., A. T., M. Z. už nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą, o likusius per Y. A., nežinantį apie nusikalstamą sumanymą, perdavė tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams į Rusijos Federaciją.
Tokiu būdu A. M., A. Z., A. T., M. Z., veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule užvaldė svetimą didelės vertės – 309 600,13 Lt, t. y. 89 666,40 eurų, turtą.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį: jį išteisinti kaip nepadariusį BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo apelianto veiksmus kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą panaudojant apgaulę (sukčiavimą) ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto veiksmuose nėra būtinųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, o nenustatęs nusikalstamos veikos požymių teismas rėmėsi prielaidomis. A. M. veikos kvalifikavimas neatitinka ir teismų praktikos.Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. M. susitarė su asmeniu, kuris organizavo sukčiavimą internetu, kad apeliantas išgrynins pinigus, dalį pasiliks sau, o dalį perduos sukčiavimą organizavusiam asmeniui į Rusijos Federaciją. Nuosprendyje teigiama, kad apeliantas turėjo žinoti sukčiavimo schemą, o šį faktą neva patvirtina tai, kad jis teikdavo realiai pinigus turinčių gauti asmenų asmens duomenis netikro interneto tinklapio administratoriui, kad būtų galimybė pinigus pervesti žmonėms, kurie turėtų teisę juos paimti iš „Western Union“ padalinių. Pasak pirmosios instancijos teismo, tiek apeliantas, tiek kiti nuteistieji puikiai žinojo, kad asmenys, kurie realiai eina į „Western Union“ padalinius pasiimti pinigų, niekaip nesusiję su tais pinigais, todėl vien jau ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji turėjo suprasti savo veiksmų kriminalinį pobūdį. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad jis pats ir subūrė Lietuvoje grupę žmonių, kurie nuiminėtų pinigus, matė bendrą vaizdą, žinojo kiek iš viso pinigų išgryninama, todėl neabejotina, kad apeliantas žinojo, kad prisideda prie nusikalstamos veikos, kuri pagal BK kvalifikuojama kaip sukčiavimas.Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu, pinigai, kuriuos už užmokestį apelianto prašė išgryninti nenustatytas asmuo – apelianto verslo partneris pravarde „Komp“, buvo gauti panaudojant apgaulę (sukčiavimą). 2013 m. – 2015 m. nenustatytas asmuo „Komp“ buvo sukūręs netikrą lėktuvų bilietų platinimui skirtą internetinę platformą, per kurią parduodavo lėktuvų bilietus įvairių šalių piliečiams. Atsiskaitymas už lėktuvo bilietus buvo galimas pavedimu arba pasinaudojant pinigų perlaidų sistema „Western Union“, tačiau pervedus pinigus, lėktuvo bilietai šiems asmenims pateikiami nebuvo. Apeliantas nežinojo, kokia veikla užsiima jo verslo partneris „Komp“. A. M. nebuvo žinoma, kad asmenys, kurie per „Western Union“ padalinius persiųsdavo įvairias pinigų sumas jo surastiems asmenims, šiuos pinigus pervesdavo dėl apgaulės – suklaidinti, jog už persiųstus pinigus jiems bus pateikti lėktuvo bilietai. Byloje nėra nei vieno daiktinio, rašytinio ar kitokio įrodymo, jog apeliantui buvo žinoma, kad pinigus persiuntinėjantys asmenys yra apgaudinėjami. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad apeliantas žinojo, jog pinigų perlaidas per „Western Union“ atliekantys asmenys yra apgaudinėjami, nes jis ieškojo asmenų, kurie galėtų išgryninti šių asmenų atsiųstus pinigus (to nesiėmė darytis pats). Tokia teismo motyvacija ir padarytos išvados yra paremtos prielaidomis.Teigiant, jog apeliantas suprato, kad tokie pinigų gryninimai gali būti neteisėti, kad tokiu būdu gryninant pinigus jie galimai yra „plaunami“ arba jo verslo partneris bando išvengti mokesčių, negali būti automatiškai traktuojama, kad apeliantas žinojo, kad persiųsti pinigai yra gauti sukčiavimo būdu. Taip pat negalima teigti, kad apeliantas žinojo, kad gryninami pinigai yra atsiųsti trečiųjų asmenų už lėktuvo bilietus, kurių A. M. verslo partneris „Komp“ asmenims neteikė ir juos apgaudinėjo. Apeliantas savo veiksmuose už kuriuos yra pripažintas kaltu nenaudojo jokios apgaulės prieš nukentėjusiuosius asmenims, o tai yra esminis ir būtinasis BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Šioje byloje nėra ir nebuvo nustatyta, kad pats apeliantas būtų naudojęs apgaulę prieš nukentėjusiuosius, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai kontaktavęs, raginęs, skatinęs asmenis pirkti tariamus lėktuvo bilietus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas ir nenustatytas asmuo pravarde „Komp“ būtų bendrai vykdę sukčiavimo schemą, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.Lietuvos teismų praktikoje nurodyta, kad veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo ar turtinės prievolės išvengimo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma, kaltė, pasireiškianti tyčios forma. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai, panaudojant apgaulę ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Norint kvalifikuoti apelianto veiką kaip sukčiavimą, kad jis padėjo nenustatytam asmeniui „Komp“ apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, būtina nustatyti, jog apeliantas iš anksto žinojo, kad nenustatytas asmuo pravarde „Komp“ naudoja apgaulę gaudamas iš perlaidas darančių asmenų pinigus.Bylose, kuriose kaltinamieji yra kaltinami padėję išgryninti nusikalstamu būdu (įskaitant sukčiavimą) įgytas lėšas yra pripažįstami kaltais dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 straipsnis), bet ne sukčiavimo (BK 182 straipsnis). Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje, kurioje kaltinamasis surado tris asmenis, kurie sutiko leisti pasinaudoti jų asmeninėmis sąskaitomis, kad būtų galima pervesti pinigus ir juos nuimti, atlikti nuimtų grynųjų pinigų perlaidas, kurios ateidavo jų vardu ir perduoti kaltinamajam naudoti ūkinėje veikloje, siųsti grynųjų pinigų perlaidas kitiems asmenims į užsienio valstybes, konstatavo, kad asmenys veikė tiesiogine tyčia ir padaryta veika atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-290/2014). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliantas daro išvadą, jog net jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad A. M. žinojo ar turėjo žinoti, kad gryninami pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, tai jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, bet ne kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas apelianto veiką kaip sukčiavimą nukrypo nuo Lietuvos teismų analogiško pobūdžio bylose suformuotos praktikos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika aiškinant BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius bei nurodė, kad sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos darymo stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą atsižvelgiama į vykdomos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo, į priemonių, padedančių paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir išvengti atsakomybės, numatymą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-403/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-301-924/2015). Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamieji nepripažino darę nusikaltimą ir veikę organizuotoje grupėje, apylinkės teismas tinkamai argumentavo, kad nėra nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų visus BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantis bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais.Organizuotos grupės buvimą darant nusikalstamą veiką patvirtina tai, kad sukčiavimo būdu gautų pinigų išgryninimo schema buvo pakankamai sudėtinga, turėjusi keletą skirtingo lygio grandžių, nemažą skaičių vykdytojų, kuriems buvo paskirstytas tam tikras užduočių atlikimas siekiant bendro tikslo, be to, buvo organizuotos grupės nariai naudojo konspiracines priemones siekdami nebūti nustatyti. Nusikalstama organizuotos grupės veikla buvo pakankamai intensyvi, nes kiekvienas vykdytojas per dieną atliko bent po keletą pinigų išgryninimų. Intensyvumą ir aukštą organizavimo lygį rodo paimtų pinigų sumą – 89 666,40 eurai. Buvo aiškus vaidmenų pasiskirstymas, A. M. schemos veikimą derino su nenustatytu asmeniu „Komp“, teikdavo jam pinigus išgryninančių asmenų duomenis, duodavo nurodymus kitiems kaltinamiesiems, šie savo ruožtu surasdavo galinčius išgryninti pinigus asmenis, juos vežė į bankų padalinius, kur jie išgrynino pinigus ir perdavė A. M.. Siekdami nuslėpti nusikaltimo pėdsakus ir išvengti atsakomybės organizuotos grupės nariai asmenis, kurie išgrynindavo pinigus, vežė vis į kitus banko padalinius. A. M. patvirtino, kad siekė, jog einantys į banką žmonės su juo nebūtų pažįstami, tai buvo daroma konspiracijos tikslais, o taip daryti patarė bendrininkas „Komp“. Pinigus išgryninantiems asmenims nesakė tikrų lėšų gavimo aplinkybių, įtikinėjo, kad viskas teisėta. Kitiems organizuotos grupės nariams patarė įsigyti kitus telefono numerius, o patiems į bankus neiti. Šios aplinkybės patvirtina nusikalstamą veikimą organizuotoje grupėje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. M. padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padaryti organizuotoje grupėje. Skunde apeliantas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių apeliantą žinojus ar turėjus žinoti, kad Lietuvoje išgryninami trečiųjų asmenų pinigai buvo gauti sukčiavimo būdu. Natūralu, kad duomenų, kurie tiksliai patvirtintų, jog A. M. žinojo, kad iš trečiųjų asmenų gaunami ir išgryninami pinigai buvo gauti sukčiavimo būdu, byloje nėra. Apgaulės veiksmai buvo atliekami ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir greičiausiai ne Lietuvos Respublikos piliečio. Pats nuteistasis nesuteikė jokių duomenų apie savo bendrininką, kuris galėtų detaliau paaiškinti A. M. vaidmenį, o kitaip jį nustatyti galimybės ribotos. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. M. žinojo, jog pinigai, kuriuos reikėjo išgryninti, gaunami neteisėtu būdu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad faktiškai nuo pat pradžių suprato, kad vykdoma veikla nelabai legali. Nuteistasis savo partneriui „Komp“ teikdavo asmenų turėjusių išgryninti siunčiamas sumas duomenis. Šie duomenys buvo reikalingi siekiant išgryninti pinigus „Western Union“ padaliniuose. Pinigus išgryninančių asmenų duomenys buvo teikiami pinigus persiunčiantiems nukentėjusiesiems, nurodant, kad tai yra įmonės, kuriai reikia persiųsti pinigus, buhalterio duomenys. A. M. suprato, kad asmenys, kurių duomenys buvo siunčiami ir kurie eidavo išgryninti pinigų, neturėjo jokio teisėto ryšio su siunčiamais pinigais, jie nebuvo jokios įmonės buhalteriai. Pats nuteistasis kūrė teisėtas pinigų paėmimo versijas ir perpasakodavo jas pinigus nuėmusiems žmonėms. A. M. žinojo išgryninamų pinigų kiekį, matė, kad pinigai siunčiami iš skirtingų valstybių, pats šių pinigų niekada neišgrynindavo, bet šiam tikslui sukūrė išplėtotą pinigų išgryninimo schemą, kuriai vykdyti verbavo kitus asmenis. Jis pats surinkdavo visus pinigus ir per tarpininkus persiųsdavo į Rusiją. Nepavykus pinigų išgryninti skambindavo ir tardavosi su nenustatytais asmenimis, o gavęs iš jų nurodymus juos vykdė. Taigi, A. M., būdamas suaugęs ir pakaltinamas suvokė, kad pinigai gaunami neteisėtu būdu ir jis užsiima nusikalstama veikla. Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti ne jam priklausančių ar neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procese, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir pan., tačiau toks elgesys negali būti vertinamas kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo argumentas, jog A. M. nežinojo, kad trečiųjų asmenų siunčiami pinigai gauti sukčiavimo būdu yra nepagrįstas.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad A. M. veiksmuose nebuvo BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Apeliantas pabrėžia, kad jokios apgaulės prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, o tai yra esminis ir būtinasis BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tačiau skunde nurodyti motyvai dėl nuteistojo apgaulės nenaudojimo neturi reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui, nes BK 182 straipsnio 2 dalis nuteistajam inkriminuota ne dėl apgaulės nepanaudojimo, o dėl svetimo turto įgijimo kitam asmeniui panaudojus apgaulę. Sukčiavimo sudėtis yra sudaryta iš dviejų dalių – iš apgaulės panaudojimo ir svetimo turto įgijimo. Nėra būtina, kad abu šiuos veiksmus padarytų tas pats žmogus. Esant bendrininkavimui vieni žmonės gali panaudoti apgaulę, o kiti įgyti turtą. Taip buvo ir šio nusikaltimo atveju. Fiktyvaus lėktuvų bilietų internetinio puslapio administratoriams apgaulės būdu iš nukentėjusiųjų išviliojus pinigus, jų įgijimą užtikrino A. M.. Jo veiksmus apylinkės teismas nuosprendyje įvertino kaip aukštesnio rango organizuotos grupės nario, labiau integruoto į organizuotos grupės veiklą, labiau informuoto apie organizuotą grupės veiklą asmens, todėl jis laikytinas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendravykdytoju, vykdžiusiu jo pinigų paėmimo dalį. Veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį neturi įtakos tai, kad pats A. M. nenaudojo apgaulės ir nukentėjusiųjų asmenų neapgaudinėjo. Svarbu, kad be A. M. veiksmų nusikalstama veika nebūtų sėkmingai padaryta. Skunde motyvuojama, kad pagal Lietuvos teismų praktiką asmenys, padėję išgryninti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, yra pripažįstami kaltais dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagal BK 216 straipsnį, o ne sukčiavimo. Pagrindžiant šį argumentą skunde nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodyto teismo sprendimo faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Skunde nurodytoje byloje asmenys sutiko leisti pasinaudoti jų asmeninėmis sąskaitomis, kad būtų galima pervesti pinigus ir juos nuimti. Tokiu būdu pinigai buvo legalizuojami. Nagrinėjamu atveju pinigai buvo išgryninami tiesiogiai gavus pervedimą iš užsienyje esančių nukentėjusiųjų, šių pinigų papildomai nepervedant į jokias sąskaitas. Kauno apygardos teismo byloje nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nebuvo inkriminuotas veikimas organizuotoje grupėje, o sukčiavimą padariusio asmens bylą atskirta. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde nurodoma ir nagrinėjama bylos nėra tapačios, todėl vadovautis skunde nurodytu nuosprendžiu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neprivalo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.