- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 1-448-827/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60174-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- T. Z.
- Advokatai
- Eduard Plešak
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijuose, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) kovinio rengimo centre aprūpinimo tarnybos viršininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Z. 2017 m. lapkričio 17 d. apie 22.05 val., Vilniuje, Molėtų pl. 100 m iki sankryžos su Skersinės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais T. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis T. Z. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tą vakarą su draugais buvo pirtyje, buvo sutaręs kad naktį liks ten nakvoti, tačiau draugas buvo neblaivus ir nutarė važiuoti namo. Bevažiuojant sustabdė policija. Sustabdytas jis nesipriešino, važiavo į priklausomybės ligų centrą. Nuo kelionės pradžios iki sustabdymo praėjo gal 30 min. Automobilis, kurį jis vairavo yra santuokinis turtas. Vakaro metu vartojo stipriuosius gėrimus, išgėrė gal 4-5 stikliukus. Nuo įvykio iki dabar priaugo 10 kg. svorio. Žino, kad jam vairuojant, policija gavo pranešimą apie neblaivų vairuotoją. Pirtyje buvo nuo 16 iki 21 val. 30 min. Jautėsi gerai, neblaivus nesijautė, todėl vairavo automobilį. Važiuodamas Molėtų plente netoli tos vietos, kur jį sustabdė policija, užvažiavo ant bordiūro. Dėl įvykio labai gailisi, yra karininkas, dėl to susigadino savo karjerą. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti sutuoktinę L. Z.. Ji jam daro teigiamą įtaką, pažįstami nuo 11-tos klasės. Šio įvykio metu žmona buvo namuose, Vilniuje. Turi keletą administracinių nusižengimų. Yra žvejų būrelio pirmininkas. Nutarė nežuvinti vandens, nes sužinojo, kad žada privatizuoti tvenkinį, todėl jam paskyrė baudą.
Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja L. Z. paaiškino, kad kas įvyko žino tik iš vyro pasakojimo. Jis ir pats negali suprasti, kaip tai atsitiko. Vyras beveik nevartoja alkoholio, jie planuoja turėti vaikų. Sutuoktinis yra sąžiningas, bendraujantis, nemeluojantis. Pažįstami su juo seniai, buvo klasiokai. Mano, kad ji gali jam padaryti teigiamą įtaką. Dėl to vakaro vyras labai gailisi, sakė, kad niekada daugiau to nebus. Šis įvykis šeimai skaudžiai atsiliepė finansiškai. Vyras atsižvelgia į jos nuomonė. Jis pasižadėjo, ji juo tiki. Toks įvykis yra pirmas gyvenime. Daugiau tai nepasikartos, apie tai su vyru daug kalbėjo. Vyras jokių kursų, susijusių su alkoholio vartojimu nelankė, nes neturi su tuo problemų. Vyrą ji pažįsta nuo mokyklos laikų, su juo labai artima. Teigė, kad ji dirba UAB "D.", darbe yra vertinama, bendradarbiams daro teigiamą įtaką, taip pat teigiamai įtakoja ir vyrą. Vyras alkoholį vartoja minimaliai, per šventes, 1 gal 2 kartus per mėnesį. Ne kiekvieną dieną. Ji vartoja alkoholį labai retai, kai būna be automobilio. Vairuoja virš 10 metų. Turi kelis administracinius nusižengimus, visos baudos sumokėtos, vienas pažeidimų jau negalioja. Prašė skirti laidavimą be užstato, nes planuoja susilaukti vaikų, tam reikalinga medicininė pagalba.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).
Iš 2017-11-7 patrulio A. T. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2017-11-17 dirbdamas su patruliu R. T. apie 22 val. 05 min. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje Molėtų plentu važiuoja automobilis Volvo XC 70, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilį sustabdė Molėtų plente važiuojantį link miesto neprivažiavus apie 100 metrų iki Molėtų plento ir Skersinės g. sankryžos. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairuoja T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš automobilio salono jautėsi alkoholio kvapas. Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholį, jis atsakė, kad ne. Patikrinus blaivumą alkotesteriu nustatyta 1,86 promilių girtumas. Automobilis paliktas šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. T. Z. pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur paimtas kraujas tyrimui. Centre T. Z. pasakė, kad yra LR Krašto apsaugos ministerijos kariškis, kapitonas. Po apžiūros T. Z. pristatytas į Vilniaus m. 2 PK (b. l. 4).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-11-17 22:04 val. registruotas privataus fizinio asmens pranešimas telefonu BPC, kuriame nurodoma, jog Vilniaus r. sav., Riešės sen., Didžiosios Riešės k., Molėtų pl. g link Vilniaus važiuoja Volvo XC 70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vingiuoja, įtaria neblaivus (b. l. 5).
Iš VĮ "Regitra" registro duomenų matyti, kad automobilis Volvo XC70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas T. Z. vardu, įsigijimo data 2017-05-13 (b. l. 7, 9).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Volvo XC 70 D5 AWD (2006 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 6 010 eurų (b. l. 6, 8).
Apklaustas kaip liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-11-17 dirbdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu R. T. apie 22 val. 05 min. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad Vilniuje, Molėtu plentu važiuoja automobilis VOLVO XC 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo sustabdytas Molėtų plente važiuojantį link Vilniaus miesto neprivažiavus apie 100 metrų iki Molėtų plento ir Skersinės gatvės sankryžos. Sustabdžius automobilį, paaiškėjo, kad jį vairuoja T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš automobilio salono jautėsi alkoholio kvapas, paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad ne. Patikrinus vairuotojo blaivumą su alkotesteriu T. Z. buvo nustatytas vidutinis 1,86 promilių girtumas. Automobilis paliktas šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. T. Z. pristatytas į Vilniaus miesto priklausomybių ligų centrą, kur iš jo paimtas kraujas. Būnant priklausomybės ligų centre, T. Z. pasakė, kad jis yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos kariškis (b. l. 14).
Iš 2017-11-17 savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. T. ikiteisminiam tyrimui pateikė T. Z. vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, automobilio raktelius (b. l. 16).
Iš 2017-11-17 22:22 val. alkotesterio kvito matyti, kad T. Z. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas (b. l. 17).
Iš 2017-11-20 specialisto išvados Nr. T-A 11882/201(01) matyti, kad 2017-11-17 22:35 val. iš T. Z. paimtas kraujo mėginys, kuriame rasta mažiausia koncentracija 1,88 promilių etilo alkoholio (b. l. 28).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 2017-11-17 22:30 val. Nr. 2038 matyti, kad apžiūrėjus T. Z. jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo T. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybe. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina liudytojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, A. T. 2017-11-17 tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvito rodmenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11882/2017(01), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2038. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. Z. 2017-11-17 apie 22 val. 05 min. Vilniuje, Molėtų pl. likus 100 m. iki sankryžos su Skersinė g. būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio (kraujyje rasta 1,88 promilės alkoholio, nustatytas vidutinis girtumas), vairavo automobilį Volvo XC70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, jo gynėjas, taip pat L. Z. prašė atleisti kaltinamąjį T. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą T. Z. sutuoktinei L. Z..
Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vertinant T. Z. situaciją darytina išvada, kad jis visiškai atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus. T. Z. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, dirba Lietuvos kariuomenės Generolo A. R. kovinio rengimo centro aprūpinimo tarnybos viršininku, charakterizuojamas teigimai, darbe daugybę kartų buvo skatinamas, administracine tvarka baustas vieną kartą, pažeidimas nesusijęs su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kitos dvi administracinės nuobaudos negaliojančios, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą narkologinėse įskaitose nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, materialinė žala nepadaryta, todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals.
L. Z. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka bausta du kartus, nuobaudos negaliojančios, charakterizuojama teigiamai, turi teigiamą įtaką kaltinamajam T. Z.. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad L. Z. yra verta teismo pasitikėjimo, todėl yra pagrindas T. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą L. Z., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybes, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas (1,88 promilės kraujyje), teismas daro išvadą, kad T. Z. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 40 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams ir 6 mėnesiams.
Dėl konfiskavimo
Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti T. Z. automobilį Volvo XC70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Automobilis yra registruotas kaltinamojo T. Z. vardu, tačiau įsigytas santuokos metu, todėl jis kaltinamajam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu , teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.
Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad T. Z. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas neturi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Volvo XC70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi būti konfiskuojama. Šis sprendimas pirmiausia argumentuojamas tuo, jog šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime neapsunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-09 kasacinėje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Vertinant T. Z. padarytą nusikalstomą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 ir 6 dalyje yra padaromos tik dėl neatsargumo, ir jas padarant taip pat yra naudojamos transporto priemonės kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Pažymėtina tai, kad BK 281 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 6 dalyje numatytos sudėtys numato specialų subjektą asmenį, kuris transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 6 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių konstrukcija yra tokia, kad objektyviuosius pagrindinius požymius sudaro pavojinga veika, įstatyme numatytos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šias veikas neatsargiomis padaro tik tai, kad įstatyme numatytos pasekmės sukeliamos neatsargiai, tačiau pati pavojinga veika – kaip transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles, visada yra tyčinė. Taigi, tais atvejais, kai mes turime veiką, kvalifikuojamą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 6 dalį, mes tuo pačiu galime turėti ir BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. kai BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyje numatytas pasekmes neatsargiai sukelia asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles, tačiau tokiais atvejai, nepaisant to, kad transporto priemonę ne tik vairavo vidutiniškai ir labiau apgirtęs asmuo, bet ir neatsargiai sukėlė BK 281 straipsnyje numatytas pavojingas pasekmes, teismų praktika nesprendžia transporto priemonės konfiskavimo klausimo, nes tik dėl neatsargiai sukeltų pasekmių, visa veika tapo neatsargiu nusikaltimu. Tuo tarpu, kai asmuo tik vairuoja transporto priemonę būdamas vidutiniškai ir labiau girtas, tačiau nesukėlė jokių BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, teismų praktika visada sprendžia transporto priemonės konfiskavimo klausimą. Tai yra tam tikras teismų praktikos nenuoseklumas ir neteisingumas. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos pavojingumas. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikaltimą).
Šiuo atveju kaltinamasis T. Z. yra neteistas, baustas administracine tvarka tris kartus – 2013 m. vairavo neužsisegęs saugos diržo, 2014 m. 26 km per valandą viršijo leistiną greitį kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ir 2016 m. nesilaikė žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių plano. Kaltinamasis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, daugybę kartų skatintas, yra vedęs, planuoja šeimos pagausėjimą, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis niekada anksčiau nėra baustas už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu ar transporto priemonės valdymus esant neblaiviam. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje gali padaryti tokį patį ar tokios pat rūšies nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Vertinant veikos apdarymo aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad asmens kraujyje nustatytas 1,88 promilių girtumas, asmuo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę Vilniaus mieste, Molėtų plente ties Skersins gatve, kaltinamojo veika nors ir sudarė pavojų aplinkiniams žmonėms, turtui ir eismo saugumui, tačiau realios žalos nepadarė. Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti nustačius kaltinamajam 1 metų laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskyrus transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, t. y. pernelyg griežtas ir neteisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
T. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimą L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti T. Z. baudžiamojo poveikio priemonę 40 MGL (1506,40 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu T. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.
T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ "Regitra" (LR ANK 382 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2017-11-20 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Volvo XC70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti T. Z., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.