Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S. ir J. S. dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. S. savo patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio Č. S., gim. (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Parodė, kad po sutuoktinio mirties, pasitarusi su vaikais, toliau tvarkė namų ūkį, ir nežinojo, kad reikia kur nors kreiptis. Rūpinosi sutuoktiniu Č. S. iki jo mirties. Pareiškime nurodyta, kad mirties data - (duomenys neskelbtini)., tačiau tai klaida, jis mirė (duomenys neskelbtini)Kiti galimi įpėdiniai yra tik vaikai R. S. ir J. S., kitų vaikų jis neturėjo. Likęs turtas – butas, esantis Kaune, Partizanų g. 106-10, kuris buvo įgytas bendrai santuokoje. Šiame bute sutuoktiniai gyveno visą laiką nuo buto įsigijimo iki Č. S. mirties.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Zita Ragauskaitė nurodė, kad patikslintą pareiškimą palaiko, paaiškino, kad pareiškėja po palikėjo mirties naudojosi visu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Kiti galimi įpėdiniai – mirusio sūnūs R. S. ir J. S., į paveldimą turtą nepretenduoja. Į notarą dėl paveldėjimo pareiškėja nesikreipė dėl nežinojimo, tačiau palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. S. yra Č. S., mirusio (duomenys neskelbtini)sutuoktinė – paveldėtoja pagal įstatymą (1953 m. gruodžio 27 d. A. S. ir Č. S. santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) CK 5.13 straipsnis, b. l. 8). Po Č. S. mirties (2010 m. liepos 1 d., 2017 m. liepos 2 d. mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (2017 m. liepos 21 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas). Po Č. S. mirties A. S. toliau rūpinasi jiems priklausiusiu kilnojamuoju turtu. Taip pat savo lėšomis toliau rūpinasi likusiu Č. S. nekilnojamuoju turtu – butu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), ten gyvena, moka komunalinius mokesčius, remontuoja, atlieka reikiamus mokėjimus (2017 m. gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, įmokų už komunalines paslaugas kvitai). Santuokos metu gimė du vaikai – R. S. ir J. S., tačiau jie atsisako nuo jiems įstatymais priklausančios paveldėto turto dalies motinos A. S. naudai ir neprieštarauja, kad ji paveldėtų visą mirusio Č. S. turtą (b. l. 16-19). Nurodė, kad supranta pasekmes, susijusias su atsisakymu pretenduoti į jiems priklausančią paveldimo turto dalį.

Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT, 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Be to, vertintinas įpėdinių pareigų atlikimas palikėjo atžvilgiu.

Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai byloje yra nuoseklūs – pareiškėja ir suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėja toliau naudojasi ir rūpinasi likusiu sutuoktinio Č. S. nekilnojamuoju turtu. Suinteresuoti asmenys pareiškėjos palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, patys į palikimo dalį nepretenduoja. Po sutuoktinio mirties pareiškėja A. S. į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau mirusiam Č. S. priklausiusius daiktus priėmė ir toliau faktiškai laiko savo žinioje, tinkamai atlieka savo, kaip įpėdinės pareigas, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.