Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalį surašytas dėl to, kad 2014 m. lapkričio 13 d. apie 18 val. 32 min. V. M. buvo sulaikytas įtarus, jog jis galėjo naudoti narkotines medžiagas. 2014 m. gruodžio 17 d. gauta specialisto išvada, kad V. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio, kuris priskiriamas narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, kurios draudžiamos vartoti medicinos tikslams.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo nutarimas yra neteisėtas, nes netinkamai buvo įvertinti įrodymai, klaidingai pasiremiant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos eksperto G. A. C. paaiškinimu, kad kanapių naudojimo pėdsakai kraujyje išlieka iki 12 parų po kanapių panaudojimo, o šlapime gali išbūti iki 46 parų, priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus. Teismas neįvertino to, kad apsvaigimas nuo kanapių po jų panaudojimo yra momentinis, trukmė skaičiuojama valandomis, ir nepraėjus 2-3 valandoms trumpalaikis marihuanos poveikis išnyksta visiškai, neatsižvelgė į aplinkybes, kad V. M. apsvaigimas buvo tikrinamas praėjus kelioms valandoms po sulaikymo (jis buvo sulaikytas 2014-11-13 18.32 val., o apsvaigimas tikrintas praėjus 2,5 val.), todėl sustabdymo metu buvę apsvaigimo požymiai jo apsvaigimo nustatymo Alytaus ligoninėje metu nebuvo akivaizdžiai pastebimi arba buvo išnykę. Teismas neatskleidė ir nevertino fakto, jog V. M. šlapime rastą tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštį (kanapių skilimo produktų pėdsakus) po vienkartinio panaudojimo galima aptikti tik 2-3 dienas, o šlapime kanapių skilimo pėdsakai išlieka ilgesnį laiką po ilgalaikio marihuanos naudojimo. Teismas taip pat nevertino tiesiogiai įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų nuoseklių parodymų apie tai, jog sulaikytas V. M. buvo akivaizdžiai apsvaigęs, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, veidas išblyškęs, akių vyzdžiai išsiplėtę, kalba nerišli, jį troškino, pastoviai gėrė vandenį. Taip pat ir tos aplinkybės, jog prieš sulaikant V. M. apie 1 val. stovėjo automobilių aikštelėje, kurioje dažnai renkamasi vartoti narkotines medžiagas.

Apeliacinio skundo autorius teigia, kad teismas rėmėsi V. M. pateikta versija, jog jis vartojo narkotines medžiagas, t.y rūkė marihuaną (kanapes), ne tyrimo nustatytu metu ir nesąmoningai, nes nežinojo, kad nepažįstami asmenys, 2014-11-01 šventėje, jį pavaišino cigarais ir tabako suktine, kuriuose galėjo būti narkotinės medžiagos. Šie jo teiginiai vertintini kritiškai, tik kaip mėginimas išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tokia teismo pozicija nesuprantama, nes tai suteikia galimybę daugumai asmenų išvengti atsakomybės, jiems teigiant, kad vartojo, tačiau nežinojo, kad tai narkotinės medžiagos. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šią versiją. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog kartu su V. M. 2014-11-13 pareigūnų sulaikytas V. B. vengė apsvaigimo būsenos nustatymo, už ką jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ATPK 44 str. 2 d.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos teismo išvados. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nepažeisdamas aukščiau aptartų teisės nuostatų reikalavimų patikrinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Prienų rajono apylinkės teismas spręsdamas V. M. kaltės klausimą ATPK 44 str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo kontekste, netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pernelyg sureikšmino savo kaltę neigusio V. M. parodymų prasmę, ignoruojant kitus byloje surinktus įrodymus, neabejotinai patvirtinančius, jog V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą.

Kaip matyti, dispozicija minimame straipsnyje suformuluota alternatyvi, todėl atsakomybė pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį kyla už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba apsvaigimo patikrinimo vengimą asmens, sulaikyto už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas V. M. formuluojamas dėl to, kad jo šlapime rasta – tetrahidrokanabinolio, kuris priskiriamas narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms (b. l. 1). Todėl šioje byloje įrodinėtina aplinkybė – psichotropinių medžiagų – tetrahidrokanabinolio vartojimo faktas. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad ši aplinkybė yra įrodyta V. M. šlapimo tyrimo rezultatais, pagal kuriuos, 2014-11-18 atlikto šlapimo tyrimo metu V. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 12). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šlapimo tyrimo rezultatus. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-117-939/2015, 2015-04-15 teismo posėdžio metu parodymus davęs ekspertas G. A. C. paaiškino, kad atlikus tyrimus buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, šios medžiagos radimas reiškia, kad asmuo vienu metu vartojo kanapes. Nurodė, kad kanapės organizme gali likti 40 parų, o kraujyje iki 12 parų. Negalėjo pasakyti ar žmogus tyrimo metu buvo apsvaigęs, nes yra prieštaravimai, klinika normali, o šlapimo tyrimai rodo kitaip. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. nurodė, jog 2014-11-01 šventėje buvo pavaišintas cigaru, dėl ko jo organizme galėjo atsirasti narkotinių medžiagų.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas įvertinęs eksperto ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. veikoje nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes jis ne tyrimo metu ir nesąmoningai vartojo uždraustas medžiagas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė dėl to, kad nebuvo paneigta V. M. versija, kad jį 2014-11-01 nepažįstamas asmuo pavaišino cigaru, kuriame galėjo būti nurodytos rūšies narkotinės medžiagos. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo laikas ir vieta yra įrodinėtini pažeidimo sudėties elementai, kai jie yra tiesiogiai nurodyti teisės normoje, nustatančioje atsakomybę už atitinkamą pažeidimą. Šiuo atveju narkotinių medžiagų vartojimo laikas ir vieta nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs, svarbus yra tik pats narkotinių medžiagų vartojimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-711/2011), kuris nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatytas Specialisto išvadoje Nr. T-N3059/14(01) (b. l. 12). Be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog V. M. versija, kad narkotinių medžiagų galėjo jo organizme atsirasti po 2014-11-01 dalyvavimo vakarėlyje, kur jis buvo pavaišintas cigaru, laikytina jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismų praktikoje analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus ir vertinant jų patikimumą ir objektyvumą, laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių.

Nors prijungtoje administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtinantys, jog V. M. atžvilgiu nutraukiant administracinę bylą dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 5 d., buvo pripažinta, jog Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 15, nustatyta, kad pagal sveikatos būklę asmuo gali vairuoti, V. M. sveikatos būklės nukrypimų nenustatyta. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs. Atsižvelgiant į tokią medicininės apžiūros paskirtį, daroma išvada, kad ji atliekama sprendžiant, ar asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs konkrečiu tyrimo atlikimo metu. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia jau pats šioje teisės normoje nurodytų medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo faktas, ir siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą teisės normą, apsvaigimas neįrodinėtinas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad V. M. 2014 m. lapkričio 13 d. apie 18 val. 32 min. buvo sulaikytas įtarus, jog jis galėjo naudoti narkotines medžiagas, atlikus šlapimo tyrimą rasta tetrahidrokanabinolio, kuris priskiriamas narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, kurios draudžiamos vartoti medicinos tikslams.

Skiriant administracinę nuobaudą V. M. atsižvelgiama į jo padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, į jo asmenybę – dirba, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidimą V. M. padarė turėdamas galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 20-21). Atsižvelgus į šias nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti V. M. už jo padarytą pažeidimą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį mažesnį nei ATPK 44 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi teismas

nutarė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

pripažinti V. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bauda.

Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos ir yra neskundžiamas.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6030.