Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., jo atstovui advokato padėjėjui T. T., išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014 m. lapkričio 13 d. 18 val. 32 min. kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 90 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo automobilį Peugeot Partner, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.

V. M. atstovas advokato padėjėjas T. T. paaiškino, kad nėra nei vieno įrodymo, kuriuo remiantis V. M. galėtų būti nubaustas, byloje nepakanka duomenų, nebuvo paimtas tirti V. M. kraujas, gydytojų išvados skiriasi.

Pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Š. paaiškino, kad bylos medžiagoje esantis aktas yra vienintelis medicininės apžiūros aktas, kuris ir yra pateiktas teismui. Kodėl byloje dabar yra du skirtingi aktai paaiškinti negali. Akte buvo pabraukta ir apibraukta, kad negali vairuoti, kas apibraukė, kad negali vairuoti, nežino. Gavus specialisto išvadą, kad šlapime rasta draudžiamų medžiagų, aktą siunčia galutinei išvadai pateikti, taip pat negali paaiškinti, kodėl skiriasi išvados, nežino. Jai nežinoma aplinkybė, kad policijos pareigūnai galėjo vykti pas medikus dėl specialisto išvados, ir kad po pokalbio su pareigūnais gydytoja pakeitė išvadą.

Liudytoja M. U. parodė, kad dirba Alytaus apskrities ligoninėje, 2014 m. lapkričio 13 d. aktas surašytas jos, bet paties įvykio neprisimena. Pagal pirminės apžiūros aktą patvirtino, kad pirminę apžiūrą atliko ji ir padarė išvadą, kad asmuo gali vairuoti, galutinė išvadą po tyrimo rašo vedėja. Mėginiai imami tokie kokių prašo policijos pareigūnai. Kraujo tyrimą ima tuomet kai tai būna nurodoma.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Alytaus apskrities ligoninėje ir ji davusi galutinę išvadą, pagal darbo tvarką ji mato tik aktą, gavus atsakymą iš laboratorijos, parašė galutinę išvadą. Ji išvadoje pabraukė, kad asmuo gali vairuoti, kadangi buvo nustatyta, jog žmogus alkoholio nebuvo vartojęs, o dėl toksinių medžiagų vartojimo vertina žmogaus objektyvią būklę, jo elgseną, orientaciją, gebėjimą atsakyti į klausimus. Medicininės apžiūros aktas rašomas trim egzemplioriais per kalkę. Ji pateikė teismui ligoninės egzempliorių, kuriame yra pabrauktas tik vienas įrašas ,,gali vairuoti“ Pacientą apžiūrėjus objektyviai, jis atrodė kaip neintoksikuotas, todėl išvadoje pabraukė, kad gali vairuoti. Prisimena, kad dėl šio įvykio pas ją buvo atvykę pareigūnas iš policijos komisariato pasiaiškinti dėl duotos išvados. Kadangi pareigūnas paaiškino, kad tiriamas asmuo vairavo automobilį, ir atrodė apsvaigęs, o ji pati nebuvo mačiusi tiriamojo, pasikliaudama pareigūnu, pataisė aktą ir padarė įrašą „vairuoti negali“. Jai pareigūnai nedarė įtakos, kad ji pakeistų savo nuomonę. Gavus atsakymą dėl narkotinių ir toksinių medžiagų vartojimo, šlapime buvo rasta draudžiamų vartoti medžiagų, tačiau šlapime rastos medžiagos gali būti rastos ir praėjus mėnesiui po vartojimo, žmogus, parūkęs kanapių ir apžiūrimas po savaitės laiko, būtų normalus, sveikas ir orientuotas, tačiau šlapime medžiagos bus rastos. Tyrimo rezultatas šlapime patvirtina narkotinių medžiagų vartojimo faktą, tačiau nerodo pavartotos medžiagos kiekio. Tiriamojo kraujas nebuvo imtas, nes to neprašė pareigūnai.

Liudytojas E. T. parodė, kad 2014 m. lapkričio 13 d. Birštone, Prienų g. 10, prie „Seklytėlės“ pastebėjo stovintį įtartiną automobilį, po valandos jam išvažiavus, jį sustabdė. Automobilį vairavo jam pažįstamas asmuo V. M.. Jo judesiai buvo neadekvatūs, buvo apsvaigęs, jautėsi alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas 0,10 promilių. Kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, M. dar kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, tuomet buvo nustatytas 00 promilių, o M. atrodė dar daugiau apsvaigęs, kalba buvo nekoordinuota, nerišli, pasimetęs, vyzdžiai įsiplėtę, tuomet įtarė apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, kadangi pažinodamas V. M., žino, kaip jis atrodo blaivus.

Liudytojas Ž. M. ir T. B. parodė analogiškai kaip liudytojas E. T..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. viso proceso metu nurodė, kad niekada nerūkęs žolės, o kanapių pėdsako jo šlapime radimas galėtų būti 2014 m. spalio 31 d. vakarėlio klube pasekmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, 2014 m. lapkričio 13 d. 18 val. apie 18 val. 32 min. Alytaus apskrities VPK Birštono PK VPP viršininkas E. T., tyrėjas Ž. M. ir patrulis T. B., sustabdžius V. M. vairuojamą automobilį, įtarė, kad vairuotojas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl buvo pristatytas į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę šlapimo mėginiui paimti. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje 2014 m. lapkričio 13 d. 20 val. 25 min. atlikta V. M. apžiūra, paimtas šlapimo mėginys tyrimui bei surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 115. Atlikus V. M. šlapimo tyrimą, pateikta specialisto išvada Nr. T-N 3059/14(01) patvirtina, jog 2014 m. lapkričio 13 d. 18 val. 32 min. V. M. paimtame šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, alkoholio šlapime nerasta, kraujas nebuvo tiriamas. Taigi, ši išvada patvirtina tetrahidrokanabinolio vartojimo faktą. V. M. apskritai neigia tetrahidrokanabinolio vartojimą, o šios psichotropinės medžiagos pėdsakų buvimą jo šlapime sieja su 2014 m. spalio 31 d. įvykiais klube. Šios versijos nepaneigė ir posėdžio metu apklaustas ekspertas G. A. C., kuris nurodė, kad kanapių vartojimo pėdsakai, priklausomai nuo lyties, organizmo, gali likti iki 40 dienų. Todėl V. M. versija negali būti atmesta, kaip nepagrįsta.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau ir minėta, V. M. administracinio pažeidimo pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o pagal ATPK nenumatyta administracinė atsakomybė už padarytus veiksmus, esant narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui. Ir Kelių eismo taisyklių 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nei baudžiamasis įstatymas, nei administracinis įstatymas, nei KET neapibrėžia, kas yra laikoma apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (2009 m. birželio 17 d. redakcija) 2 punkte, apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. E. G. A. C. taip pat paaiškino, kad apsvaigimas yra tuomet, kai medžiaga yra kraujyje, kuri tuomet turi įtakos mąstymui, elgesiui. Apsvaigimą tuo metu parodo kraujo tyrimas, o ne šlapimo tyrimas, nes medžiaga pirmiausia patenka į kraują, tik po to į šlapimą. Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas, o šios metodikos 6 punkte įtvirtinta, kad gydytojas, bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr.515patvirtintą formą Nr. 155-1/a. Gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys. Skiltyje „Išvada“ nurodoma asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų (Metodikos 11.1.-11.3. p.). Iš minėtų teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, kad asmens apsvaigimui nustatyti būtina atlikti asmens medicininę apžiūrą, kurią sudaro atskiri etapai, tarp jų ir bendras asmens būklės vertinimas. Tik atlikus Metodikoje nurodytus medicininio pobūdžio veiksmus bei surašius Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, galima konstatuoti, ar asmuo yra apsvaigęs, ar ne. Tam tikros išimtys nurodytos Metodikos 16 p. Šioje byloje nustatyta, kad V. M. buvo atliktas bendras asmens būklės vertinimas, užpildytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame apžiūrą atlikusi gydytoja M. U. nenustatė V. M. sveikatos būklės nukrypimų, tai gydytoja patvirtino ir apklausta teismo posėdžio metu, kad atlikus pirminę apžiūrą, ji padariusi išvadą, kad asmuo pagal sveikatos būklę vairuoti gali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad V. M. šlapime rasti tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakai tik šlapime, kaip minėta, kraujas nebuvo tiriamas. Kaip nurodė ekspertas G. A. C., šlapime nurodytos medžiagos kiekis gali išlikti iki 40 parų, o po narkotinės ar psichotropinės medžiagos vartojimo, šios medžiagos pirmiausia patenka į kraują ir tik vėliau patenka į šlapimą. Taigi, nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos pavartojimo iki šios pėdsakų atsiradimo V. M. šlapime, galėjo praeiti pakankamai ilgas laikas. Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusio elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, kad V. M. šlapime rasti psichotropinės medžiagos pėdsakai, nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis eismo įvykio metu vairavo apsvaigęs, juo lab, kad V. M. kraujas nebuvo tiriamas. Priešingai, kažkada psichotropinės medžiagos pavartojimo faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios psichotropinės medžiagos. Todėl specialisto išvada Nr. T-N 3059/14(01) nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog V. M. nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį apsvaigęs.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimą siejant tik su biologinės terpės (kraujo, šlapimo) bandinių tyrimo rezultatais, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, ATPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, 2K-237/2009).

Vadovaujantis analogija, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas galėtų būti pripažintas įrodytu ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan., kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. M. buvo apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, nėra. Policijos pareigūnų E. T., Ž. M., T. B. parodymai, kad V. M. atrodė apsvaigęs ir kaip jie įtarė, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, prieštarauja kitiem byloje esantiems faktams t.y. medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kurį atliko gydytoja, turinti specialių žinių, galinti nustatyti asmens sveikatos būklę, ir šiuo aktu nustatytais apžiūros rezultatais nėra jokio pagrindo netikėti. Teismo nuomone, byloje nustatyta aplinkybė, kad policijos pareigūnas buvo atvykęs pas gydytoją V. K. ir ją įtikinęs pakeisti savo nuomonę dėl išvados ,,gali vairuoti“ į priešingą ,,negali vairuoti“, duoda teismui pagrindą abejoti pareigūnų parodymų patikimumu dėl V. M. būsenos sustabdžius jo vairuojamą automobilį.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog V. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, todėl V. M. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 5 dalyje įvykio ir sudėčių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, V. M. atžvilgiu nutrauktina, nes jo veiksmuose nėra pažeidimų ATPK 126 straipsnio 5 dalyje įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant V. M. veikloje administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 5 dalyje įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.