Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-383-650/2023 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00381-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

2023 m. rugsėjo 11 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Radviliškis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Radviliškis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - UAB) „Mano būstas Radviliškis“ 894 Eur turtinės žalos atlyginimo, 44,68 Eur kompensacinių palūkanų, šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 21 Eur žyminio mokesčio.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 29 d. užpylimo metu buvo apgadintas J. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir J. K. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria J. K. apdraudė jai priklausantį turtą laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, ir J. K. buvo išmokėta 894 Eur draudimo išmoka. Ieškovės teigimu, atsakinga už žalą yra atsakovė, ji turėjo pareigą užtikrinti tinkamą pastato bendro naudojimo objektų priežiūrą, pašalinti ant stogo prisikaupusį vandenį iš bendro naudojimo kanalizacijos stovo, laiku nustatyti jo būklę, tačiau šios pareigos nevykdė. Dėl tos ieškovės draudėjui atsirado žala.

3. Atsakovė UAB „Mano būstas Radviliškis“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad nors 2021 m. birželio 29 d. ir buvo sulietas minėtas butas ir šis užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos konstrukcijų nepriežiūros, tačiau ieškovė nedetalizuoja, dėl kokių priežasčių įvyko apliejimas, iš kokių sistemų, nors tirdama įvykį privalėjo tai nustatyti. Nei vienas daugiabučio namo patalpų savininkas nesikreipė į namo administratorių pašalinti gedimą, o be to nėra įrodymų apie tai, kas, kada kokį gedimą šalino ir kurioje inžinerinėje įrangoje (bendrojo naudojimo ar asmeninėje) ir kad gedimas būtų pašalintas. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė tik abstrakčiai remiasi teisės aktų nuostatomis, kurios numato administratoriaus veiklos principus ir pareigas, tačiau nepateikta jokių konkrečių įrodymų, jog apliejimas įvyko dėl netinkamo atsakovės funkcijų vykdymo. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovė atlygino žalą tik pagal draudėjo žodinius paaiškinimus. Ieškovė nepateikė dokumento, kurod įrodytų 894 Eur sumą išmokėtą buto remontui. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad žalos sumą sudaro 421,70 Eur, atėmus taikomą išskaitą draudėjai 2021 m. rugpjūčio 30 d. išmokėta suma 382 Eur, 512 Eur išmokėta suma niekuo nepagrįsta, kilusios žalos dydis neįrodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės UAB „Mano Būstas Radviliškis“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteista 382 Eur žalos atlyginimo, 44,68 Eur kompensacinės palūkanos, šešių procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 1 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepagrindė 512 Eur sumos. Byloje apie 512 Eur žalos paskaičiavimo sumą duomenų nėra, pridėtas 2021 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymas 22179167, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis 2021 m. birželio 29 d. įvykis ir kitas bylos Nr. 2695824. Nėra aišku, kokiu pagrindu buvo išmokėta 512,00 Eur suma žalą patyrusiam asmeniui. Šiuos duomenis ieškovė turėjo pateikti teismui, prašydama priteisti iš atsakovės 894 Eur sumą ir ieškovės pareiga buvo įrodyti minėtą sumą.

6. Teismas vertino, kad konstatavus, jog prisikaupęs ant stogo vanduo buvo išsiliejęs dėl atsakovės, netinkamai vykdžiusios savo pareigą prižiūrėti faktinę pastato būklę, atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą. Atsakovė nepateikė byloje jokių duomenų, kad nustatyta tvarka buvo atliekamas name bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių patikrinimas. Atsakovė vykdo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos administravimą. Tokiai įrangai priskirtinas ir bendras namo kanalizacijos stovas. Atsakovė nepaneigia, kad toks įvykis yra įvykęs, tik nurodo, kad nesutinka su ieškovės nustatyta žala. Atsakovei nepateikus kitų duomenų, kurie teismui sukeltų pagrįstą abejonę dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad labiau yra tikėtina, kad žalos atsiradimo priežastis apliejant butą yra vanduo, prasiveržęs pro namo kanalizacijos stovą. Teismas vertino, kad atsakingas asmuo dėl atsiradusios žalos yra atsakovė. Ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką 382 Eur sumai pagal sudarytą sąmatą, t. y. atlyginusi žalą, įgavo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. atsakovės.

7. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl 44,68 Eur palūkanų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo esmė

8. Apeliantė (atsakovė) UAB „Mano būstas Radviliškis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje e2-3630-632/2023. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas priimdamas sprendimą nevertino aplinkybių, kad ieškovė nenustatė avarijos šaltinio, tik apsiribojo gyventojo paaiškinimais. Iš pateiktų prie ieškinio nuotraukų nėra aišku, iš kur vanduo pateko ant grindų. Teismas formaliai apsiribojo konstatavimu, kad įvyko avarija, nors sprendime nėra pasisakoma dėl įvykio aplinkybių. Prie ieškinio yra pridedama 2021-08-26 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata, kurioje yra nurodoma, kad „Draudėjos teigimu, liūties metu vanduo susikaupęs ant stogo, išsiliejo iš kanalizacijos vamzdyno draudėjos bute ir užliejo grindis laminuotas, sugadino apie 10 m. kv., sugadintas virtuvės staliukas, komoda, minkšta dalis“. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais įrodymais remiantis Ieškovė nustatinėja bendrojo naudojimo stovo nesandarumą ir būtent daugiabučio namo administratoriaus atsakomybę šioje situacijoje. Ieškovė teismui nepateikia nei vieno įrodymo, kuris įrodytų ieškovės teiginius.

8.2. Teismas formaliai taikė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nes apsiribojo tik konstatavimu, jog Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą bei kad vanduo buvo išsiliejęs dėl atsakovės netinkamai vykdžiusios savo pareigą prižiūrėti faktinę pastato būklę, atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą.

8.3. Siekdama pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėjo įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Šiuo atveju Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko įvykis, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratore.

8.4. Ieškinyje nurodomu laikotarpiu nebuvo gauta pranešimų, susijusių su bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimu. Taip pat pažymėtina, kad name nebuvo atliekami jokie bendrosios inžinerinės sistemos remonto darbai. Pažymėtina ir tai, jog namas adresu (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis. Esant bendrosios inžinerinės sistemos gedimui Administratorius gauna bent vieną pranešimą dėl susidariusios situacijos ir imasi veiksmų gedimo priežasčiai nustatyti bei pašalinti. Analizuojamu atveju, kaip jau buvo minėta, nei vienas namo butų ir kitų patalpų savininkas į Administratorių nesikreipė, avarinės tarnybos iškvietimo neregistravo. Ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybės kilimo sąlygos Atsakovės atžvilgiu.

9. Per pirmosios instancijos nustatytą terminą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį TAI Nr. 622903709 laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Sutartyje nurodoma, kad vienas iš draudžiamųjų įvykių yra „vanduo“. Ieškovė 2021 m. birželio 29 d. įvykį – buto užliejimą vandeniu – pripažino draudiminiu, ir J. K. 2021 m. rugpjūčio 30 d. išmokėjo 382 Eur (mokėjimo nurodymas 22179167, mokėjimo paskirtis 2021-06-29 įvykis bylos Nr. 2696059) ir 512 Eur (mokėjimo nurodymas 22179167, mokėjimo paskirtis 2021-06-29 įvykis bylos Nr. 2695824) draudimo išmoką, žalos sumą ieškovė nustatė sudarydama lokalinę sąmatą 421,70 Eur sumai, atėmus 40 Eur taikomą išskaitą draudėjai, išmokama suma 381,7 Eur. Nustačiusi žalos dydį, ieškovė ją kompensavo žalą patyrusiam asmeniui – J. K. išmokėdama 382 Eur sumą ir kitu mokėjimu 512 Eur sumą.

13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už kilusią žalą. Atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji, kaip daugiabučio namo administratorė, netinkamai vykdė pareigas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

15. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.2(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

16. Atsakovė (apeliantė), vykdydama namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, kurių 3 p. nustato: „Pagrindinis administratoriaus uždavinys –administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau - privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. “

17. Vykdydama bendrosios nuosavybės priežiūrą atsakovė vadovaujasi Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Statybos techniniu reglamentu (STR 1.07.03:2017) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka. Šiame teisės akte (trečiasis skirsnis) „Daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimas ir jos atkūrimo darbų nustatymas” yra nurodyti visi bendrosios nuosavybės objektų priežiūros veiksmai, jų atlikimo tvarka, terminai bei stebėjimų fiksavimo dokumentai. Techninis prižiūrėtojas turi vykdyti teisės aktuose (STR 1.07.03:2017) nustatytas organizacines ir technines priemones sistemos būklei palaikyti, kad būtų išlaikytos jos savybės – būklę nuolat stebėti, įvertinti jos atitiktį privalomiesiems reikalavimams, nustatyti privalomųjų sistemos atnaujinimo darbų poreikį ir apie tai pranešti butų (patalpų) savininkams (naudotojams), kurie turi organizuoti nustatytų privalomųjų darbų finansavimą ir įgyvendinimą.

18. Ieškovė, teikdama, kad būtent dėl atsakovės kaltės įvyko buto apliejimas, pateikė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, remonto sąmatą Nr. ZA67- SK12/2, kurios įvykių aplinkybių skiltyje nurodyta, kad draudėjos teigimu, liūties metu vanduo susikaupęs ant namo stogo, išsiliejo iš kanalizacijos vamzdyno draudėjos bute ir užliejo laminuotas grindis, sugadino apie 10 m. kv., be to sugadintas virtuvės staliukas, komoda, minkšta dalis. Pateiktos buto apžiūros nuotraukos, pateikta atsakovei siųsta pretenzija.

19. Apeliantė savo ruožtu neginčija fakto, kad butas buvo aplietas dėl liūties metu ant stogo susikaupusio vandens, tačiau tik bendro pobūdžio argumentais nesutiko su ieškove, motyvuodama, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti atsakovės atsakomybei. Ieškovei pateikus duomenis, iš kurių galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad butas išties buvo aplietas dėl ant stogo susikaupusio vandens, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti – buvo laiku atlikti bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatiniai stebėjimai, kasmetinės apžiūros ir kt. Su atsiliepimu į ieškinį jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta.

20. Nesant ginčo, kad daugiabučio namo kanalizacijos stovas yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovė atsakinga už tinkamą stovo būklę. Nenustačius, kad butas buvo užlietas vandeniu iš kito šaltinio, o užlietas iš dėl bendrojo naudojimo objekto (kanalizacijos stovo), būtent apeliantei atsirado pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad tokios žalos būtų išvengta, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų vykdymą, nepateikė (žr. CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas). Vien tai, kad atsakovė teigia negavusi jokių namo gyventojų pranešimų, nepatvirtina atsakovės tinkamo pareigų vykdymo. Į atsakovės funkcijas įeina ne tik reagavimas į namo gyventojų pranešimus apie inžinerinius namo gedimus, tačiau ir reguliarus bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimas.

21. Apeliantei nepateikus įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku, konstatuotina, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendro naudojimo kanalizacijos stovu bei jo priežiūra – nulėmė žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

22. Pirmosios instancijos priteistos žalos dydis nėra apeliacinio skundo dalykas, todėl dėl šios dalies plačiau nepasisakytina, konstatavus, kad teismas tinkamai nustatė iš atsakovės priteistinos žalos atlyginimo dydį.

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK185 straipsnis). Nenustatyta, kad teismo sprendimas būtų priimtas, neįvertinus surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.