- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 1-116-361/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00021-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kaltinamasis
- N. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
baudžiamoji byla buvo iškelta dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir vienintelio akcininko kaltinamojo N. R. ūkinės - finansinės veiklos.
Svetimo turto pasisavinimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Kaltinamasis N. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-06-19 pasisavino jo žinioje buvusį didelės 718 954,51 vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą:
jis suklastojo 2009-03-02 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-23 priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tariamai UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų, bet taip ir nenupirktų prekių iš neegzistuojančios Rusijos Federacijos įmonės (duomenys neskelbtini) ir 2009-04-06 kvitą Nr. 23-15 dėl tariamo 41201 eurų (142258,81 Lt) apmokėjimo už prekes (televizorius), kurį įtraukė į 2009-04-30 savo avanso apyskaitą, kaip avanso panaudojimą pagrindžiantį dokumentą ir šiuos dokumentus pateikė įmonės buhalterei J. P., kuri nesuvokusi N. R. nusikalstamų veiksmų, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. Tokiu būdu N. R. UAB (duomenys neskelbtini) įformindamas tariamą 2009-03-02 sandorį su (duomenys neskelbtini) ir tariamą pinigų sumokėjimą tai įmonei, minėto sandorio pagrindu pasisavino didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą už 142258,81 Lt;
jis suklastojo 2009-06-12 pirkimo–pardavimo sutartį ir 2009-06-19 minėtos sutarties pagrindu išrašytus 17 vnt. sąskaitų faktūrų (invoise) bei važtaraščių dėl tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduodamų, bet taip ir neparduotų Latvijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) prekių, kurių įsigijimo kaina – 576695,70 Lt, ir šiuos dokumentus pateikė įmonės buhalterei J. P., kuri nesuvokusi N. R. nusikalstamų veiksmų, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. Tokiu būdu N. R. UAB (duomenys neskelbtini) įformindamas tariamą 2009-06-12 sandorį su (duomenys neskelbtini) pasisavino didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – buitinės technikos prekių, kurių vertė 576 695,70 Lt.
N. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 3) apskaitos dokumento data“, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-08-10 Klaipėdos mieste apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. pagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė jai pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl to buhalterė J. P. jas įregistravo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose, būtent:
UAB (duomenys neskelbtini) 2009-06-19 PVM sąskaitomis faktūromis (INVOIS): Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – buitinės technikos prekių pardavimą (duomenys neskelbtini) už 161089,18 Lt, bei pateikdamas J. P. įtraukė į apskaitą – užregistruojant sąskaitos apyvartos žiniaraštyje sąskaitos Nr. 2401 „Pardavimai-eksportas“;UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingo asmens R. L. 2009-06-30 „Avanso apyskaita“ Nr. 23, 2009-06-19 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – 150 Lt dienpinigių išmokėjimą R. L. dėl tariamo prekių pristatymo įmonei (duomenys neskelbtini) bei pateikdamas J. P. įtraukė į apskaitą;2009-04-03 sąskaita Nr. 23-15-1 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – televizorių pirkimą iš (duomenys neskelbtini) bei pateikdamas J. P. įtraukė į apskaitą;UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingo asmens N. R. 2009-04-30 „Avanso apyskaita“ Nr. 16 2009-04-09 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę finansinę operaciją – 142258,81 Lt išankstinį apmokėjimą (duomenys neskelbtini) pagal kvitą Nr. 23-15.1 bei pateikdamas J. P. įtraukė į apskaitą – užregistruojant mokėjimo apyvartos žiniaraštyje sąskaitos Nr. 22004 „Išankstiniai mokėjimai“ (EUR);
Tokiu būdu N. R. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-08-10 apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis N. R. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 1999 m. gegužės mėnesį, prekiavo buitine technika. Bendradarbiavo su partneriais Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Su Rusija buvo 2006 m., 2007 m., 2008 m. sudarytos sutartys dėl viryklių. Prasidėjus 2008 m. krizei jis kaip akcininkas SEB bankui buvo įkeitęs visą savo turtą. Buvo paimtos paskolos. Kiekvienais metais šios paskolos metų gale būdavo pratęsiamos. Nesinorėjo mažinti apyvartos, jie stengėsi plėtoti verslą. 2008 m. kainos labai stipriai sumažėjo ne vieną ir ne du kartus. Sumažėjo apyvarta. Jis turėjo arba įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą, arba grąžinti paskolą. Jie susidūrėme su tam tikrais sunkumais, kaip ir ne viena įmonė. Buvo kreiptasi į banką, kad vėluoja pateikti savo prekes pirkėjams, buvo prašyta raštu, ne vieną kartą, kad bankas sustabdytų tas mėnesines įmokas. Bankas dar kartą priėmė sprendimą, kad negali nieko keisti. Jis buvo priverstas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl sandorio su (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad šis sandoris nebuvo atsitiktinis, iš jų televizorius pirko ir anksčiau. Jie sumokėjo rusams ir laukė prekių. Jie tų prekių negavo. Po 2009 m. liepos 1 d. jis nebeturėjo įgaliojimų, operaciją turėjo užbaigti bankroto administratorius. Tas rusas, (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. M. buvo atvykęs į Lietuvą. A. Ž. ir jis pats važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Jie glaudžiai bendradarbiavo, kas antrą mėnesį tai jis važiuodavo, tai jie atvykdavo čia. A. V. M. pasirašydavo už dvi įmones, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis sumokėjo grynaisiais A. V. M., jis pasirašė, kad gavo pinigus. A. V. M. asmens dokumento kopijos nepasidarė, neprašė iš jo dokumento. Buvo sudaryta sutartis. Išmokant grynuosius pinigus iš kasos arba kaip atskaitingas asmuo išmoka, yra nurodomi duomenys, kam išmokami pinigai, tai yra įmonės pavadinimas ir kas tai įmonei atstovauja. Nurodo atstovo vardą ir pavardę. Nurodyti įmonės atstovo asmens kodą yra būtina tik Lietuvos įmonei, o tarptautiniuose – tik vardas ir pavardė, dar pareigos gali būti nurodomos. Jis su A. V. M. kiekvieną mėnesį bendradarbiaudavo, visada sumokėdavo pinigus litais į priekį, nes A. V. M. tiesiog pasitikėdavo. Pas jį buvo tokia praktika: jeigu rusai pirkdavo, tai jie į priekį mokėdavo, jeigu jis pirkdavo, tai jis į priekį mokėdavo. Tuo laikotarpiu jie pirko tiek daug televizorių, nors neišpardavė savo prekių. Tai gali paaiškinti tuo, kad (duomenys neskelbtini) būsimi televizoriai buvo skirti ne Lietuvai. Jie turėjo būti parduoti Baltarusijai. Jis turėjo sulaukti laiko, kada galės priimti Baltarusija, tai būtų buvęs ir eksportas. Televizoriai būtų atvažiavę į muitinės sandėlius ir jie iš karto būtų performinti į Baltarusiją. Tokiu atveju būtų gavę 15 procentų naudos už tarpininkavimą. Šiuo momentu A. V. M. jį apgavo – pinigai sumokėti, bet jie negavo televizorių. Sandoris tikrai buvo realus, jis nieko neklastojo. Tuo laikotarpiu 2009 m. kovo, balandžio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) būklė nebuvo labai gera, jis kaip vadovas priimdamas tokį sprendimą – įsigyti prekę, o ne sumokėti SEB bankui didžiules įmokas, priėmė todėl, kad reikėjo tuos pinigus uždirbti ir po to sumokėti tas įmokas bankui. Jeigu būtų gavę televizorius, tai iš karto su Baltarusija būtų sudaryta sutartis. Negali įvardyti tos Baltarusijos įmonės, nes nebuvo gavęs informacijos. Tik žinojo, kad pirkėjas bus Baltarusijos įmonė. Tarptautinio verslo centras (duomenys neskelbtini) jam daug sako. (duomenys neskelbtini) jie būdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje, antro adreso nepamena. Ten buvo didžiulis verslo centras, trijų aukštų pastatas, kur dirbdavo daug žmonių.
Dėl sandorio su (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad bankui reikėjo grąžinti daug pinigų. Norėjo parduoti likučius ir jų nelaikyti, padengti banko įsiskolinimą. Nustačius prekių likutines vertes, ieškojo pirkėjų Lietuvoje, Latvijoje. Latvius prekės sudomino, tada jie atvyko apžiūrėti. Atvyko S. J., su juo bendravo. Apžiūrėjo ne vieną tašką, pasižiūrėjo ir kituose miestuose, kur buvo jų prekės. Buvo sudarytas sąrašas, kiek vienetų, kokių prekių turi būti. Visų prekių buvo po vieną, dvi ar tris. Latviams tiko tam tikros pozicijos prekės, jie atsirinko. Prekes rinkosi jų parduotuvėse ir sandėlyje. Su jais buvo sudaryta prekių pirkimo sutartis. Tuo metu P. M. dirbo sandėlininku. Sandėlininkas visada kraudavo prekes, padėdavo jas pakrauti. Tuo laikotarpiu jie nenuomojo tų sandėlių, nesupranta, dėl kokios priežasties P. M. apie juos kalbėjo. Vairuotojas R. L. turėjo tas prekes pristatyti į Latviją. Jis važiuodavo parvežti prekes iš Latvijos. R. L. du kartus per savaitę važiuodavo per Lietuvą. Jis važiavo į Latviją, tai įrodantys dokumentai yra byloje. Pinigų už atiduotas prekes iš latvių negavo. Tikrai sandoriai su latviais vyko, jie buvo atvažiavę. Jie nustatė, kad praėjus 2 ar 3 metams ta įmonė Latvijoje dar dirbo. Nesupranta, kodėl bankroto administratorius nesiaiškino, neieškojo tų lėšų, kurias turėjo sumokėti latvių įmonė. Ta įmonė tikrai buvo moki, registruota PVM mokėtoju. Tos prekės buvo užsistovėjusios 5–7 metus, todėl džiaugėsi, kad perka. Kai jie atsirinko prekes, tada pateikė savo įmonės pažymėjimą. Pagal tą pažymėjimą buvo sudaroma sutartis su ta įmone. Neprašė, kad S. J. pateiktų asmens dokumentą. Jeigu įmonė perka, jie pasitikslindavo registre, ar užsienio šalyje tokia įmonė egzistuoja, ar neturi skolų, ar yra PVM mokėtoja. Įmonės netikrina pasų. Jis pirmą kartą matė S. J., bet jis pasirašė kaip tos įmonės direktorius. Prekės buvo pakrautos iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės ir sandėlio. Jie tų prekių nevežiojo į vieną vietą. Jie atvažiavo į nurodytus taškus ir atsirinko tas prekes. Buvo sudarytas prekių sąrašas pagal buhalterinius, parduotuvės likučius. Iš sandėlio (duomenys neskelbtini) buvo pakrauta dalis šių prekių, jis pats ir kiti bendrovės darbuotojai dalyvavo. Prekės tikrai buvo nuvežtos. Po prekių pervežimo jie bendravo su latvių įmonės atstovu telefonu. Pasakė, kad laukia apmokėjimo, buvo dar vienas terminas pratęstas dėl apmokėjimo.
Dėl kaltinimo apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą paaiškino, kad sandoriai su Rusijos įmone ir Latvijos įmone buvo tikri. Sutartys buvo pasirašytos, pasirašyti važtaraščiai (invoice). Kas priklauso buhalteriškai, visi dokumentai yra, viskas gerai. Jis nieko neklastojo. Pasirašydamas šiuos dokumentus buvo įsitikinęs jų tikrumu.
Bankroto administratorė liudytoja S. L. parodė, kad buvo vykdoma bankroto procedūra dėl UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiiminėjo buitinės technikos prekyba ir, kai įsiskolinimai pasiekė tą ribą, kai buvo neįmanoma atsiskaityti su kreditoriais, pats įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius pagal Bankroto įstatymą atlikdamas visas privalomas procedūras, patikrino įmonės sandorius ir buvo nustatyta, kad priežastis, dėl ko įmonė tapo nemoki, buvo sudaryti tam tikri sandoriai, kurie prieštaravo įmonės veiklai ir kad įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Nebuvo gautos lėšos pagal tam tikrus sandorius. Buvo sumokėta Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) už televizorius, tačiau bendrovė televizorių negavo. Tokios įmonės jie nerado, niekaip neatsiliepė į laiškus. Buvo parduota buitinė technika Latvijos bendrovei (duomenys neskelbtini). Prekės buvo parduotos, bet pinigai negauti. Su šia įmone bankroto proceso metu nepavyko susisiekti. Be to, buvo nustatyta, kad Latvijos bendrovei prekės buvo parduotos žymiai pigiau nei kad jos buvo pirktos. Sąskaitos išrašytos buvo už pusę kainos, įmonei buvo padarytas nuostolis. Vadovas, iškėlus bankroto bylą, neperdavė kai kurio įmonės turto, kuris buvo įtrauktas į įmonės turto apskaitą būtent kaip įmonės ilgalaikis turtas. Įmonė buvo pripažinta likviduota. Šiuo metu įmonės veikla teismo sprendimu yra pasibaigusi ir ji yra išregistruota. Jie kreipėsi su ieškiniu dėl visų sandorių. Pats atsakovas jiems pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Ieškinio suma buvo virš 830 000 litų. Atsakovas N. R. pasiūlė jiems 500 000 litų. Kreditoriai pritarė ir teismas patvirtino taikos sutartį. Jis sumokėjo 1 000 litų, o toliau nebemokėjo. Išsiėmė vykdomuosius raštus, tačiau išieškoti nebuvo galimybės. Pagal taikos sutartį N. R. įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Buvo nustatyti grafikas ir terminai, mokėjimai išdėstyti. Per dvi savaites 10 000 litų, o po to 110 000 litų turėjo kas pusę metų įnešinėti. Terminų nesilaikė. Raginimai buvo, sakė, kad mokės. Buvo neperduotas tam tikras turtas: kieto kuro katilas, giluminis siurblys, motorinė žoliapjovė, pakabinamas klozetas, pakabinama bidė, šarvuotos durys, praustuvai. Viskas buvo išvardyta. Tų daiktų jie nematė. Kai iškėlė bankroto bylą ir įsiteisėjo nutartis, įmonės vadovas privalėjo perduoti įmonės turtą, buvo paskirtas kitas administratorius ir jis buvo nuvažiavęs ir ten buvo tikrai ne tas turtas ir jie jo nepaėmė. Jei atsirastų tas turtas, ieškinį būtų mažinę.
Buhalterė liudytoja J. P. parodė, kad buvo atsakinga už buhalterinių dokumentų suvedimą, deklaracijų pateikimą, mokesčių apskaičiavimą, darydavo bankinius pavedimus, kurie būdavo suderinti su vadovu. Įmonė veiklą vykdė normaliai. Prasidėjo krizė ir tai atsiliepė veiklai. Mažėjo apyvartinių pinigų. 2009 m. pavasaris buvo, kada įmonė gavo keletą raginimų sumokėti skolas iš transporto ir kitų įmonių. Jautėsi pinigų stygius. Bankas pradėjo neduoti paskolų. Kai pradėjo strigti atsiskaitymai, priėmė sprendimą dėl bankroto. Matė sutartį su rusais. Pinigai buvo jiems išmokėti avansu. Buvo pateiktos sąskaitos. Ji nieko neišrašė, pinigais nedisponavo, nes ji ne kasininkė. Mokėjimo dokumentas rodo, kad pagal sutartį avansas turėjo būti sumokėtas. Sumokėta iš kasoje buvusių pinigų grynaisiais. Dėl sandorio su latviais gali pasakyti, kad tuo metu buvo priimtas sprendimas realizuoti senas prekes. Įdėjo skelbimą į laikraštį. Buvo daromas defektavimas ir prekės buvo nukainotos. Jos buvo senos, seni modeliai, kai kurios supakuotos, o kai kurios nepakuotos. Buvo apibraižytos, nudaužti stiklai, pakuotės blogos. Buvo apžiūrimos Šilutės pl. esančios prekės. Buvo įsakymas, kad prekės defektuotos, nukainojamos. Reikėjo susigrąžinti pinigus, jų realizuoti rinkos kaina nebuvo įmanoma. Skelbimą turėjo iškirpusi prie įsakymo. Atsirado latviai. Ji jų nematė, dėl to, kad ne jos kompetencija sudaryti sandorius. Pagal rekvizitus tikrino internetiniame puslapyje, ar jie yra PVM mokėtojai. PVM mokėtojo kodas tos įmonės buvo. Nežino, ar prekės buvo išvežtos. Latviai turėjo apmokėti per 60 dienų, atsiskaitymo negavo, buvo rašomi raginimai. Už prekes nebuvo atsiskaityta.
Vairuotoją R. L. pažinojo. Avansines apyskaitas ruošė. Išrašydavo važtaraščius, ruošdavo įsakymus dėl komandiruočių. Galėjo ir administratorė ruošti, jeigu jos nebūdavo. Ar buvo apskaičiuoti R. L. dienpinigiai, nepamena. Iš pateiktų dokumentų mato, kad yra apskaičiuoti dienpinigiai. Jie turėjo būti išmokėti. Dienpinigius turėjo ji pati apskaičiuoti. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis jai žinomas, jis turėjo patekti į buhalteriją. Ji apskaičiuodavo darbo užmokestį. R. L. gavo darbo užmokestį. Komandiruotės metu yra paliekamas tas pats darbo užmokestis. Už komandiruotę jis gauna dienpinigius. Jis turėjo būti gavęs avansą ir 150 litų dienpinigių. Tai turėjo atsispindėti išlaidų orderyje. Su juo turėjo atsiskaityti direktorius. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini), kelioms valandoms ateidavo ir į UAB (duomenys neskelbtini), ten taip pat dirbo buhaltere. Parduodant prekes tvarkė abiejų įmonių buhalteriją. Inventorizacijos daromos buvo kas metai. Prekes iš sandėlio atiduoda sandėlininkas.
Vairuotojas liudytojas R. L. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) autobusiukas išvežioti prekėms. Buitinę techniką vežiojo po visą Lietuvą ir artimą užsienį. Prekes veždavo pirkėjams, kurie pirkdavo. Vežant prekes reikėdavo pasiimti važtaraščius, sąskaitas faktūras. Kai atiduodavo prekes, pasirašydavo, o jis pasiimdavo vieną lapą. Iškrauti prekes taip pat padėdavo. Su sandėlininku P. M. kartais važiuodavo, kai reikėdavo daugiau pasikrauti ir tikrinti, kad viskas būtų greičiau. Prekes pasiimdavo iš sandėlio, jas išduodavo P. M. pagal važtaraštį. Visoms prekėms buvo dokumentai. Teko į Kaliningradą, Rusiją, Lenkiją važiuoti. Apie komandiruotę į Latviją pasirašė dokumentus, bet ten nevažiavo. Kai važiuodavo į Kaliningradą, irgi buvo komandiruotė. Tai buvo anksčiau nei pasirašė dėl Latvijos. Vykstant į Kaliningradą gavo komandiruotpinigius. Buhalterija viską tvarkė. Į Latviją nevažiavo, kažką pasirašė. Nežino, ar gavo komandiruotpinigius dėl kelionės į Latviją. Kroviko įmonė neturėjo, buvo sandėlininkas. Darbą UAB (duomenys neskelbtini) teko palikti, jį atleido. Atleido ir priėmė į UAB (duomenys neskelbtini). Toje įmonėje tą patį veikė, vairavo tą patį transportą. Rusijos įmonė (duomenys neskelbtini) nėra žinoma. Tokio pavadinimo negirdėjo. Dėl ketinimo įsigyti televizorius iš šios ar kitos Rusijos įmonės nieko negirdėjo. Į Kaliningradą veždavo virykles „Fiesta“, kurias gamino Turkija. Priimdavo Rusijos sandėliuose. Pavardė (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako. Įmonė turėjo nekondicinės produkcijos. Ji susikaupdavo. Ta technika būdavo su įbrėžimais ir įdaužimais, be pakuotės. Senos technikos taip pat būdavo, kuri buvo užsilikusi iš senų metų. Sena technika būdavo remontuojama arba nurašydavo. Ją už mažesnę kainą parduodavo. Nekondicinės technikos perkainojimus darė buhalterė. (duomenys neskelbtini) pavardė jam nieko nesako. Latviai atvažiuodavo, bet kada tai buvo, nepamena.
Sandėlininkas liudytojas P. M. parodė, kad, kai atvažiuodavo klientai su važtaraščiais, išduodavo prekes. Kitą dieną atiduodavo ataskaitą buhalterei. Pats iškraudavo prekes iš vilkiko. Trūkumo nėra buvę, per daug irgi nėra buvę. Prekių be dokumentų, kiek jam žinoma, nebuvo. Įmonė, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini), jam nėra girdėta. Neatsimena, kad ten būtų kokios prekės iškeliavusios. Į Latviją vieną sykį teko važiuoti. Iš kitų šalių pasikrauti prekių neatvažiuodavo. (duomenys neskelbtini) pavardė jam nieko nesako. Rusai atveždavo prekes. Neteko dalyvauti, kad rusai išvežtų prekes. Neteko girdėti, kad televizoriai būtų atvežti iš Rusijos ir Kaliningrado. Sandėlyje būdavo orkaitės, jų buvo daug rūšių, skalbimo mašinos, indaplovės ir kaitlentės. Parodyti dokumentai dėl prekių iškrovimo jam nieko neprimena. Juos matė ir ekonominėje policijoje. Sandėlyje dominavo dujinės viryklės. Prekės būdavo kraunamos pagal važtaraštį. Pavardės, kur nurodyta, kas priėmė prekes, jam nieko nesako. Toks kiekis prekių pakrautas iš sandėlio niekada nebuvo. Dėl vairuotojo R. L. vykimo į Latviją nieko nežino. R. L. iškraunant prekes kartais dalyvaudavo. Į sandėlį jam dirbant latviai nebuvo atvykę.
Administratorė liudytoja A. Ž. parodė, kad ji pažiūrėdavo sutartis su pirkėjais ir pardavėjais. Jos darbas buvo techninis. Teko ruošti dokumentų šablonus, dirbo kompiuteriu. Ruošdavo įsakymus dėl komandiruočių, buvo šablonai. Apie įmonę, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini), nieko nežino. Su vadovu važiavo į Kaliningradą. Įmonės pavadinimo Kaliningrade nepamena. Įmonių ten yra daug. Su atstovais iš Latvijos jai neteko bendrauti. Dėl televizorių įsigijimo jai teko telefonu kalbėtis. Prašė, kad nupirktų televizorius iš baltarusių. Buvo ruošiamas laiškas Rusijos bendrovei. Jie iš jų turėjo pirkti televizorius, kurie buvo baltarusiški. Pavadinimų nepamena. Į ruoštą raštą atsakymo negavo. Grįžo raštas, nurodyta, kad adresatas nerastas. Buvo rašoma ir papildomai. Su jais prieš tai buvo dirbę ir problemų nebuvo. (duomenys neskelbtini) pavardė jai gal ir girdėta. Raštas buvo siunčiamas į (duomenys neskelbtini). Pas juos kažkoks karinis įvykis buvo ir manė, kad dėl to jie ir neatsakė. Nežino, ar buvo sumokėta už televizorius. Jai atrodo, kad latviai norėjo pirkti didelį kiekį prekių.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialistės Virginijos Lapienienės specialisto išvadoje (b. l. 162-176, t. 5) konstatuota, kad ištyrus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-08-10 dėl UAB (duomenys neskelbtini) sandorio su (duomenys neskelbtini) nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimai:
- 9 straipsnio „Apskaitos politika“ 2 punkto, kuris nustato, kad „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais“, UAB (duomenys neskelbtini) tvarkant buhalterinę apskaitą nepasirinko tinkamos apskaitos politikos.
- 6 straipsnio, „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei finansinei operacijai pagrįsti panaudojo bendrovės vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, pajamų orderio kvitą), kuriuose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingo asmens N. R. 2009-04-30 „Avanso apyskaita“ Nr. 16, 2009-04-09 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę finansinę operaciją – 142258,81 Lt išankstinį apmokėjimą (duomenys neskelbtini) pagal kvitą Nr. 23-15.1 bei įtraukė į apskaitą užregistruojant mokėjimo apyvartos žiniaraštyje sąskaitos Nr. 22004 „Išankstiniai mokėjimai“ (EUR). Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užfiksavo ūkinę finansinę operaciją 142258,81 Lt neegzistuojančiai įmonei (duomenys neskelbtini), todėl negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų.
UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingo asmens R. L. 2009-06-30 „Avanso apyskaita“ Nr. 23, 2009-06-19 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – 150 Lt dienpinigių išmokėjimą R. L. – dėl tariamo prekių pristatymo įmonei (duomenys neskelbtini)Latvijoje, kuri įtraukta į apskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos apyvartos žiniaraštyje sąskaitos Nr. 2401 „Pardavimai-eksportas“ už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-08-10 užregistravo neįvykusias ūkines operacijas – technikos prekių pardavimą (duomenys neskelbtini) iš viso 161089,18 Lt;
- 13 straipsnio, 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 3) apskaitos dokumento data“, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitoje faktūroje, pajamų orderio kvite vienas iš įvardytų rekvizitų – ūkinių operacijų turinys – neatitinka tikrovės 142258,81 Lt. Pagal 2009-04-03 sąskaitą Nr. 23-15-1 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – televizorių pirkimą iš (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) užregistravo ūkinę finansinę operaciją, tariamą prekių (įvairių televizorių) pirkimą už 142258,81 Lt, todėl negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų.
UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingo asmens R. L. 2009-06-30 „Avanso apyskaita“ Nr. 23, 2009-06-19 vienas iš įvardytų rekvizitų – ūkinių operacijų turinys – neatitinka tikrovės, dienpinigių išmokėjimas R. L. į Latviją, Rygą 150 Lt, todėl negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų. UAB (duomenys neskelbtini) 2009-06-19 PVM sąskaitomis faktūromis (INVOIS): Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – buitinės technikos prekių pardavimą (duomenys neskelbtini) už 161089,18 Lt. Tokiu būdu vienas iš įvardytų rekvizitų – ūkinių operacijų turinys – neatitinka tikrovės viso 161089,29 Lt.
Pagal (duomenys neskelbtini) tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl anksčiau išvardytų pažeidimų – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 punkto, 13 straipsnio, „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4) dalies “ ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ nesilaikymo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-08-10 – iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų (b. l. 162–176, t. 5 ).
2013 m. gruodžio 9–30 dienos apžiūros protokole (b. l.1-4, t. 6) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo biuro specialistė V. Lapienienė apžiūrėjusi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus dėl UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimo (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pagal 2009-06-12 UAB (duomenys neskelbtini) prekių pirkimo– pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir pagal 2009-06-19 sąskaitas faktūras (invoice) bei važtaraščius prie minėtų sąskaitų faktūrų (invoice) buvo užregistruotas prekių pardavimas (duomenys neskelbtini) už 161089,18 Lt. Apžiūros metu išanalizavus PVM sąskaitose faktūrose 2009-06-19 išrašytuose dokumentuose (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas prekių pardavimo kainas su apskaitoje nurodytomis minėtų prekių įsigijimo kainomis nustatyta, kad minėtose faktūrose nurodytų prekių įsigijimo vertė – 576 695,70 Lt. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje užregistravus neįvykusias ūkines operacijas – technikos prekių pardavimą (duomenys neskelbtini) už 161 089,18 Lt, buvo padarytas 576695,70 Lt nuostolis (sąskaitose faktūrose nurodomų prekių savikaina).
Specialistė Virginija Lapienienė paaiškino, kad ji tyrė sandorius su rusų ir latvių įmonėmis. Su rusais buvo sudaryta sutartis, turėjo būti komerciniai santykiai. Tarp pateiktų dokumentų yra išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 23-15-1, kurioje nurodyta, kad siuntėjas rusų įmonė, o pardavėjas yra (duomenys neskelbtini). Yra nurodytos prekės – televizoriai. Bendra suma yra nurodyta eurais, sąskaita patvirtinta vadovo parašu ir antspaudu bei prie šios sąskaitos yra pajamų orderio kvitas. Sutartis sudaryta 2009-03-22, mokėjimas įvyksta 2009-04-30, maždaug po dviejų mėnesių. Nurodytas išankstinis mokėjimas. Operacija užregistruota, kad pinigai sumokėti. Pinigai pervesti, bet prekės negautos. Nurodyta, kad pinigus sumokėjo 2009-04-03. Nėra dokumentų, kad gautos prekės. Turi būti sąskaita faktūra (invoise), kokie televizoriai ir už kokią sumą. Jai buvo pateiktas Kriminalinės policijos biuro raštas dėl Rusijoje registruotos įmonės, kad ta įmonė neegzistuoja. Duomenų bazėje duomenų apie šią įmonę nebuvo. Išvada tokia padaryta dėl neegzistuojančios įmonės ištyrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir susipažinus su raštu, kad tokia įmonė neegzistuoja. Tuo metu įmonė turėjo pinigų užmokėti. Dokumentai, kurie rodo, kad daiktai yra užpajamuoti, yra pirkimo apskaitos registras, kuriame yra nurodomi visi pirkimai įmonėje. Jeigu tie televizoriai buvo gauti, jie turėjo būti užpajamuoti pagal pajamų orderį. Tokio nėra. Sandėlyje jie turėtų būti užpajamuoti pajamų orderiu. Normalioje įmonėje kiekvieną daiktą užpajamuoja. Tokie daiktai turėjo būti pristatyti sandėlyje. Jeigu parduoda iš rankų į rankas, taip pat turi būti dokumentai. Normalioje įmonėje turi būti daroma inventorizacija bent iki Naujųjų metų prekės ir turtas turi būti inventorizuotas. Šito nebuvo. Nebuvo prekių ir nebuvo ką inventorizuoti. Apmokėjimas rusams buvo pagal 16 avansų apyskaitų. Buhalterinėje apskaitoje yra parodyta, kad pinigai sumokėti, o prekių nėra ir dar įmonė neegzistuoja. Tai yra pažeidimas. Prekės negautos, o pinigai nesumokėti. Neįvykdytas ūkinės operacijos turinys.
Dėl sandorio su latviais gali paaiškinti, kad buvo registruotos nevykusios ūkinės operacijos. Negali daryti išvados, kad tokios prekės egzistavo. Atramos taškas yra inventorizacijos. Išvardyta nemaža sąskaitų, kuriose nurodyta, kad prekės iškeliavo. Jeigu prekės egzistuotų, jos turėtų būti užpajamuotos, rašytos sąskaitos, bet nėra nurodyta, kad pakrovė tas prekes. Turi būti užpajavimas dėl prekių. Tos prekės turėjo būti gautos iš kažkur, nėra jos gautos ir nėra ką pakrauti. Turi būti duomenys, kad gauta, atsispindėti sandėlyje, kad yra, turi būti atliktos inventorizacijos. Tarp pateiktų dokumentų nėra duomenų, kad egzistavo. Nėra duomenų, kad prekės atiduotos. Yra įsakymas komandiruoti vairuotoją. R. L. komandiruotė buvo įforminta tinkamai. 2009-06-19 turėjo važiuoti į Latviją. Pinigų jam išmokėti užteko. Yra avansų apyskaitoje parašas, vadinasi, pinigus gavo. Vežant prekes, jis turėjo turėti kelionės lapą, sąskaitą faktūrą (invoise), nes į Latviją parduoda. Tokių dokumentų tarp pateiktų dokumentų nėra. Matytų, iš kur veža, kad jos nurašytos, kiek nurašė, ar neliko likučio. Duomenys turi būti kaip priklauso, o čia to nerado. Nematė iš dokumentų, kad prekės pasiekė Latviją, turi parvežti dokumentą, kad pasirašė ir kad gavo.
Direktorius atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Ūkio subjekto vadovas turėjo rašyti įsakymą ir nurodyti atlikti inventorizaciją. Jeigu kažkokios prekės defektuotos, turi būti įsakymas dėl defektuotų prekių. Turi būti įsakymas, kokiu būdu ir kiek jas nukainoti. Tarp pateiktų dokumentų tokių dokumentų ji nematė. Čia nėra tarp pateiktų dokumentų pagrindo, dėl kurio jis parduoda pigiau.
Kaltinamasis teigia, jog pinigai už būsimus televizorius tikrai buvo sumokėti, tačiau tokį tvirtinimą kaip tik ir paneigė specialistė V. Lapienienė, kuri tyrė šį sandorį.
Byloje yra 2009-03-02 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 02/03-009, sudaryta Klaipėdoje, su (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. V. M. dėl televizorių „Horizont“ ir „Vitiaz“ įsigijimo iš viso už 117 000 eurų; 2009-04-03 sąskaita Nr. 23-15.1 prie 2009-03-02 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 02/03-009, kurioje nurodomos prekės – televizoriai HOROZONT ir VITIAZ skirtingų modelių, iš viso 431 vnt., bendros 41201 eurų vertės, PVM tarifas – 0 %; 2009-04-06 (duomenys neskelbtini) kvitas, kuriame nurodoma, kad priimta iš UAB (duomenys neskelbtini), pagrindas – už prekę pagal sąskaitą 2009-04-03 Nr. 23-15.1, suma – 41201 eurų (t. 4, b. l. 161–162, 163–168, 170, 171). Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog toks sandoris galėjo atitikti tikrovę ir pinigai asmeniui A. V. M. buvo sumokėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialisto išvadoje nurodoma, kad 2009-03-02 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 02/03-009, 2009-03-23 specifikacijoje Nr. 1 prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 02/03-009, 2009-04-03 sąskaitoje Nr. 23-15.1, eilutėje (duomenys neskelbtini), 2009-04-06 kvite Nr. 23-15.1 A. V. M. vardu pasirašė vienas asmuo, o 1999-05-21 laiške ir 1999-05-21 priede Nr. 1 prie 1999-05-21 sutarties Nr. 010521.99 eilutėje (duomenys neskelbtini) A. V. M. vardu pasirašė kitas asmuo (b. l. 123–126, t. 5). Be to, kitoje specialisto išvadoje nurodoma, kad 2009-03-02 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 02/03-009, 2009-03-23 priede prie sutarties Nr. 02/03-009, 2009-04-03 sąskaitoje Nr. 23-15.1 ir 2009-04-06 pajamų orderio kvite Nr. 23-15.1 esantys atspaudai (duomenys neskelbtini) yra atspausdinti viena antspaudo reljefine kliše violetinės spalvos dažais, o 1999-05-21 laiške ir 1999-05-21 priede prie sutarties Nr. 010521.99 – kita antspaudo reljefine kliše ir kitos – žydros spalvos dažais ( b. l. 120–134, t. 5). Tokie nustatyti faktai iš karto kelia abejonių, ar Rusijos Federacijos įmonė realiai egzistavo. Teismui neatrodo įtikinamas ir N. R. tvirtinimas, jog jis turėjo nuolatinius kontaktus su Kaliningrado įmonėmis, kadangi Mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje (b.l. 3-4, t. 1) yra nurodyta, jog didžiausi UAB (duomenys neskelbtini) (faktiškai tokia pati N. R. priklausanti bendrovė kaip ir UAB (duomenys neskelbtini)) tiekėjai 2009 m. buvo (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma nustatyti asmenį, pavarde A. V. M., įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau toks asmuo nenustatytas, o Ingušijos Respublikos Rusijos Federacijos federalinės mokesčių tarnybos bendro valstybinio juridinių asmenų registro regioninėje duomenų bazėje duomenų, susijusių su (duomenys neskelbtini), nėra ( b. l. 173, t. 4, 76, t. 5 ). Kaltinamojo gynėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, jog įmonės turėjo būti ieškoma ne Ingušijoje, o Kaliningrado srityje, tačiau, jeigu asmuo A. V. M. būtų realiai sudaręs sandorį ir gavęs pinigus, kaltinamasis turėjo pateikti duomenis, kur jį galima rasti. Tuo tarpu šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, jog kaltinamasis nepareikalavo šio asmens paso ir nepasidarė jo kopijos, į mokėjimo dokumentus nebuvo įrašyta tokio asmens anketiniai duomenys. Be to, liudytoja A. Ž. parodė, kad dėl prekių siuntė raštą būtent į Ingušetiją, o ne į Kaliningradą, bet negavo atsakymo. Nuostabą kelia tas faktas, jog, kaip teigė pats kaltinamasis, jo bendrovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau vis tiek buvo bandoma įsigyti televizorius, kuriuos pati bendrovė sunkiai parduodavo. Kaltinamojo tvirtinimas, jog tuo atveju, jeigu televizoriai būtų gauti, jie būtų didesne kaina perparduoti Baltarusijos verslo subjektams, niekuo nepagrįstas: kaltinamasis nepateikė įrodymų, jog jis tokius santykius su Baltarusijos verslininkais buvo užmezgęs, o šie ketino televizorius pirkti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nemaži pinigai, sprendžiant iš buhalterinių dokumentų, buvo sumokėti į priekį, bet prekės negautos. Specialistė nustatė, jog pinigų bendrovė turėjo, tad darytina išvada, jog pinigai buvo N. R. pasisavinti.
Tas pats pasakytina ir apie sandorį su Latvijos bendrove, tik šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) neva pardavė savo turimas prekes, o ne pirko naujas.
2009-06-12 UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. 12/06/09 su (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. J. (S. J.). Sutartis sudaryta Klaipėdoje rusų kalba dėl buitinės technikos už 46 654,68 eurų pardavimo; UAB (duomenys neskelbtini) 2009-06-19 datomis išrašyti INVOIC Nr. (duomenys neskelbtini) bei važtaraščiai prie minėtų sąskaitų faktūrų (invoise), kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini) prekes (b. l. 1–2, 3–4, 10–59, t. 5).
Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba pranešė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) yra registruota Latvijoje nuo 2004-08-31, nuo 2009-05-08 akcininkas ir valdybos narys yra S. J., tačiau įmonės veiklos sritis – didmeninė prekyba kompiuteriais, periferine ir programine įranga (b. l. 77, t. 5 ), o ne buitine technika, nurodyta paminėtuose dokumentuose.
Latvijos pareigūnai apklausė kaip liudytoją tą patį S. J., tačiau šis parodė, kad jis niekada nebuvo įsteigęs įmonės (duomenys neskelbtini), kas už jį įsteigė – nežino. Jis tuo metu buvo benamis, išgėrinėjo, niekur nedirbo, kas galėjo pasinaudoti jo pasu, nežino. Jam problemos dėl šios įmonės prasidėjo nuo 2010 m. Sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) jis nepasirašė, tai ne jo parašas (b. l. 89–93, t. 5).
Kaip buvo paminėta, sprendžiant iš dokumentų, buitinę techniką į Latviją turėjo vežti bendrovės vairuotojas R. L., tam tikslui net buvo įforminta jo komandiruotė, tačiau, kaip parodė vairuotojas R. L., jis į Latviją nevažiavo ir buitinės technikos nevežė. Pavyzdžiui, byloje yra INVOIS NBS 03541 (b. l.16, t. 5), iš kurio matyti, jog krovimo vietoje (duomenys neskelbtini), 2009 06 19 buvo pakrautos mikrobanginės krosnelės ir kaitlentės, nurodyta, jog prekes transportavo, priėmė ir pervežė vairuotojas R. L., tačiau jo parašo nėra, nėra nurodyta, kada ir kur prekės buvo iškrautos. Analogiškuose kituose INVOIS yra nurodytos vairuotojų D. B. M., M. D. V. pavardės, tačiau nėra šių vairuotojų, kurie neva gabeno prekes į Latviją, parašų. Visose sąskaitose faktūrose (invoise), dokumentuose nurodyta, jog prekės ir dar tą pačią 2009 m. birželio 19 d. pakrautos (duomenys neskelbtini), ten, kur ir buvo UAB (duomenys neskelbtini) sandėlis. Vadinasi, tokių prekių judėjimas turėjo būti neišvengiamai užfiksuotos sandėlyje, tačiau sandėlininkas P. M. teigė, jog toks didelis kiekis prekių iš sandėlio niekada pakrautas nebuvo. Tuo tarpu kaltinamasis tvirtino, jog prekės buvo kraunamos ne tik iš sandėlio, bet iš parduotuvių Klaipėdoje ir Vilniuje, o tai neatitinka tikrovės, kadangi INVOIS kaip vienintelė pakrovimo vieta yra nurodytas būtent minėtas sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini).
Abi ūkines operacijas vienija tai, jog jos buvo atliktos tais pačiais 2009 metais, o bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta 2009 m. liepos 31 d. ir, kas pabrėžtina, pagal paties (duomenys neskelbtini) direktoriaus N. R. ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, t. 1). Bankroto administratorė S. L. kaip tik patvirtino, jog neatsiskaitymą su kreditoriais būtent nulėmė šie sandoriai. Darytina išvada, jog N. R. pasisavino bendrovės lėšas ir prekes, norėdamas išvengti atsiskaitymo su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartyje (b. l. 35, t. 1) nurodytais kreditoriais. Turto pasisavinimas buvo maskuojamas buhalteriniais dokumentais: jie rodė, jog neva tokie sandoriai tikrai realiai įvyko, tačiau buhalterinė apskaita buvo vedama fiktyviai, siekiant užmaskuoti turto pasisavinimą.
Kaltinamasis pasisavino didelės vertės svetimą turtą ir turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007-07-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Kadangi buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojamos neįvykusios ūkinės operacijos, fiktyvi vairuotojo R. L. komandiruotė į Latvijos Respubliką, apskaita buvo vedama apgaulingai, todėl kaltinamasis N. R. turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Tokiais atvejais nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
N. R. dar buvo kaltinamas ir tuo, kad jis susipažinęs su 2009-07-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, nevykdė nurodyto įpareigojimo perduoti bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) turtą paskirtam bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), t. y. neperdavė bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) turto: 4032,20 Lt vertės kietojo kuro katilo, 1532,48 Lt vertės giluminio siurblio WILO STAR-RS, 3728,81 Lt vertės motorinės žoliapjovės, o šį svetimą jam patikėtą turtą pasisavino, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 9293,49 Lt vertės žalą.
Dėl daiktų perdavimo bankroto administratoriui N. R. paaiškino, kad bankroto administratorius perėmė visus įmonės dokumentus, perdavė automobilį, kilnojamuosius daiktus. Jie pirko parduotuvę (duomenys neskelbtini) lizingo būdu, ten buvo apleistos patalpos, jie jas iki galo įrenginėjo. Įdėjo duris, klozetus. Šildymo sistema buvo įrengta kartu su jų kaimynais. Jis neturėjo teisės išplėšti iš patalpų kaltinime išvardytų daiktų ar kitokiu būdu juos perduoti. Tie daiktai tikrai egzistuoja. Bankroto administratorius apėjo patalpas, peržiūrėjo, tačiau nežino, kaip jis tarėsi su SEB lizingu. Kieto kuro katilas buvo prijungtas prie bendros namo sistemos. Giluminis siurblys palaikė karšto vandens cirkuliaciją. Jeigu jis būtų paėmęs tą giluminį siurblį, tai kaimynas būtų likęs be karšto vandens. Bankroto administratorius neėmė žoliapjovės, jam ji atrodė per prasta. Visas įmonės turtas yra įtrauktas į įmonės apskaitos dokumentus. Kalbant apie kieto kuro katilą, giluminį siurblį, tai tie daiktai buvo įtraukti į apskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, kadangi nustatyta, jog minėtas turtas yra, tik jo nepasiėmė bankroto administratorius. Iš (duomenys neskelbtini) likvidacinio akto (b. l.180–190, t. 7) matyti, jog kieto kuro katilas, giluminis siurblys liko pastate, vadinasi, šių daiktų kaltinamasis nepasisavino. Nėra jokių įrodymų, jog kaltinamasis pasisavino ir žoliapjovę. Kratos pas N. R. metu žoliapjovė nebuvo rasta. Todėl kaltinimo dalis dėl kietojo kuro katilo, giluminio siurblio ir žoliapjovės pasisavinimo šalinama.
2. Kiti kaltinimai.
Žemesnės instancijos teismas
Svetimo turto iššvaistymas
N. R. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2009-05-20 iki 2009-07-10 iššvaistė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) 337733,02 Lt vertės turtą:
jis 2009-06-01 sudarė UAB (duomenys neskelbtini) vardu prekių tiekimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-07-10 pagal PVM sąskaitas faktūras, serija NBS Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė UAB (duomenys neskelbtini) buitinės technikos prekių už 297179,87 Lt, nors jų įsigijimo vertė – 653061,38 Lt, tokiu būdu N. R. padarė įmonei 325881,41 Lt žalą;
jis nuo 2009-05-20 iki 2009-06-01 pardavė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą už žymiai mažesnę sumą nei daiktų likutinė vertė:
Žemesnės instancijos teismas
pagal 2009-05-20 PVM sąskaitą faktūrą serija NBS Nr. 03497 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė J. R. automobilį (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt, nors automobilio likutinė vertė buvo 18904,63 Lt, tai yra 8904,63 Lt pigiau, tokiu būdu N. R. padarė įmonei 8904,63 Lt žalą;
pagal 2009-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija NBS Nr. 03520 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) biuro baldus, inventorinis numeris 0111/BB, už 627,27 Lt, nors baldų likutinė vertė 1320,93 Lt, tai yra 693,66 Lt pigiau; kompiuterį „AsusF3T“, 15.4WXGA „Glare“, inventorinis Nr. 0108KOM, už 504,20 Lt, nors kompiuterio likutinė vertė – 1098,05 Lt, tai yra 593,85 Lt pigiau, tokiu būdu N. R. padarė įmonei 1287,51 Lt žalą;
pagal 2009-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija NBS Nr. 03521 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) kopijavimo aparatą „Canon IR1510“, inventorinis numeris 0100/KOP, už 100,84 Lt, nors aparato likutinė vertė – 315,80 Lt, tai yra 214,96 Lt pigiau; prekybinę įrangą (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. 0099BA, už 42,02 Lt, nors likutinė įrangos vertė – 761,16 Lt, tai yra 719,14 Lt pigiau; prekybinę įrangą (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. 0101BA, už 42,02 Lt, nors likutinė įrangos vertė – 569,54 Lt, tai yra 527,52 Lt pigiau; kompiuterį APM, inventorinis Nr. 0089KOM už 42,02 Lt, nors likutinė vertė 239,87 Lt, tai yra 197,85 Lt pigiau. Tokiu būdu N. R. padarė įmonei 1659,47 Lt žalą.
Kaltinamasis N. R. parodė, kadangi bankas nedarė jokių nuolaidų, buvo nutarta steigti N. R. ir A. S. naują įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Visada galvojo, kad ta nauja įmonė galės toliau tęsti veiklą. Įkurdamas UAB (duomenys neskelbtini) jis norėjo atgaivinti UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini), priklausančiose UAB (duomenys neskelbtini). Ten buvo ir parduotuvė, ir nuomojamos patalpos. A. S. tuo metu neturėjo lėšų, jis skyrė lėšų naujai bendrovei, kad galėtų vykdyti veiklą. Jie buvo įsitikinę, kad gali vykdyti veiklą ir atidavinėti skolas, kurias turėjo UAB (duomenys neskelbtini). Prisikaupė per daug prekių, atėjus sunkmečiui, jas reikėjo peržiūrėti, perkainoti. Jie ieškojo būdų, kaip tas prekes parduoti. Būdavo sudaroma komisija, kad nustatytų, kokia buvo reali prekių kaina. Tą dieną jie bandė prekes parduoti, už kiek galėjo. Jie žinojo, kokios prekės būdavo, greitai jas perkainodavo. Visada būdavo greitai komisija sudaroma, kad prekės turėtų realią rinkos vertę. Jis negalėjo ikiteisminiam tyrimui pateikti visus pareikalautus dokumentus, kadangi viskas buvo pas bankroto administratorių UAB (duomenys neskelbtini). Iš jo paskolintų 400 000 Lt lėšų UAB (duomenys neskelbtini) nusipirko prekes iš UAB (duomenys neskelbtini). Jis iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasiskolinęs pinigų, kad galėtų įnešti naujai įmonei. Lėšas skolino kaip fizinis asmuo. UAB (duomenys neskelbtini) prekes pirko ne tik iš UAB (duomenys neskelbtini), bet ir iš užsieniečių, tų pačių užsienio kompanijų. Prekės buvo naujos, bet stovėjusios ketverius, penkerius metus parduotuvėje. Tokios prekės Lietuvoje liaudiškai vadinamos „nekondicija“. Jo žmonai J. R. buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilis laukė remonto „Peugeot“ centre. Automobilis turėjo variklio defektą, tai jo kaina tokia ir buvo. Buvo pridėti dokumentai dėl to automobilio apžiūros, šis turtas buvo parduotas. Pardavimo kainą lėmė „Peugeot“ centro nustatyta automobilio likutinė vertė. Likutinė vertė buvo nustatyta tos dienos duomenimis, kuri yra nurodyta įmonės dokumentuose. „Peugeot“ centras per mažai pasiūlė jiems už tą automobilį, tai nepardavė jiems. Parduodami automobilį rėmėsi pažyma, o nustatydami likutinę vertę rėmėsi „Peugeot“ centro duomenimis. Pagal komisijos sprendimą, kai automobilis buvo defektuotas, tai jo vertė buvo nustatyta apie 10 000 Lt. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) pardavė baldus UAB (duomenys neskelbtini). Naujai įmonei reikėjo baldų. Baldai bei kompiuteris buvo naudoti. Tų baldų likutinės vertės tikrai ne tokios, kaip nurodytos kaltinamajame akte. UAB (duomenys neskelbtini) galėjo įsigyti kitus baldus, buvo galima. Tuo metu, kai UAB (duomenys neskelbtini) dirbo sėkmingai, darbuotojų buvo apie 14–15. Visi turėdavo ant ko sėdėti, tai tų baldų, technikos likučių buvo. Dalis baldų liko UAB „(duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduoti kopijavimo aparatas, prekybinė įranga, kompiuteriai. Tai buvo likę tie daiktai, kurie buvo nenaudojami. Buvo nuspręsta, jog tą dieną yra panašios kainos, todėl ir pardavė tas prekes.
Liudytojas A. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2007–2008 metais vadybininku. Skambindavo klientams ir siūlydavo pirkti buitinę techniką. UAB (duomenys neskelbtini) jau nebuvo moki ir buvo planuojamas bankrotas. N. R. sugalvojo įsteigti naują įmonę. Jam liepė būti direktoriumi. Realiai jo pareigybės niekuo nepasikeitė, tą patį darė, ką ir iki tol buvo daręs. Pasakė, kad pardavinės tą pačią techniką, tik papildomai reikės tam tikrus dokumentus pasirašinėti. 100 procentų akcijų turėjo N. R., o po to buvo nuspręsta, kad reikėtų ir jam tas visas akcijas perrašyti. Nežino, dėl ko tai buvo padaryta. Jam perrašė visas akcijas. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo tose pačiose patalpose. Tie patys ir darbuotojai buvo, adresas (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo pats neturėjo. Reikėdavo pasirašinėti, kartu važiuoti į banką, paimti pinigus. Sąskaitą įmonė turėjo. Ją atidarė, kai įmonę steigė. Banke reikėjo parašo ir asmens tapatybės kortelės. Internetinės prieigos prie sąskaitos neturėjo, turėjo buhalterė. Atlyginimą gaudavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) yra žinoma tiek, kad reikėjo pasirašyti, kad jas pirko. Negali atsakyti, ar gavo tas prekes, nes jų nematė. Kiek jų ten buvo, negali pasakyti. Tų prekių jis nepriėmė, jų nei matė, nei krovė, nei skaičiavo. Ar UAB (duomenys neskelbtini) suteikė paskolą UAB (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma. Galėjo būti jo parašas, kad gauna paskolą. Negali atsakyti, ar buvo pinigai pervesti, nes prie sąskaitų neprieidavo. Rodė orderius, kad jam suteikti pinigai. Automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojosi N. R. žmona ir po to N. R.. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo tvarkingas, dėl variklio defekto nieko nežino. Į servisą važiuodavo kaip ir kiekviena mašina. Latvių, rusų jis bendrovėse nematė. Sandėlyje labai retai lankydavosi. UAB (duomenys neskelbtini) pradžioje normaliai vykdė veiklą. Darbo metodai nepasikeitė, viskas buvo tas pats. Apie metus visus darbus atlikinėjo identiškai kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Prekiaujama buvo tomis pačiomis prekėmis. Galėjo ir defektuotų prekių būti. Buvo prekių, gautų prieš 5 metus, ir naujesnių. 10 metų senumo irgi galėjo būti. Negali pasakyti, ar dalyvavo defektinio akto sudaryme. Buvo daromi nukainojimai, akcijos.
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus pateiktoje 2011-02-28 specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius N. R.) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2009-05-20 iki 2009-06-01 pagrindė pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktuose nurodytą ilgalaikio materialiojo turto pardavimą – 11787,74 Lt, PVM – 339,67 Lt, iš viso – 12127,41 Lt, iš jų: UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) – 1787,74 Lt, PVM – 339,67 Lt, iš viso – 2127,41 Lt ir pilietei J. R. – 10000 Lt.
UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius N. R.) 4 PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktuose nurodytą ilgalaikio materialiojo turto pardavimą už 11657,59 Lt (23785 – 12127,41) mažesnę kainą negu 2009-06-01 67 Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktuose nurodyta likutinė vertė (b.l.17-41, t.2).
Specialistė Regina Kniukštienė paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius N. R. 4 PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktuose nurodytą ilgalaikio materialiojo turto pardavimą už 11657,59 Lt, mažesnę kainą negu Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktuose nurodyta likutinė vertė. Tai reiškia, kad šis turto pardavimas pagrįstas apskaitos dokumentais ir parduotas už mažesnę kainą, kaip nurodyta turto nurašymo, likvidavimo aktuose, pripažintuose nereikalingais. Tos kainos nebūtinai turi sutapti. Specialisto išvadoje dėl to nėra nurodytas pažeidimas. UAB (duomenys neskelbtini) užregistravo nurašytą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė yra 30 322 06 Lt. Tai būtų įranga, kurios nurašymo data 2009-02-10 – likutinė vertė 6269 64 Lt. Baldai, kurių likutinė vertė – 2573 08 Lt, prekybinė įranga Vilniuje, Klaipėdoje, biuro baldai. Baldai – nurašymo data 2009-06-01, kurių likutinė vertė 199 89 Lt. Kompiuteriai – nurašymo data 2009-06-01, likutinė vertė – 1711 81 Lt. Kompiuterinė programa – 3500 Lt. Ryšių įrenginiai – 27,09 Lt. Sandėlio inventorius – 74,68 Lt. Transporto priemonės – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) – 18 904 63 Lt. Du automobiliai: automobilis (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) – 561, 24 Lt. Automobilio (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 18 904 63 Lt. Nurašymo data yra prieš bankrotą. Automobilio įsigijimo kaina jai pateiktuose dokumentuose nebuvo akcentuota.
Svetimo turto iššvaistymo sudėčiai būdinga tai, jog turtas negrįžtamai yra perduodamas (parduodamas) tretiesiems asmenims. Tokiais atvejais prarasto turto sugrąžinimas tampa arba neįmanomas, arba problemiškas civilinio proceso tvarka. Tačiau šiuo atveju matyti, jog R. R. kaltinime išvardytą turtą pardavė pačiam sau ir jis niekur nepradingo. Tai, kad turtas buvo atiduotas mažesne kaina jo paties naujai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) ar žmonai, nei jis galėjo realiai kainuoti, esmės neturi. Tokie aiškiai nepelningi sandoriai gali kelti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 2 dalį (skolininko nesąžiningumas) arba BK 209 straipsnį (nusikalstamas bankrotas). Būtent pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį ir buvo pareikštas kaltinimas N. R. ir tos pačios ūkinės operacijos išvardytos šiame kaltinime (ši kaltinimo dalis bus išdėstyta toliau). Tuo tarpu, teismo nuomone, jis kaltinime nurodyto svetimo turto neiššvaistė, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį N. R. išteisinamas nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
b) dokumento suklastojimas ir panaudojimas, skolininko nesąžiningumas, nusikalstamas bankrotas
N. R. pareikštas kaltinimas, jog jis laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-06-19 Klaipėdos mieste, tiksli vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyčia pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus bei aiškiai pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent:
- pagamino netikrą dokumentą – 2009-03-02 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 02/03-009 ir 2009-03-23 priedą prie sutarties Nr. 02/03-009, kuriuose įtvirtino neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) tariamai įsigijo iš neegzistuojančios (duomenys neskelbtini) prekes – 233 vienetų televizorių HORIZONT ir 198 vienetus televizorių VITIAZ, ir N. R. patvirtino tai savo parašu;
- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu laiku suklastojus tikrą dokumentą – 2009-04-06 kvitą Nr. 23-15 dėl tariamo 41201 eurų (142258,81 Lt) apmokėjimo (duomenys neskelbtini) už prekes, N. R. panaudojo šį suklastotą tikrą dokumentą įtraukdamas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą;
- suklastojo tikrą dokumentą – 2009-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingo asmens N. R. „Avanso apyskaita“ Nr. 16, kurioje 2009-04-09 užregistruota tariama ūkinė finansinė operacija – „išankstinis apmokėjimas valiuta Nr. Kvit.23-15.1“ 142258,81 Lt, ir šią avanso apyskaitą patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, parašu, bei šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo įtraukdamas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą;
- pagamino netikrą dokumentą – 2009-06-12 pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) buitinės technikos prekių, ir N. R. patvirtino tai savo parašu;
- suklastojo tikrus dokumentus – 2009-06-19 sąskaitą faktūrą (invoise) Nr. (duomenys neskelbtini) bei važtaraščius prie minėtų sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) tariamai perdavė (duomenys neskelbtini) prekes, ir patvirtino šiuos dokumentus savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, parašu, bei šiuos aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo įtraukdamas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą;
- suklastojo tikrą dokumentą – 2009-06-18 UAB (duomenys neskelbtini) įsakymą be numerio „Dėl R. L. komandiruotės“, kurio pagrindu vairuotojas-ekspeditorius R. L., tariamai komandiruojamas į Latvijos miestą Rygą 2009 m. birželio 19 dieną buitinės technikos nuvežimui kompanijai (duomenys neskelbtini), ir šį įsakymą patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, parašu, bei šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo įtraukdamas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą;
- suklastojo tikrą dokumentą – 2009-06-30 UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingo asmens R. L. „Avanso apyskaita“ Nr. 23, kurioje 2009-06-19 užregistruota tariama ūkinė finansinė operacija – dienpinigių išmokėjimas R. L. į Latviją, Rygą, 150 Lt, ir šią avanso apyskaitą patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, parašu, bei šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo įtraukdamas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.
Šiais savo veiksmais N. R., kaip teigiama kaltinime, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, N. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2009-05-14 iki 2009-07-01 dėl UAB (duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties ir nemokumo akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463) 3 str. nuostatas, kad „1. Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos <...>; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. 2. Mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. 3. Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai“, vykdė ketvirtos eilės mokėjimus – kitus mokėjimus pinigų gavėjams, nevykdydamas antros eilės – Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo ir trečios eilės mokėjimų – nemokėdamas mokesčių į Valstybės biudžetą (gyventojų pajamų mokesčio, Privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės mokesčio) mokėjimų. Tai yra laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2009-06-30 išsimokėjo sau 400000 Lt, kaip įmonei 2009-04-29 sutarties Nr. PPNB 2009/04 pagrindu suteiktos paskolos susigrąžinimą, taip padengė UAB (duomenys neskelbtini) skolą sau pačiam bei 38 ūkio subjektams sumokėjo iš viso 144 597,29 Lt, iš jų: (duomenys neskelbtini) – 96 616,25 Lt (27982 EUR), ir kt.
Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius N. R., nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto kreditorių reikalavimų, tai yra subjektams sumokėjo iš viso 544597,29 Lt ir padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimui – 9188,97 Lt ir valstybės biudžetui – 92452,94 Lt.
Galiausiai N. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (nuo 2004 m. sausio 1 d. nauja redakcija 2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-189), 37 str. 10 d. bei pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 13.2 p., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir vykdymą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, nesilaikydamas UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 2.1. p. nustatyto bendrovės veiklos tikslo – „gauti pelną“, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Tai yra, žinodamas, kad bendrovė 2009-01-01 turėjo 2401767 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ir turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą 0,85 karto, tokiu būdu įmonė yra nemoki, tikslingai siekė bendrovės bankroto:
jis vykdydamas veiklą – elektros buitinių prietaisų prekybą – nuo 2009-05-20 iki 2009-07-10 intensyviai nurašinėjo ir pardavinėjo bendrovės ilgalaikį materialųjį bei trumpalaikį turtą, kuris buvo parduodamas už mažesnę nei likutinė vertė kainą fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su N. R.:
- pagal 2009-05-20 PVM sąskaitą faktūrą serija NBS Nr. 03497 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė J. R. (N. R. sutuoktinei) automobilį (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt, nors automobilio likutinė vertė buvo 18904,63 Lt, tai yra 8904,63 Lt pigiau;
- pagal 2009-06-01 PVM sąskaitas faktūras serija NBS Nr. 03520 ir Nr. 03521, UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) (kurios steigėjas ir akcininkas buvo N. R.) biuro įvairios įrangos 2253,32 Lt pigiau nei šios įrangos likutinė vertė;
- laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-07-10 pardavė UAB (duomenys neskelbtini) buitinės technikos prekių už 297179,87 Lt, nors jų įsigijimo vertė 653061,38 Lt, tai yra 325881,41 Lt pigiau, bei gautas lėšas už parduotą turtą skyrė ne bendrovės įsipareigojimams su tiekėjais padengti, o išsimokėjo sau 400000 Lt kaip įmonei suteiktos paskolos susigrąžinimą;
- pagal tariamai sudarytą 2009-03-02 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 02/03-009 ir 2009-03-23 priedą prie sutarties Nr. 02/03-009 bei 2009-04-06 kvitą Nr. 23-15 pagrindė 41201 eurų (142258,81 Lt) sumokėjimą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įformindamas tariamą sandorį pasisavino didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 142 258,81 Lt.
- pagal tariamai sudarytą 2009-06-12 pirkimo–pardavimo sutartį ir 2009-06-19 minėtos sutarties pagrindu išrašytus 17 vnt. sąskaitų faktūrų (invoise) pagrindė 576695,70 Lt vertės buitinės technikos prekių pardavimą ir perdavimą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įformindamas tariamą sandorį pasisavino didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – buitinės technikos prekių, kurių vertė 576695,70 Lt.
Tokiu būdu nuo 2009-01-01 bendrovės ekonominei padėčiai esant sunkiai ir 2009-01-01 turint 2401767 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-07-10 sudarė bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius su UAB (duomenys neskelbtini) ir J. R. dėl buitinių technikos prekių ir ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, iššvaistė ir pasisavino didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turto už 1 065 981,02 Lt (337 733,02 Lt + 728 248 Lt), o tai nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę, nulėmė bendrovės nemokumą ir bankrotą, kuris paskelbtas 2009-07-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, dėl to bendrovės kreditoriams buvo padaryta didelė 1 140 519,30 Lt turtinė žala: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 25 745,62 Lt, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 93 272,29 Lt, AB SEB bankui – 55 6751,12 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 44 146,36 Lt, ir kt.
Inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies b) punktas (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo 5 metai, kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus nusikaltimas. Kadangi šiuo metu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties pagrindai, baudžiamasis procesas yra negalimas, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 25745,62 Lt civilinis ieškinys. Kadangi dėl šios kaltinimo dalies kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Kaltinamojo N. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Apgaulingas apskaitos tvarkymas taip pat susijęs su svetimo turto pasisavinimu – taip buvo maskuojamas didelės vertės turto pasisavinimas, todėl už šį nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas akcentuoja ir tai, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, bankroto byloje įsiskolinimo neatlygino, pasisavinto turto vertė yra labai didelė, todėl jam nėra galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį ir taikyti kitokią nei sankcijoje už sunkiausią nusikaltimą numatytą laisvės atėmimas bausmę. N. R. anksčiau nėra teistas, turi šeimą, jam skirtina artima laisvės atėmimo minimumui bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301–303 straipsniais, 305 straipsniu,
nusprendžia:
N. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007-07-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007-07-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu 3 mėnesiams.
Vadovaudamasis BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį N. R. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Baudžiamąją bylą dėl kaltinimų N. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.
Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 25745,62 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, perduoti Lietuvos Respublikos archyvų departamento Klaipėdos apskrities archyvui.
2014-01-23 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. R. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1125-4592, panaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.