Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui M. Š.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėja – uždaroji akcinė bendrovė „Perkūno ginklinė“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK ar Komisija) 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 21R-922 (AG-824/02-2020).

Policijos departamentas skunde nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja UAB „Perkūno ginklinė“ (toliau – pareiškėja) pateikė prašymą Nr. 20-G-02-00574-e dėl leidimo importuoti ginklus. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą Nr. 20-G-02-00591-e dėl leidimo importuoti ginklus. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą dėl naujo prašymo bei pataisytos sąskaitos. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą Nr. 20-G-02-00624-e dėl ginklų importo. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą Nr. 20-G-02-00636-e dėl leidimo importuoti ginklus. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą Nr. 20-G-02-00644-e (analogišką 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymui) dėl leidimo importuoti ginklus. Policijos departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 5IL-11760, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 20-G-02-00644-e ir įspėjo pareiškėją dėl galimo licencijos galiojimo sustabdymo. Pažymi, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė išvadą dėl B&T APC9 Pro G, B&T GHM9 G ginklų priskyrimo A kategorijos ginklams, tuo pačiu nurodydamas, kad nėra pakankamai duomenų apie B&T APC9P Classic G ginklą.

Policijos departamentas skunde nesutinka su Komisijos sprendimo išvada, kad jis savo sprendime nenurodė atsisakymo išduoti leidimą importuoti ginklus pareiškėjai priežasties. Pažymi, kad Komisija teisingai įvardino sprendimo teisinį pagrindą, t. y. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 (toliau – Taisyklės), 35.1 punktą, tačiau padarė visiškai priešingą išvadą. Iš skundžiamo Policijos departamento sprendimo, pasak atsakovo, matyti, kad pareiškėja buvo informuota, jog tokie ginklai Lietuvos Respublikoje priskirtini A kategorijos ginklams, tačiau nepaisant to ir toliau teikė klaidingus duomenis. Toliau sprendime nurodytas ir teisinis pagrindas, t. y. jog ginklais, atitinkantiems A kategoriją, prekiautojams uždrausta prekiauti (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 24 straipsnio 1 dalis). Taip pat yra nurodyta ir įstatymo įtvirtinta norma dėl ginklų priskyrimo A kategorijos ginklams (GŠKĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, Komisija neatsižvelgė ir į tai, jog šalys yra bendravę elektroniniu paštu. Iš pateikto 2020 m. rugsėjo 1 d. susirašinėjimo elelektroniniu paštu nuorašo matyti, kad Policijos departamento darbuotojas kelia pareiškėjai klausimą, kad šie ginklai (nuoroda į APC9PRO G ir GHM9 G) nėra pistoletai, nurodo, jog jie (ginklai) priklauso A kategorijos ginklams bei atkreipia dėmesį į klaidingos informacijos teikimo pasekmes. Iš minėto elektroninio laiško taip pat matyti, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog tai yra „pusiauautomatinis karabinas“ bei nurodo jo ilgį – 603 mm. Pažymi, kad pareiškėja net du kartus yra nurodžiusi, jog bendras ginklo ilgis yra 60,3 cm. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Policijos departamentas mano, kad atsakovas tinkamai nurodė atsisakymo importuoti ginklus priežastis, pateikė teisinį pagrindą ir net bendraudamas elektroniniu paštu priminė apie tikslios informacijos pateikimo būtinybę, todėl tinkamai ir laikantis taisyklių reikalavimų priėmė motyvuotą sprendimą.

Policijos departamentas nesutinka su Komisijos sprendimo išvada, jog jis, vertindamas ginklų (B&T APC9 P Classic G, B&T APC9 P Pro G, B&T GMH9 G) kategoriją, nesivadovavo GŠKĮ 3 straipsnio 9 punkte nurodytais požymiais. Tokia Komisijos nuomonė atsakovui yra neaiški, nesuprantama ir nepagrįsta. Paaiškina, kad GŠKĮ 3 straipsnio 9 punkte yra nurodyta, jog „A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriami pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių“. Komisija yra konstatavusi, kad Policijos departamentas, iš esmės vertindamas ginklų kategoriją, rėmėsi ginklų gamintojo interneto puslapyje paskelbtame aprašyme nurodyta informacija, todėl Policijos departamentui nėra aišku, ar jis apskritai nevertino ir nesivadovavo GŠKĮ 3 straipsnio 9 dalimi, ar vertino, bet netinkamai. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent techninės specifikacijos vertinimas ir yra esminis kriterijus priskiriant ginklus atitinkamai kategorijai.

Atsakovo nuomone, Komisija be jokio pagrindo ir visiškai nepagrįstai atmetė Policijos departamento naudotą šaltinį, t. y. viešą, oficialų gamintojo tinklalapį (https://shop.bt-ag.ch/shop/eng) dėl ginklų techninės specifikacijos susižinojimo ir vienašališkai vertino tik pareiškėjos teikiamus duomenis ir dokumentus. Taip pat, atsakovo teigimu, Komisija niekaip nenustatė ir nepanaikino prieštaravimų tarp oficialiame tinklalapyje ir pareiškėjos teiktų ginklų techninių specifikacijų skirtumo, jeigu tokie ir buvo, todėl oficialiame tinklalapyje esamų duomenų atmetimo pagrindas nėra aiškus. Policijos departamentui taip pat nėra aišku, kodėl Komisija nepanaikino pačios pareiškėjos prieštaravimų tarp elektroniniame laiške teigiamo ginklo ilgio – 603 mm ir posėdžio metu teigiamo – 601 mm. Komisija visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 4 d. raštą, kuriame pateikiama išvada dėl ginklų: B&T APC9 Pro G, B&TGHM9 G ir B&T APC9P Classic G – kategorizacijos, iš kurių B&T APC9 Pro G, B&T GHM9 G ginklai priskiriami A kategorijos ginklams.

Policijos departamentas nurodo, kad Komisija niekaip nevertino pareiškėjos prašomų importuoti ginklų ne tik tos pačios paraiškos (2020 m. rugsėjo 16 d.) kontekste, bet ir visų 5 teiktų paraiškų (2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. rugsėjo 14 d.) kontekste, kas yra itin svarbu, siekiant nustatyti ne tik pareiškėjos tikslus, bet ir nesąžiningą elgesį piktnaudžiaujant jai GŠKĮ suteikta teise teikti prašymus. Paskutinio pareiškėjos prašymo kontekste (2020 m. rugsėjo 16 d.) Komisija neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja siekia importuoti 1) B&T APC9 P Classic G, 9x19, 3 vienetus; 2) B&T APC9 P Pro G,9x19, 3 vienetus, ir; 3) B&T GMH9 G, 9x19, 1 vienetą, bei papildomai siekia įsigyti 1 buožę GHM9/45 ir 4 buožes APC 9/40/45. Iš to akivaizdžiai matyti, kad siekiamos įsigyti buožės (GHM9/45 ir APC 9/40/45) atitinka ir yra pritaikytos ginklams B&T APC9 P Classic G, B&TAPC9 P Pro G ir B&T GMH9 G, o tai tik patvirtina, jog siekiama įsivežti pusiau automatinį, skirtą šaudyti pridėjus prie peties, ginklą, kurio bendras ilgis yra virš 60 cm ilgio, o buožes galima nesunkiai pašalinti.

Komisija taip pat neatkreipė dėmesio į jau Policijos departamento nustatytą aplinkybę, jog prašymuose teikiami netikslūs duomenys. Būtent iš prašymų ir ypač iš elelektroninio susirašinėjimo matyti, jog pareiškėja tuos pačius ginklus teikiamuose prašymuose įvardina kaip pistoletus, nors jie nėra laikomi pistoletais – tai pripažįsta ir pati pareiškėja, todėl Komisija nepagrįstai laiko, kad pastaba pareiškėjai buvo padaryta dar 2020 m. rugsėjo 1 d., yra netinkama. Nepaisant Policijos departamento dedamų pastangų ir išsakytų pastabų, pareiškėja ir toliau teikia analogiškas, klaidingas paraiškas. Komisija, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo, neatsižvelgė į pareiškėjos elektroninio laiško teiginį, kad „Gamintojas pataisė sąskaitą, kur dabar aiškiau matyti, jog ginklas nepatenka į A kategoriją“, ir į aplinkybę, jog pareiškėja per 20 dienų iš esmės pateikė 5 prašymus (nors Komisija nurodė tik 4) įsivežti ginklus, kurie tarpusavyje iš esmės nesiskyrė, t. y. buvo siekiama įvežti tuos pačius ginklus, tačiau skirtingų komplektacijų. Kitaip sakant, pareiškėja, keisdama vienus ar kitus duomenis (sąskaitoje, užsakyme ar prašyme), siekė visgi to paties tikslo – ginklų nepriskyrimo A kategorijai ir, žinoma, leidimo importuoti juos gavimo. Tai, pasak atsakovo, rodo, kad pareiškėjos elgesys yra ne tik nesąžiningas, pažeidžia geros moralės principus, bet ir diskredituoja griežtai kontroliuojamos veiklos teisėtumo principus, dėl ko buvo priimtas sprendimas įspėti pareiškėją dėl galimo licencijos sustabdymo.

Policijos departamentas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendime nurodant paskutinio prašymo datą yra padarytas rašymo apsirikimas, nes visi pareiškėjos prašymai buvo teikti 2020 metais, tačiau neįtraukimas prašymo, teikto 2020 m. rugsėjo 9 d., tik patvirtina, jog Komisija nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nepakankamai įsigilino į visas aplinkybes. Galiausiai, Komisija visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad pati pareiškėja elektoniniame laiške pažymėjo, “jog šiuos ginklus jau esame importavę ir jie yra apyvartoje“. Būtent tokia informacija Policijos departamentą, kaip instituciją, atsakingą už licencijuojamos veiklos kontrolę, ir privertė priimti sprendimą dėl pareiškėjos vykdomos veiklos patikrinimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei remdamasis bylos medžiaga, atsakovas tvirtina, kad Komisija netinkamai vertino jo atliktus veiksmus nagrinėjant pareiškėjos prašymą, t. y. visiškai nepagrįstai suabejojo Policijos departamento kompetencija vykdyti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatytas funkcijas išduodant licencijas ir kontroliuojant, kaip yra laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų GŠKĮ ribose, todėl padarė prieštaraujančias viena kitai išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Pareiškėja su atsakovo Policijos departamento skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo, bei pagrįstai tenkino jos skundą dėl Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 5-IL-11760 ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

Pareiškėja neginčija fakto, kad atsakovui teikė prašymus dėl leidimo importuoti ginklus. Pažymi, kad atsakovas nurodė skirtingas atsisakymo tenkinti prašymus dėl leidimo importuoti ginklus priežastis: 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymas Nr. 20-G-02-00591-e netenkintas, nes „Pateikti klaidingi duomenys“; 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymas paliktas nenagrinėtas ir atmestas paties „Pareiškėjo prašymu“, 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymas atmestas, nes „Nesutampa sąskaitos faktūros ir prašymo duomenys“. Pabrėžia, kad pareiškėja neginčijo atsakovo priimtų sprendimų dėl ankstesnių prašymų. Skundžiamą sprendimą atsakovas 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė tik dėl 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo leisti importuoti ginklus Nr. 20-G-02-00644-e, užsakymą atmesdamas nurodęs priežastį, kad: „Šie ginklai pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriami prie A kategorijos ginklų“.

Paaiškina, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 16 d. prašyme nurodė, jog nori iš Šveicarijos importuoti pistoletą B&T APC9P Classic G, kal. 9x19, 3 vnt., pistoletą B&T APC9 Pro G, 9x19, 3 vnt. ir pistoletą B&T GHM9 G, kal. 9x19, 1 vnt. bei kitas nepagrindines ginklo dalis. Prie prašymo pridėjo pardavėjo sąskaitą faktūrą Nr. 22046824, kurioje nurodyta, kad minėti ginklai yra pusiau automatiniai pistoletai. Atsakovas, neatsižvelgdamas į prie 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo pridėtus priedus (GHM9-G Pistoleto brošiūra) ir su ankstesniais prašymais išduoti leidimą importuoti ginklus teiktas prašomų leisti importuoti ginklų specifikacijas (ginklų gamintojo B&T AG pistoletų specifikacijas ir brošiūras), atsisakymą išduoti leidimą importuoti ginklus grindė tik internetinėje ginklų parduotuvėje rasta informacija, kurios patikimumas, vertinant konkrečių ginklų priskyrimą vienai ar kitai ginklų kategorijai, pareiškėjos nuomone, abejotinas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gauti duomenys iš viešos internetinės erdvės prieštaringi ir nesutampa su ginklų gamintojo parengtomis ginklų – pistoletų B&T APC9P Classic G, B&T 3(6)APC9 Pro G, B&T GHM9 G specfikacijomis ir techninėmis savybėmis nurodytomis oficialiose gamintojo ginklų brošiūrose.

Pažymi, kad prašomų leisti importuoti ginklų gamintojas B&T AG, 2020 m. rugsėjo 8 d. laišku patvirtino, jog ginklai BT-36005-G ir BT-36043-G yra gaminami pagal naujus ES reglamentus ir turi fiksuotą apsodą, todėl jų bendras ilgis didesnis nei 601 mm, o GHM9 gaminamas pagal pistoleto konfigūraciją, neturi apsodo ir negali būti pasidėtas ant peties, tai yra atitinka B kategorijos ginklų reikalavimus, nustatytus GKŠĮ 4 straipsnyje, ir nėra priskirtinas prie A kategorijos ginklų pagal požymius, numatytus GKŠĮ 3 straipsnio 9 punkte.

Pareiškėja pabrėžia, kad Policijos departamentas, būdamas viešojo administravimo subjektas, teikdamas viešojo administravimo paslaugas, visais atvejais privalo administracinius aktus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, pagrįsti įstatymais ir objektyviais įrodymais. Šiuo atveju atsakovo sprendimas dėl UAB „Perkūno ginklinė“ įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir atsisakymas išduoti leidimą importuoti ginklus pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymą, pareiškėjos vertinimu, grindžiamas nepatvirtinta informacija, gauta iš viešos internetinės erdvės, kuri nesutampa su ginklų gamintojo oficialia informacija, nurodoma ginklų techninėse specifikacijose ir brošiūrose. Todėl toks sprendimas negali būti vertinamas, kaip atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus.

Pažymi, kad atsakovas, turėdamas savo žinioje pareiškėjos jam perduotą ginklų gamintojo B&T AG 2020 m. rugsėjo 8 d.patvirtinimo laišką, kuriame nurodytas ginklų gamintojo adresas bei telefono numeris (ginklų gamintojo kontaktiniai duomenys taip pat buvo nurodyti ir kiekviename pareiškėjos teiktame prašyme išduoti leidimą importuoti ginklus), kilus abejonių dėl prašomų importuoti ginklų priskyrimo A ar B kategorijų ginklams, dėl objektyvios informacijos apie konkrečius ginklų modelius ir tų modelių techninių specifikacijų galėjo (turėjo) kreiptis tiesiogiai į gamintoją B&T AG.

Paaiškina, kad remiantis GKŠĮ 3 straipsnio 9 punktu, A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriami pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm, neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių. B kategorijos ginklų savybės apibrėžiamos GŠKĮ 4 straipsnyje. Iš ginklo gamintojo B&T AG ginklų specifikacijų ir brošiūrų matyti, kad ginklai B&T APC9P Classic G, B&T APC9 Pro G, B&T GHM9 G gamintojo nurodomi kaip pistoletai (angl. Pistoles), atitinkantys B kategorijos ginklams keliamus reikalavimus (GKŠĮ 4 straipsnis). Būtent tokią informaciją, teikdama prašymus leisti importuoti ginklus, pareiškėja teikė atsakovui, todėl atsakovo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja buvo informuota, jog tokie ginklai Lietuvos Respublikoje priskirtini prie A kategorijos ginklų, tačiau ir toliau teikė klaidingus duomenis, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra subjektyvios bei tendencingos.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pats pripažino ir skunde dėl Komisijos sprendimo nurodė, jog būtent techninės specifikacijos vertinimas ir yra esminis kriterijus priskiriant ginklus atitinkamai kategorijai, tačiau pats šiomis nuostatomis nesivadovavo, nes ginklų priklausomumą tam tikrai kategorijai nustatė, ne remdamasis gamintojo pateiktomis ginklų techninėmis specifikacijomis, o internete gautais nepatvirtintais duomenimis. Todėl pareiškėja taip pat nesutinka ir su atsakovo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad Komisija visiškai neobjektyviai ir šališkai vertino byloje esančią medžiagą ir visiškai nepagrįstai atmetė Policijos departamento naudotą šaltinį, t. y. viešą, oficialų gamintojo tinklapį (https://shop.bt-ag.ch/shop/eng).

Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 4 d. rašto, kuriame pateikiama išvada dėl ginklų B&T APC9P Classic G, B&T APC9 Pro G, B&T GHM9 G kategorijos, iš kurių B&T APC9 Pro G ir B&T GHM9 G ginklai priskiriami A kategorijos ginklams, pareiškėja nurodo, kad jis surašytas tendencingai, pasirėmus ir vertinant ne gamintojo pateiktas technines ginklų specifikacijas, o tuo pačiu šaltiniu – internete rasta nepatvirtinta informacija, kuriuo rėmėsi ir atsakovas, be pagrindo priskirdamas prašomus leisti importuoti ginklus prie A kategorijos ginklų. Pareiškėjos nuomone, ši Kriminalistinių tyrimo centro pažyma akivaizdžiai patvirtina formalų ir atmestiną pažymą surašiusios institucijos požiūrį į tyrimo objektą. Nurodo, kad Kriminalistinių tyrimo centro pažymoje nurodyti ginklų B&T APC9 Pro G ir B&T GHM9 G išmatavimai (B&T APC9 Pro G, nurodant, kad ginklas turi atlenkiamą buožę, kuria, reikalui esant galima nuimti. Bendras ginklo ilgis (priklausomai nuo buožės padėties) – 378 mm/597 mm, vamzdžio ilgis – 175 mm, B&T GHM9 G, nurodant, kad ginklas turi atlenkiamą buožę, kuria, reikalui esant, galima nuimti, bendras ginklo ilgis (priklausomai nuo buožės padėties) – 436 mm/627 mm, vamzdžio ilgis – 175 mm) neatitinka ginklų gamintojo B&T AG ginklų specifikacijose nurodytų ginklų ilgio, kuris pagal specifikacijas neviršija bendro ginklų ilgio leidžiančio priskirti ginklus A kategorijos ginklams. Tuo tarpu pareiškėjos prašomi importuoti ginklai komplektuojami be buožių, todėl nėra aišku, kodėl atsakovo prašymu išrašytoje pažymoje dėl šaunamųjų ginklų priskyrimo kategorijai aprašomas ir vertinamas ginklų priskyrimas tam tikrai kategorijai, vertinant ginklus su atlenkiamomis buožėmis, „<..> kurias reikalui esant galima nuimti<..>“, kai pareiškėja prašo leisti importuoti ginklus be buožių, kurias galima pašalinti nenaudojant įrankių (GKŠĮ 3 straipsnio 9 punktas).

Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad atsakovas kreipėsi į Kriminalistinių tyrimo centrą dėl ginklų priskyrimo tam tikrai kategorijai nustatymo 2020 m. spalio 29 d. (Reg. Nr. 5-S-15061), tai yra praėjus mėnesiui nuo skundžiamo sprendimo priėmimo.

Pareiškėja nesutinka ir su atsakovo teiginiais, kad Komisija niekaip nevertino jos prašomų importuoti ginklų ne tik tos pačios paraiškos (2020 m. rugsėjo 16 d.) kontekste, bet ir visų 5 teiktų paraiškų kontekste, kas yra itin svarbu siekiant nustatyti ne tik pareiškėjos tikslus, bet ir nesąžiningą elgesį piktnaudžiaujant GŠKĮ suteikta teise teikti prašymus, nes, kaip jau minėta, pareiškėja neteikė Policijos departamentui jokios klaidinančios informacijos, išskyrus informaciją, kurią gavo iš ginklų gamintojo. Taip pat pareiškėjai nesuprantamas ir nepagrįstas atsakovo siekis 2020 m. rugsėjo 16 d. paraišką vertinti anksčiau teiktų paraiškų kontekste, nes skundžiamas Policijos departamento sprendimas priimtas būtent dėl 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo Nr. 20-G-02-00644-e.

Teigia, kad Komisija sprendime pagrįstai nurodė, jog GKŠĮ 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas importuoti ginklus neišduodamas, jeigu paaiškėja, kad pateikti klaidingi duomenys ir /ar Policijos departamentui nepranešta, kad jie pasikeitė. Šiuo atveju išvada apie tai, kad pareiškėja yra teikusi Policijos departamentui klaidingus duomenis, padaryta vadovaujantis tuo, kad pareiškėja Plicijos departamentui yra teikusi 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymus, kuriais prašė leidimo neva tiems patiems, tik skirtingai pavadintiems ginklams. Tačiau iš Policijos departamento sprendimo visiškai neaišku, nei kokie ginklai nurodyti minėtuose prašymuose, nei kokiais faktiniais duomenimis remdamasis Policijos departamentas nustatė, kad kreipiamasi dėl tų pačių ginklų. Atitinkamai, pareiškėjos įsitikinimu, nėra pagrįsta ir Policijos departamento sprendimo dalis dėl jos įspėjimo apie galimą licencijos sustabdymą. Pažymi, kad individualūs administraciniai aktai negali būti grindžiami spėjimais, prielaidomis ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti objektyviais įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis ir teisės normomis. Dėl nurodytų priežasčių sutinka su Komisijos sprendime nurodyta išvada, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta neišduoti pareiškėjai leidimo importuoti ginklus pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymą bei įspėti apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą nėra tinkamai ir pakankamai aiškiai pagrįsta nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, o išvada apie ginklų priskyrimą A kategorijai visai nemotyvuota, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo skundą ir panaikinti teisėtą ir objektyviais įrodymais pagrįstą Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 21R-922 (AG-824/02-2020).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepimo į skundą argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo išduoti leidimą importuoti ginklus teisėtumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Perkūno ginklinė“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) 2020 m. rugsėjo 16 d. Policijos elektroninių paslaugų sistemoje epolicija.lt pateikė prašymą dėl leidimo eksportuoti ar importuoti ginklus išdavimo. Nurodė, kad nori importuoti iš Šveicarijos įmonės B&T AG 3 vnt. pistoletų B&T APC9 P CLASSIC G, 9X19, 3 vnt. pistoletų B&T APC9 PRO G, 9X19, pistoletą B&T GHM9 G, 9X19, 2 vnt. kompensatoriaus adapterio APC 3 LUG, buožę GHM9/45 ir 4 vnt. buožių APC 9/40/45 (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020, I tomas, b. I. 16-17).

Policijos departamento Viešosios policijos valdyba 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 5-IL-11760, patvirtintu Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko, nusprendė: neišduoti Bendrovei leidimo importuoti ginklus pagal prašymą Nr. 20-G-02-00644-e; įspėti Bendrovę apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodyti, kad jeigu per vienus metus pasikartos panašus pažeidimas, licencijos galiojimas bus sustabdytas; pavesti Vilniaus AVPK VTV Licencijavimo skyriui atlikti privalomą Bendrovės patikrinimą (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020, I tomas, b. 1. 10-11).

Pareiškėja Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 5-IL-11760 apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 21R-922(AG-824/02-2020) pareiškėjos skundą tenkino. Komisija panaikino skundžiamą atsakovo sprendimą ir įpareigojo jį pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020 byla, II tomas, b. l. 59-66). Komisija sprendime konstatavo, kad Policijos departamento sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio reikalavimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) nuostatos.

GŠKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį (toliau šiame straipsnyje – prašymas).

GŠKĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importas, eksportas, vežimas bei prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis yra licencijuojama ūkinė veikla (2, 3 punktai). Licencijas verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla turi teisę gauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, atitinkantys šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Licencijos verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla išduodamos neribotam laikui (2 dalis).

Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas licencijas išduodančios institucijos yra įspėjamas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, jeigu jis pažeidžia šiame skyriuje nurodytus reikalavimus. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą (19 straipsnio 11 dalis). Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas yra sustabdomas, jeigu licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalina šių licencijuojamos veiklos pažeidimų (19 straipsnio 12 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis GŠKĮ 23 straipsnio 2 dalimi, Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys eksportuoti, importuoti, vežti B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas eksportuoti, importuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę: juos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką; juos vežti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar iš jos. Norintys eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B. C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, eksportuotojas, importuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu. Šioje dalyje nurodytus leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu galioja vienus metus. Be šių leidimų galima eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis. Subjektams, gavusiems leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu, licencijos pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą neišduodamos (3 dalis).

Iš nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad civilinėje apyvartoje galimi tik B, C ir D kategorijos ginklai bei jų priedėliai, šaudmenys, dalys, o juos įsigyti ir importuoti turi būti išduotas leidimas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą suteikti administracinę paslaugą: išduoti leidimą importuoti Šveicarijos gamintojo B&T AG 3 vnt. pistoletų B&T APC9 P CLASSIC G, 9X19, 3 vnt. pistoletų B&T APC9 PRO G, 9X19, pistoletą B&T GHM9 G, 9X19 (toliau - Ginklai), 2 vnt. kompensatoriaus adapterio APC 3 LUG, buožę GHM9/45 ir 4 vnt. buožių APC 9/40/45 (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020, I tomas, b. 1. 16- 17). Su prašymu pareiškėja, be kita ko, pateikė GHM9-G pistoleto brošiūrą (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020, I tomas, b. l. 43-63, 186-200; II tomas, b. l. 1-6), APC pistoleto specifikaciją (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020, I tomas, b. 1. 30-42, 173-185) bei proformą (patvirtinimas 22046824) (toliau – sąskaita faktūra) (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020, I tomas, b. 1. 95-97).

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) (2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 papunktis).

Teismas taip pat pažymi, jog Policijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis) (redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.).

VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Iš ginčijamo Policijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymą išduoti leidimą importuoti ginklus yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjos importuojami ginklai yra priskiriami prie A kategorijos ginklų, kurių civilinė apyvarta yra draudžiama. Be to, Policijos departamentas sprendime remiasi ir prašymo metu nustatyta aplinkybe, kad pareiškėja ir anksčiau jam buvo teikusi analogiškus prašymus dėl šių ginklų (2020 m. rugsėjo 14 d. prašymo Nr. 20-G-02-00636-e, 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymo Nr. 20-G-02-0059l-e, 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymo Nr. 20-G-02-00574-e), tik kas kartą nurodydavo, kad bus importuojami ilgieji šaunamieji ginklai (sąskaitose faktūrose minimas pavadinimas „carabine“) arba bus importuojami pistoletai. Sprendime pažymėta, kad pareiškėja buvo informuota, jog tokie ginklai Lietuvos Respublikoje priskirianti prie A kategorijos ginklų, tačiau nepaisant to ir toliau teikė klaidingus duomenis Policijos departamentui.

GŠKĮ 3 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriami pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių. Kitų B, C ir D kategorijų ginklai apibrėžiami GŠKĮ 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatose. Civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą (7 straipsnio dalies 1 punktas).

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Policijos departamentas išvadą, jog pareiškėjos prašomi importuoti ginklai priskiriami A kategorijos ginklams (ginklai APC9 P CLASSIC ir APC9 P PRO G yra pusiau automatiniai karabinai, o ginklas GHM9 – pusiau automatinis pistoletas), padarė remdamasis gamintojo internetiniame puslapyje paskelbta informacija. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėja kartu su 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymu buvo pateikusi ginklų gamintojo GHM9-G pistoleto brošiūrą (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020, I tomas, b. l. 43-63, 186-200: II tomas, b. l. 1-6), APC pistoleto specifikaciją (Komisijos byla Nr. AG-824/02-2020, I tomas, b. 1. 30-42, 173-185) bei proformą (patvirtinimas 22046824) (toliau – sąskaita faktūra). Kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, esminė savybė vertinant ginklo priklausomumą A ar B ginklų kategorijai, yra ginklo ilgis. Pareiškėja tiek skunde Komisijai, tiek atsiliepime į skundą teismui nurodė, kad kartu su 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymu pateikė Policijos departamentui gamintojo patvirtintą ginklo specifikaciją, kurioje buvo nurodyti ginklo bendras ilgis, vamzdžio ilgis bei buožės nebuvimas, t. y. gamintojas B&T pateikė brošiūrą, patvirtintą gamintojo antspaudu, kurioje numatyti visi ginklo duomenys, ginklo sudedamosios dalys, iš kurios akivaizdu, kad ginklas, dėl kurio importo leidimo pareiškėja kreipėsi į atsakovą, atitinka trumpojo ginklo požymius, nustatytus GŠKĮ ir neturi buožės, todėl priskiriamas B kategorijos ginklams.

Iš sprendimo turinio matyti, kad Policijos departamentas nevertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, nors pats skunde pripažįsta, kad ginklo techninės specifikacijos vertinimas ir yra esminis kriterijus priskiriant ginklus atitinkamai kategorijai. Policijos departamentas jokio vertinimo, pagal kokius konkrečiai požymius, nurodytus GŠKĮ 3 straipsnio 9 dalyje, pareiškėjos pateiktose ginklų gamintojo specifikacijose, brošiūrose nurodyti ginklai priskirtini A kategorijai, neatliko.

Policijos departamentas skunde teismui taip pat remiasi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 4 d. išvada dėl B&T APC9 Pro G, B&T GHM9 G ginklų priskyrimo A kategorijos ginklams, tuo pačiu nurodydamas, kad nėra pakankamai duomenų apie B&T APC9P Classic G ginklą. Ši išvada yra gauta po ginčijamo sprendimo priėmimo, be to, kaip matyti iš jos turinio, ji taip pat remiasi ta pačia gamintojo internetinės svetainės informacija.

GŠKĮ 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas eksportuoti ginklus, leidimas importuoti ginklus, leidimas gabenti ginklus tranzitu, leidimas vežti ginklus neišduodamas, jeigu paaiškėja, kad pateikti klaidingi duomenys ir (ar) Policijos departamentui nepranešta, kad jie pasikeitė.

Teismo vertinimu, iš Poilicijos departamento sprendimo turinio visiškai neaišku, kokius pareiškėjos pateiktus duomenis Policijos departamentas laiko klaidingais. Konstatavimas sprendime, kad pareiškėja kas kartą nurodydavo, jog bus importuojami ilgieji šaunamieji ginklai (sąskaitose faktūrose minimas pavadinimas „carabine“) arba bus importuojami pistoletai, neleidžia daryti išvados, kad duomenys apie ginklus ankstesniuose pareiškėjo prašymuose buvo klaidingi. Atsakovas sprendime nedetalizavo, kokie ginklai buvo nurodyti minėtuose prašymuose, nei kokiais faktiniais duomenimis remdamasis jis nustatė, kad kreipiamasi dėl tų pačių ginklų. Kaip pagrįstai savo sprendime atkreipė dėmesį Komisija, 2020 m. rugsėjo 16 d. prašyme pareiškėja nurodė prašanti leidimo importuoti ginklus, kompensatoriaus adapterius bei buožes. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniuose prašymuose buvo kreiptasi tik dėl ginklų. Taigi, lieka neaišku, kokius tiksliai duomenis Policijos departamentas laiko klaidinančiais ir kaip jie susiję su 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo vertinimu.

Tai, kad Policijos departamentas tiek atsiliepime Komisijai, tiek skunde teismui paaiškino aplinkybes dėl pareiškėjos prašymų ir su jais pateiktų sąskaitų faktūrų duomenų skirtingumo, neatleidžia jo nuo pareigos motyvuoti savo sprendimo. Kaip jau minėta, pagal VAĮ nuostatas ir teismų praktiką sprendimo priėmimo pagrindas turi būti nurodytas sprendime, priimtame dėl administracinės procedūros.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Policijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą importuoti ginklus pagal pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymą, yra nepagrįstas išsamiu aplinkybių vertinimu, todėl Komisija pagrįstai šią sprendimo dalį laikė nemotyvuota.

Kaip matyti iš Policijos departamento sprendimo turinio, atsakovas klaidingų duomenų pateikimu grindė ir pareiškėjai taikytą įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (GŠKĮ 19 straipsnio 11 dalis). Kadangi teismas konstatavo, kad Policijos departamentas sprendime aiškiai nenurodė faktinio pagrindo, kuriuo remiantis konstatuota, kad pareiškėja sistemingai teikė klaidingus duomenis, darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo dalis dėl Bendrovės įspėjimo apie galimą licencijos sustabdymą taip pat yra nemotyvuota.

Be to, Policijos departamentas atitinkama ginčijamo sprendimo dalimi pavedė Vilniaus AVPK VTV Licencijavimo skyriui atlikti privalomą Bendrovės patikrinimą.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais policija išduoda licencijas, leidimus ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų.

GŠKĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad ūkinės veiklos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Ūkinės veiklos, susijusios su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 1111, 30 punkte nustatyta, kad licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi prižiūri apskričių vyriausieji policijos komisariatai. Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra atliekama vadovaujantis VAĮ ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atliekantys apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai turi GŠKĮ nustatytas teises.

VAI 36⁴ straipsnio 1 dalis numato, kad ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje numatyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (1 punktas); turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (2 punktas); siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai (3 punktas); jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas (4 punktas). VAĮ 36⁴ straipsnio 15 dalis nustato, kad ūkio subjektas VAĮ ar kitų įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti priežiūrą atliekančio subjekto sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą. Sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą apskundimas nesustabdo patikrinimo atlikimo.

Kaip matyti iš Policijos departamento sprendimo turinio, atsakovas sprendimo pavesti Vilniaus AVPK VTV Licencijavimo skyriui atlikti privalomą Bendrovės patikrinimą, jokiais argumentais nepagrindė, t. y. nenurodė aiškaus faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl darytina išvada, kad Komisija, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad sprendimo dalis pavesti atlikti Bendrovės patikrinimą ir sprendimo dalys atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą importuoti ginklus bei įspėti Bendrovę apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra tarpusavyje susijusios, pagrįstai panaikino šią Policijos departamento sprendimo dalį, kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, ir įpareigojo Policijos departamentą pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Policijos departamento skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš atsakovo turėtas bylinbėjimosi išlaidas – 1 210,41 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.

Byla nagrinėjamu atveju išspręsta pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2021 m. sausio 20 d. sąskaita-faktūra LIT Nr. 004/2021, 2021 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1487. Pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.20 papunkčiuose nustatytų maksimalių dydžių, yra realios ir pagrįstos, todėl tenkinant pareiškėjos prašymą visa apimtimi priteistinos pareiškėjai iš atsakovo Policijos departamento.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atmesti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 21R-922 (AG-824/02-2020) palikti nepakeistą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Perkūno ginklinė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Perkūno ginklinė“ iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1210,41 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų ir keturiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.