Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio mėn. d. jį kalinant higienos normų reikalavimų neatitinkančiose 6 ir 3 būrių gyvenamosiose patalpose bei kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2013 m. vasario 26 d., išvyko - 2016 m. kovo 29 d. (b. l. 17–18).

Atsakovės atstovas prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, į teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio 19 d. skundu (b. l. 5), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 18 d. šiuo pagrindu atmestina. (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. kovo 29 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos nagrinėjimo dalyką - savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.

Teismui pateiktame skunde (b. l. 2-4) pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio mėn. Alytaus PN 6 ir 3 būrio higienos reikalavimų neatitinkančiose (netinkamas apšvietimas, ventiliacija, techniškai netvarkingos patalpos ir kietasis inventorius, pasenęs, antisanitarinės būklės minkštasis inventorius ir pan.), bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

Atsakovės atstovas nurodė, taip pat jo pateikti oficialūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. buvo paskirtas į 15 būrio 4 miegamąjį, nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 5 d. ir nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. kovo 23 d. – į 10 būrio 4 miegamąjį ir nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 17 d. – į 11 būrio 5 miegamąjį (b. l. 19), taigi akivaizdu, kad pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis pareiškėjas ginčo laikotarpiu 6 ir 3 būriuose negyveno, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos.

Gavęs atsiliepimą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie jo gyvenamąsias vietas vertinamuoju laikotarpiu neginčijo. Pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų sąlygų 15, 10 ir 11 būriuose skunde nurodytu laikotarpiu.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų 6 ir 3 būriuose atmestini, kaip nepagrįsti, o kalinimo sąlygos atsiliepime į skundą nurodytuose būriuose (10,15 ir 11 būriai) nevertintinos, nes pareiškėjas pretenzijų dėl jų skunde nereiškė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje vertintinos pareiškėjo kalinimo sąlygos kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. kovo 29 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 9 d., nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. vasario 23 d. kalėjo 3 baudos izoliatoriaus kameroje, kurios plotas 28,77 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. vasario 17 d. ir nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. kovo 29 d. pareiškėjas kalėjo 1 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 28,77 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m gyvenamojo ploto. Tačiau byloje esantys paties atsakovės atstovo pateikti faktiniai duomenys (b. l. 19–20, 39) patvirtina, kad Alytaus PN 3 kamerų tipo patalpos gyvenamasis plotas yra 29,36 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m gyvenamojo ploto.

Minėti duomenys (b. l. 19) taip pat patvirtina, kad 2016 m. vasario 15 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-58 pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 1 baudos izoliatoriaus kameros 8 lovą, tai prieštarauja Alytaus pateiktiems Kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenims (b. l. 20). Paprašius atsakovės atstovo paaiškinti susiklosčiusią situaciją, teismui buvo pateiktas atsakymas, kad įsakymuose duomenys nėra tikslūs dėl spausdinimo klaidų (b. l. 107). Šis atsakymas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Teismo nuomone, esant prieštaringiems duomenims apie gyvenamųjų vietų skaičių 1 baudos izoliatoriaus kameroje, visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai ir tikėtina, kad šioje kameroje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,596 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. konstatuotas reglamentuotas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, tai sudaro pagrindą atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų tipo patalpų sienų ir lubų danga buvo apsilupusi, langas buvo be stiklo paketo, sanitarinio mazgo inventorius (unitazai ir praustuvai), kamerų kietasis inventorius buvo techniškai netvarkingas, neremontuojamas, lovos buvo senos, surūdiję, aštriomis briaunomis, spintelės, stalas sulūžę. Šiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas, trūko oro, nes ant langų buvo grotos, todėl lango pakankamai atidaryti buvo neįmanoma. Sanitarinis mazgas buvo per mažo ploto, todėl jame nebuvo vietos judėti. Kamerų tipo patalpoje nebuvo suteikta erdvė skalbti ir džiovinti rūbus.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte buvo nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.).

Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos HN 76:2010 62 p.).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Į bylą atsakovės atstovas pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktus, priimtus 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d., patikrinus visas Alytaus PN patalpas. Šiuose patikrinimo aktuose konstatuota, jog patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Kamerų tipo patalpų grindų, vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta (b. l. 34–36, 41–44), tačiau minėti patikrinimai atlikti ne ginčui aktualiu metu, todėl nagrinėjamu aspektu (dėl patalpų ir inventoriaus būklės) neturi įrodomosios reikšmės byloje.

Iš byloje esančių 3 kamerų tipo patalpos nuotraukų matyti, kad šios kameros bei joje esančių baldų, langų techninė būklė yra gera (b. l. 110, 112, 114–117). Duomenų apie šios kameros sanitarinių įrenginių būklę bei 1 kamerų tipo patalpos sienų, lubų, baldų ir sanitarinių įrenginių būklę į bylą nepateikta.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.) .

Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte, pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 735-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 17 punktuose.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 10–16) nurodė, kad Alytaus PN užtikrinama higienos normų reikalavimus atitinkanti gyvenamųjų patalpų temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis bei dirbtinė apšvieta, tačiau jokių objektyvių duomenų (patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta higienos normų reikalavimus atitinkanti apšvieta, oro judėjimo greitis, nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Alytaus PN nepateikus teismui duomenų apie 3 kameros sanitarinių įrenginių būklę bei 1 kamerų tipo patalpos sienų, lubų, baldų ir sanitarinių įrenginių būklę, šių kamerų apšvietos bei oro judėjimo greičio atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui, teismo nuomone, iš esmės galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje kameroje ir kada buvo netinkama apšvieta, trūko oro, kurioje iš kamerų, kada ir koks konkretus inventorius buvo techniškai netvarkingas, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai.

Pareiškėjas teigė, jog sanitarinis mazgas buvo per mažas, jame trūko vietos judėti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5. punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Į bylą pateiktos ginčo kamerų schemos patvirtina, kad 3 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo plotas yra 1,96 kv. m, 1 kamerų tipo patalpos – 1,99 kv. m, tai atitinka aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą.

Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog kamerose nebuvo erdvės drabužiams išsiskalbti ir jiems pasidžiauti, pažymėtina, kad pagal galiojantį kamerų tipo patalpų įrengimą nustatantį teisinį reglamentavimą, reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti vietą (erdvę) drabužių skalbimui ir jų džiovimui nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai iš esmės atmestini. Tačiau byloje nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, ši aplinkybė laikytina sudėtine gyvenamojo ploto normos 1 kamerų tipo patalpoje pažeidimo dalimi.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamai įrengtais pasivaikščiojimo kiemais, nurodydamas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suolelio, stalo, skersinio ir pareigūnų iškvietimo mygtuko.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 -21 punkte nustatyti reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrangai. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punkto nuostatas, pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą pataisos įstaigai nėra privaloma įrengti sporto įrangą ar sporto inventorių pasivaikščiojimo kiemeliuose. Be to, reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stalą, suolelį ir pareigūnų iškvietimo sistemą nėra, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl skersinio, stalo, suolelio ir pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN 1 kamerų tipo patalpoje laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. vasario 17 d. ir nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. kovo 29 d. pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

Byloje esantys asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l. 70–106) nepatvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo kamerose pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, kad būtų realiai pablogėjusi pareiškėjo sveikata, kad jam būtų reikėję vartoti medikamentus dėl nustatyto pažeidimo, t. y. byloje nėra jokių įrodymų apie byloje nustatyto gyvenamojo ploto normos pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-1625-556/2008 ir Nr. A-2441-438/2018 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, minimalus plotas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 10 parų, pažeidimas nebuvo tęstinis, pažeidimas buvo itin nežymus – pareiškėjui trūko tik 0,04 kv. m ploto. Kitų pažeidimų byloje nenustatyta.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir minėtą suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.