- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- ATP-135-417/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03584-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-09-18 2.19 val. Kretingos g. 52, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volvo 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Toliau važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14, 132, 133, 234, 238 punktų reikalavimus bei padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-12 nutarimu A. P. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskyrė nuobaudą – 23 EUR baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskyrė nuobaudą – 1158 EUR baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejus metus, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė nuobaudą – 869 EUR baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejus metus. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino, paskyrė galutinę nuobaudą – 1158 EUR baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejus metus. Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas A. P. teigė, jog įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o T. K., tačiau teismas padarė išvadą, jog A. P. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodyta byloje esančiais duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo panaikinti kaip neteisėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą, priimti naują procesinį sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nesant galimybės priimti naują sprendimą iš esmės, prašo panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apelianto manymu, išvados dėl jo kaltumo grįstos tik prielaidomis. Nurodo, kad įvykio vietoje atvykusiems pareigūnams jis nurodė, jog automobilį vairavo jis, tačiau teisme jis nurodė priežastį, kodėl jis prisiėmė atsakomybę už veiksmus, kurių nepadarė. Teigia, kad jis norėjo padėti išvengti atsakomybės savo draugui T. K., kuris realiai vairavo automobilį ir padarė ATPK pažeidimus. Apelianto manymu, teismas be jokio objektyvaus pagrindo padarė išvadą, kad T. K. prisiėmė kaltę, siekdamas padėti jam, apeliantui, išvengti itin griežtos administracinės atsakomybės. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateiktas T. K. pareiškimas, kuriame jis aiškiai nurodė 2014-09-17–18 pasivažinėjimo aplinkybes, jis pripažino, kad vairavo automobilį „Volvo 740“, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokius pačius parodymus T. K. davė teismo posėdžio metu, netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog liudytojai V. G. ir D. B. paliudijo, jog matė, kaip automobilį vairavo T. K.. Be to, T. K. yra nubaustas administracine tvarka už greičio viršijimą 2014-09-18, tai, apelianto manymu, yra dar vienas įrodymas, jog automobilį vairavo T. K.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis yra apkaltintas ignoruojant faktinius ir objektyvius bylos duomenis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo atmesti apeliacinį skundą paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-12 priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti A. P. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo bei teisingo jo veikos kvalifikavimo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog A. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo, be to, toliau važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. neigė vairavęs automobilį ir teigia, jog įvykio dieną automobilį vairavo T. K.. Siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, liudytojus T. K., D. B., T. B., tačiau byloje nebuvo apklausti kiti asmenys, t. y. policijos pareigūnai bei gaisrininkai, kurie galbūt galėtų pašalinti byloje kilusius prieštaravimus. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto M. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad A. P. vairavo automobilį neblaivus, kaip buvo nustatyta, jog automobilį vairavo A. P., nenurodoma (b. l. 10). Vyriausioji patrulė S. V. tarnybiniame pranešime nurodo, kad įvykio vietoje pastebėjo griovyje automobilį „Volvo“ ir šalia stovinčius du vaikinus, iš kurių vienas, t. y. A. P., nurodė, kad automobilį vairavo jis (b. l. 11). Taigi, kaip matyti, iš tarnybinių pranešimų nėra visiškai aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kaip iš tikro buvo nustatyta, jog automobilį vairavo būtent A. P.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vyriausioji patrulė S. V. tarnybiniame pranešime nurodo, kad įvykio vietoje prie automobilio stovėjo du vaikinai, tačiau iš T. K. paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad miegojo automobilyje ant galinės sėdynės ir atsibudo tada, kai atvažiavo gaisrinė (b. l. 9). Esant tokiems prieštaringiems bylos duomenis, darytina išvada, jog tam, kad būtų išsamiai nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, teismas turėjo teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnus bei gaisrininkus, atvykusius į įvykio vietą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. P. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir naikintinas. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne protokolą surašiusiai Institucijai, nes būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.