Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., jo atstovui advokatui E. J. Šoriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, 2014-09-18, 2.19 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vairavo automobilį Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo iš įvykio vietos nuvažiavo. Toliau važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo A. P. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 132, 133, 234, 238 punktų reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimu A. P. pripažintas kaltu pagal ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir, vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną kartu su T. K. jo namuose šalia senojo turgaus vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su jais buvo ir V. G., tačiau jis alkoholio nevartojo. Tą naktį T. K. mirė močiutė. T. K. panoro nuvažiuoti pas močiutę į Baltijos pr. V. G. sakė jiems nevažiuoti, tačiau jie jo neklausė. Važiavo automobiliu, kurį jam, A. P., buvo palikęs Jungtinėje Karalystėje dirbantis draugas G. M.. V. G. liko namuose, o jis, A. P., važiavo kartu su T. K.. Automobilį vairavo T. K.. Jam, A. P., nebuvo žinoma ar draugas turi įgijęs teisę vairuoti transporto priemones. Tik po šio įvykio sužinojo, kad T. K. neturi vairuotojo pažymėjimo. Kartu nuvažiavo į lombardą miesto centre, kur T. K. užstatė savo mobilaus ryšio telefoną. Jis, A. P., visą laiką sėdėjo keleivio vietoje. Po to nuvažiavo pas T. K. močiutę, kur T. išbuvo apie vieną valandą. Po to nuvažiavo į Priestočio g. esančią degalinę, įsipylė kuro, apie 00.30 val. važiavo į naktinę parduotuvę Mažajame kaimelyje, nusipirko alaus. Prie parduotuvės sutiko pažįstamą asmenį T. B.. Vėliau be jokio tikslo važiavo iš Mažojo kaimelio, T. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį BMW markės automobilį. Jis, A. P., liepė T. sustoti, tačiau jis tik numojo ranka ir važiavo toliau, po kurio laiko vėl nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Atvyko policijos ir gaisrinės pareigūnai. Policijos pareigūnai klausė, kas vairavo automobilį. Jis, A. P., pasakė, kad automobilį vairavo jis, nes žinojo, kad T. K. yra anksčiau teistas. Jam, A. P., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustatytas 1,79 prom. girtumas. Susitikus sekančią dieną su T. K. jis nenorėjo prisiimti atsakomybę, tačiau vėliau – po 3 savaičių suprato kad elgiasi netinkamai ir parašė pasiaiškinimą, prisipažino vairavęs automobilį. Jis, A. P., parašė Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurą pareiškimą dėl pakartotinio tyrimo atlikimo, tačiau jokio atsakymo negavo. Parodė, kad tą pačią dieną T. K. vairuodamas automobilį viršijo nustatytą leistiną greitį, jam už tai paskirta bauda. Šiuo metu šis automobilis yra saugomas policijos automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis apdraustas nebuvo.

Liudytoja S. V., Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausioji patrulė, parodė, kad 2014-09-18 apie 02.22 val. gavo pranešimą, kad Palangos pl. prie įvažiavimo į Tauralaukį į griovį įvažiavo automobilis. Atvykus į įvykio vietą nurodytu adresu griovyje pastebėjo Volvo automobilį. Į įvykio vietą taip pat jau buvo atvykę gaisrinės tarnybos pareigūnai. Automobilyje nieko nebuvo, šalia jo stovėjo du vaikinai. Vienas vaikinas prisipažino vairavęs automobilį, jis atsisakė pasirašyti protokolą, blaivumo patikrinimo pažymą. Automobilį vairavęs asmuo bei keleivis buvo neblaivūs. Vykstant į šį iškvietimą Kretingos g. pastebėjo apgadintą stovėjusį automobilį.

Liudytojas T. B. parodė, kad 2014-09-18 anksti ryte grįžęs iš darbo aptiko savo apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini) nuvyko į policijos įstaigą, parašė pareiškimą. Buvo apgadintas jo automobilio galinis buferis, ratas, bagažinės dangtis Žinojo, kad eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Draudimo bendrovė atlygino padarytą žalą, automobilis jau suremontuotas.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2014-09-18 apie 1.00 val. – 2.00 val. atvyko į Kretingos g. esančią naktinę parduotuvę. Ten sutiko A. P. su draugu. Matė, kad abu jie buvo išgėrę, matė, kaip A. P. lipo į automobilį, sėdėjo keleivio vietoje. Jis, D. B., buvo blaivus. Teigia, kad A. P. automobilio nevairavo. Apie tolimesnius įvykius sužinojo iš A. P., kuris jo paprašė liudyti teisme.

Liudytojas M. B., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro specialistas, parodė, kad 2014-09-18 apie 02.19 val. gavo pranešimą, kad Palangos pl., ties Tauralaukiu nuo kelio nuvažiavo automobilis, vairuotojas yra neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą prie automobilio Volvo stovėjo du neblaivūs jaunuoliai. Automobilis buvo apgadintas, nors stovėjo lygioje vietoje. Vėliau patruliai pranešė, kad Kretingos g. pastebėjo stovintį apgadintą BMW automobilį. Nuvykus prie minėto automobilio, matėsi, kad šio automobilio ir į griovį įvažiavusio Volvo automobilio apgadinimai visiškai atitinka. Vairuotojas A. P. sutiko su pažeidimu, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jis buvo neblaivus. Keleivis taip pat buvo neblaivus.

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad T. K. 2014-09-18 03.54 val. nustatytas girtumas 2,23 prom. ( b.l. 13).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad A. P. 2014-09-18 02.40 val. nustatytas girtumas 1,76 prom. ( b. l. 16).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nenustačius jo kaltės ir nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būtent A. P..

Į teismo posėdį atvesdinti liudytojo T. K. nepavyko, policijos pareigūnų nustatyta, kad T. K. yra išvykęs į užsienį.

Rašydamas paaiškinimą 2014-09-18 T. K. nurodė, kad įvykio metu miegojo, o pabudo tik atvykus gaisrinės tarnybos pareigūnams (b.l. 9).

2014-12-03 apklausiamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme liudytoju T. K. parodė, kad 2014-09-18 vairuodamas pažįstamo asmens automobilį sukėlė eismo įvykį, vėliau įvažiavo į griovį. Be to, tą pačią naktį viršijo leistiną greitį, automobilis buvo nufotografuotas stacionariu greičio matuokliu. Kadangi buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių nepamena (b.l. 53).

Iš teismo informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutarimu T. K. pagal ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 5 d. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 318 Eur dydžio bauda. T. K. nubaustas už tai, kad 2014-09-18, 0.47 val., kelyje Klaipėda-Liepoja 2,22 km., Klaipėdos raj., vairavo automobilį Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės kai teisės nėra įgijęs ir esant nustatytam 90 km/h greičiui, važiavo 131 km/h greičiu, nustatytą greitį viršydamas 41 km/h (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4881-606/2014). 2014-12-10 teismo posėdyje nagrinėjant šią bylą T. K. prisipažino padaręs pažeidimą- girtas vairavęs automobilį Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 158-162).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Byloje nustatyta, kad 2014-09-18, 2.19 val. G. M. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Volvo 740, kuris nedraustas privalomuoju civiliniu draudimu, buvo padarytas eismo įvykis, iš kurio vairuotojas, nepranešęs policijai, pasišalino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. savo kaltę neigia, nors netrukus po eismo įvykio rašydamas paaiškinimą nurodė, kad automobilį vairavo jis, vėliau Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui pateikė prašymą atlikti papildomą tyrią nurodęs, kad įvykio metu automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė T. K.. Teismo posėdyje A. P. paaiškino, kad įvykio dieną A. K. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau A. K. nusprendė važiuoti pas močiutę. Abu buvo neblaivūs, automobilį Volvo 740, kurį jam, A. P., saugoti buvo palikęs Anglijoje dirbantis draugas, vairavo T. K.. Nuvažiavę pas T. K. močiutę, vėliau važiavo Į Priestočio g. esančią degalinę, po to – į naktinę parduotuvę Mažajame kaimelyje, kur sutiko pažįstamą asmenį D. B.. Vėliau be jokio tikslo važinėjosi gatvėmis, Kretingos g. T. K. atsitrenkė į stovintį BMW modelio automobilį, nesustojo ir nuvažiavo, vėliau nesuvaldęs automobilio įvažiavo į griovį. Rašydamas paaiškinimą T. K. nurodė, kad eismo įvykio metu miegojo, tačiau vėliau pateikė rašytinį paaiškinimą, kad automobilį Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-17 – 2014-09-18 vairavo būtent jis, dėl girtumo visų įvykio aplinkybių nepamena, analogiškus paaiškinimus T. K. nurodė ir apklausiamas liudytoju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-109-659/2015. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. B. parodė, kad 2014-09-18 apie 1.00 val. – 2.00 val. atvyko į naktinę parduotuvę Kretingos g, kur sutiko buvusį klasioką A. P. su draugu. Matėsi, kad jie yra neblaivūs. A. P. sėdėjo automobilyje keleivio vietoje, automobilį vairavo jo draugas. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai nei paties eismo įvykio, nei jį sukėlusio asmens tiesiogiai patys nematė, pareigūnai parodė, kad gavo pranešimą apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus prie automobilio pamatė du prie jo stovėjusius jaunuolius, kurių vienas prisipažino vairavęs automobilį. Apklaustas teismo posėdyje apgadintos transporto priemonės savininkas T. B. taip pat nematė, kas vairavo eismo įvykį sukėlusį automobilį.

Taigi tyrimo metu surinkti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, juos tiesiogiai ištyrus teismo posėdžio metu, nepasitvirtino. Kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad A. P. kaltė dėl ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymo nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad 2014-09-18, 2.19 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus automobilį Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairavo, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino T. K.. Taigi apie priimtą nutarimą tikslinga informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikti tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo T. K. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d. nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Apie priimtą nutarimą informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikti tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo T. K. dėl to, kad 2014-09-18, 2.19 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vairavo automobilį Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo iš įvykio vietos nuvažiavo. Toliau važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.