Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – žmoną A. Ž., būtent, 2016-03-04, apie 8.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tyčia rankomis suspaudė nukentėjusiajai A. Ž. kojas, suėmęs jai už rankų, jas stipriai suspaudė, purtė nukentėjusiąją, sudavė jai alkūne vieną kartą į kairę akį, taip padarydamas nukentėjusiajai A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose žastuose ir abiejose šlaunyse.

Kaltinamasis R. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad tai įvyko atostogų metu, buvo kovo 4 ar 3 diena, tada vakarojo su kaimynu, į namus grįžo apie 21.00 val., nuėjo į atskirą kambarį, parsinešė ir alkoholio likučių, pasidėjo šalia lovos ant žemės. Atsikėlęs ryte, buvo apie 8 val., norėjo išgerti, tuo metu į kambarį įėjo jo žmona. Ji čiupo už butelio, o jis traukti, butelį buvo paėmęs su dešine ranka. Pats buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs. Norėjo išgerti, bet žmona čiupo už butelio, jis nenorėjo atiduoti, traukė į save, netyčia užsitempė žmoną ant alkūnės, ji veidu užkrito jam ant dešinės alkūnės. Po to ji pradėjo spardytis, jis ją tramdyti, paėmė jai už šlaunų ir suspaudė. Žmonai nesudavė, gyvenime prieš moterį nėra pakėlęs rankos. Jis atsistojo, atitraukė ją nuo savęs, tuom viskas ir baigėsi, ji išėjo, po to atvažiavo policija ir jį išvežė. Tramdydamas žmoną jis galėjo suimti jai už rankų. Tyčia žmonai smūgių nesudavė. Nežino, iš kur sužalojimai atsirado pas žmoną, jis jos nepurtė ir jai nesudavė. Laikė žmoną suspaudęs, kad ji jam neįspirtų. Jis sėdėjo ir traukė butelį, o žmona traukdama užvirto tiesiai jam ant alkūnės, kuri atsitrenkė tiesiai į vietą po akimi. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nes buvo neblaivus, įdėmiai neįsiskaitė į užrašytus jo parodymus, nesuvokė pasekmių, be to, norėjo kuo greičiau sugrįžti į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Dukra šio įvykio nematė, ji buvo mokykloje. Žmoną laikė už kojų, ją tramdė, po to už rankų ją buvo suėmęs, kad ji jo nesužalotų. Su alkūne barkštelėdamas matė, kad ji susižalojo. Konfliktas tuo ir baigėsi, žmona išėjo iš kambario ir iškvietė policiją. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi jis nėra kaltas. Žmoną buvo įspėjęs, kad ji prie jo girto nelįstų, nebendrautų. Atsistojusi žmona jį puolė spardyti, todėl ir laikė jai už kojų. Ji iš inercijos ant jo užkrito, nestipriai. Pats sužalotas nebuvo. Visą tai, ką dabar teisme jis pasakoja, policijos pareigūnams neminėjo, nes niekas jo neklausė. Žmona užkrito ant jo, kai alkoholio butelį į save traukė, norėjo išgerti, butelį laikė už kakliuko, ji po to tą butelį iš jo atėmė. Butelį už kakliuko laikė horizontaliai, jo alkūnė buvo aukščiau butelio. Apklausos protokolą kovo 5 dieną pasirašė praėjus parai laiko, dar iki galo išsiblaivęs nebuvo, pasirašė, kad kaltę pripažįsta. Tekstą surašė tyrėja. Dėl civilinio ieškinio atlyginimo jokios kalbos nebuvo. Su specialisto išvada, kad reikėjo 14 smūgių, nesutinka, žymės galėjo būti tik gynybinės. Apie skyrybas sužinojo nesenai, viskas buvo paskaičiuota, šeimos automobiliai, mikroautobusas ir Lexus, buvo perrašyti kovo 1 dieną jam nežinant, ruoštasi iš anksto, konfliktas įvyko kovo 4 dieną. Automobilių savininkas buvo perrašytas, jie abu buvo registruoti žmonos vardu, kurie toliau stovi kieme. Civilinėje jų skyrybų byloje žmona nori jį palikti pliką basą, tik 1/3 nekilnojamo turto pagal savo įvertinimus, o ne registrų centrą, taip pat nori kompensacijos 23000 eurų, neturtinės žalos bei teismo išlaidų, jam paliekant tik 10000 eurų. Žmoną po įvykio matė praėjus parai laiko, tada pas ją buvo nežymus pabrinkimas, patinimas, mėlynės nebuvo, kraujosrūvos nebuvo, patinimas galėjo būti 4,5-5 centimetrų. Po to ją matė dar kartą po savaitės turguje, tada iš viso jokių žymių pas ją nebuvo. Dėl fotonuotraukų pateiktų, kai ją matė, tokių mėlynių nebuvo, nieko panašaus nebuvo. Žmonos sužalojimus matė sūnus M. Ž. ir jo brolis V. Ž. Žmona priverstinai ieškojo priežasčių paversti jį alkoholiku. Tuo metu viskas įvyko greitai, nepamena, ar žmona butelį pačiupo, ji puolė jį spardyti, dėl ko abejomis rankomis jis laikė ją už kojų. Kai policija apžiūrinėjo įvykio vietą, jo jau nebebuvo, buvo išvežtas.

Nukentėjusioji A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad š. m. kovo 4 d., apie 8.30 val., ji atėjo į kambarį, vyras ten gėrė daugiau nei 2 savaites. Jis nueidavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, būdavo, kad su dukra jo neišleisdavo, tai jis spardydavo duris, sakydavo, kad šoks per balkoną iš antro aukšto, todėl jį išleisdavo. Į kambarį ji ėjo su tikslu, prašyti, kad nebegertų. Tokių bandymų buvo labai daug. Dėl pastovaus gėrimo jis buvo neprognozuojamas, grasino, kad užmuš, dėl ko su dukra gyveno nuolatinėje baimėje. Kambaryje jis sėdėjo sudribęs, pakritęs ant kairės rankos ir gėrė tą butelį, jis gėrė jau mėnesį laiko, tada ji pribėgo ir iš jo atėmė butelį. Jis to nesitikėjo, pradėjo ją keikti visokiais negražiais, necenzūriniais žodžiais. Tada pagriebė jai už kojų ir pradėjo ją tąsyti, griebė jai už šlaunų su abejomis rankomis. Jis stojosi ir įsikibo jai į rankas, ją purtė. Po to jis paleido jos rankas, sugriebė už butelio ir griūdamas ją nusitempė. Jis į lovą įgriuvo, o ji nepilnai ant jo užgriuvo. Butelis pasiliko pas jį rankose, kurį ji staigiai iš jo išplėšė. Tada jis keldamasis sudavė jai į smilkinį, buvo supykęs, sudavė tyčia. Pataikė jai į kairę akį, smūgis buvo stiprus, apsvaigo galva. Po smūgių ji greitai išbėgo iš kambario išsigandusi, jis toliau keikėsi. Išbėgusi puolė skambinti pagalbos telefonu, susakė viską, ką jis per mėnesį jai padarė, pasakė, kad jis girtas pavojingas. Atvyko pareigūnai, jis priešinosi, jį neapsirengusį išnešė iš namų. Fotonuotraukas darė tos pačios dienos vakare, fotoateljė, esančioje bulvare, netoli apylinkės teismo, jas pasidarė dėl savęs, nes nežinojo, kur ir kaip pasisuks šis įvykis. Kreipėsi į medicinos ekspertus, jai buvo sužalota kairė akis, žastai ir šlaunys, buvo kraujosrūvos. Žaizdų nebuvo, pas medikus nesikreipė, vaistinėje prašė priemonių nuo sumušimų, vaistus nusipirko tą pačią dieną. Civilinį ieškinį reiškia 1000 eurų neturtinei žalai. Fizinį skausmą patyrė, juto, kaip akis tvinkčiojo, mėlynė stipriai matėsi savaitę laiko, bijojo išeiti iš namų, daug nepatogumų patyrė, negalėjo važiuoti į darbą, gėda nuo žmonių buvo. Jos darbas pagal patentą, pardavinėja avalynę. Bendro ūkio su batais nevedė, jis jai padėdavo, bet verslas nebuvo bendras, vyras džinsais prekiaudavo. Jis jai padėdavo fizinį darbą atlikti. O kitą sumą prašo atlyginti išlaidas už advokatės paslaugas. R. Ž. buvo atvažiavęs, jos atsiprašė, bet tai nebuvo nuoširdu. Vyro brolis V. Ž. buvo atvažiavęs sekančią dieną, jis matė ją sužalotą. Vyro sūnus taip pat turėjo matyti jos sužalojimus. R. Ž. to fakto, kad ją sumušė, neneigė. Jis minėjo, kad jis gynėsi nuo jos, tačiau ji yra nekonfliktiška, niekada nesivelia į konfliktus, neįžeidinėja. Pareigūnai matė jos sužalojimus. Tyrėja trečią dieną po įvykio, kai ją apklausinėjo, net išsigando, buvo pajuodavę gal pusę veido. R. Ž. išgėręs neprognozuojamas, pasireiškia jo agresija. Baimė, grasinimai nužudyti, užsirakinimai su dukra, prasidėjo šiais metais, kai jis išėjo atostogų. Ji visada dėjo pastangas, kad jį išblaivinti. Pas advokatę kreipėsi tik po šio įvykio. Š. m. kovo 1 d. ji perrašė mašinas, nes R. Ž. niekas nerūpėjo, mašinos buvo sugedusios, jas perrašė ant D. J. Ji skaitė, kad šie automobiliai jos, nes bendro ūkio nevedė, mašinas pirko ji iš savo uždirbtų pinigų, R. Ž. pinigų tam nedavė, jis tik padėjo jas nupirkti, nes pati mašinose nesigaudo. Iš D. J. už automobilius gavo pinigus, gavo apie 2000 €. R. Ž. visada prekiavo džinsais su jos patentu. Jai padarytus sužalojimus matė tyrėja, policijos pareigūnai. Pas ekspertą kreipėsi gal po 3 valandų. Visą laiką ji viską vienodai pasakojo, parodymų nekeitė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad šio nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir buvo priežastis nusikaltimo padarymui. Su žmona A. Ž. kartu gyvena 15 metų, jų nepilnametė dukra I. gyvena kartu su jais. 2016-03-04 buvo girtas, nes gėrė visą naktį. Iš pat ryto į kambarį atėjusi žmona A. norėjo iš jo atimti degtinės butelį. Kas vyko toliau nieko neprisimena. Įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes dėl girtumo jų neprisimena. Sutiko su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, sutiko, kad sumušė žmoną, sudavė jai alkūne į veidą, suspaudė jos rankas, kojas, ją purtė. Gailėjosi, žadėjo žmonos atsiprašyti. (56-58 b. l., I tomas). Papildomai apklaustas jis parodė, kad buvo atostogose ir gėrė keletą dienų iš eilės. Kiek pamena, prieš įvykį gėrė per naktį. Atėjusi į kambarį žmona atėmė iš jo butelį degtinės, dėl ko jis labai supyko. Tačiau detaliai šio įvykio aplinkybių neprisiminė, jų nupasakoti negalėjo. Sutiko pilnai su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, sutiko, kad tyčia rankomis suspaudė nukentėjusiajai kojas, suėmė jai už rankų ir jas spaudė, papurtė ją, sutiko, kad tyčia alkūne sudavė jai vieną kartą į kairę akį. Dėl to labai gailėjosi, nurodė, kad anksčiau niekada nėra smurtavęs A. Ž. ar kitų asmenų atžvilgiu. (61-62 b. l., I tomas).

Liudytoja teisme apklausta pareigūnė L. Š. parodė, kad šioje byloje dėl fizinio skausmo sukėlimo ji atliko tyrimą, apklausinėjo kaltinamąjį R. Ž. Pirma apklausa vyko ligoninėje. R. Ž. buvo išvežtas į ligoninę, ji pas jį atvyko po paros laiko. R. Ž. atsisakė gynėjo, jis kaltu prisipažino, papasakojo aplinkybes. Buvo smurtas artimoje aplinkoje. Apklausos protokolą surašė ji, kurį po to davė R. Ž. perskaityti, bei kurį jis jį patvirtino pasirašydamas, pretenzijų dėl jo surašymo nepareiškė, nurodė, kad viskas surašyta teisingai. R. Ž. apklausos metu kalbėjo normaliai, gydytojas prieš apklausą sakė, kad jį galima apklausti. Jis dar kartą buvo apklaustas policijos komisariate, jo parodymų dabar nebeprisimena. Pagarsinus kaltinamojo R. Ž. parodymus, pareigūnė patvirtino, kad jis juos davė pats, kuriuos ji jam perskaitė ir jis juos patvirtino pasirašydamas, sveikata nesiskundė. R. Ž. parodymus davė savo noru, gynėjo neprašė, jam jo teisės buvo išaiškintos, sakė, kad gynėjas nereikalingas. Kardomoji priemonė ligoninėje nebuvo paskirta, buvo tik pareikštas įtarimas ir atlikta jo apklausa. Po apklausos jis nuvežtas į areštinę, buvo sulaikytas. R. Ž. pateikė pranešimą apie įtarimą, jis jį perskaitė ir davė parodymus. R. Ž. niekas nieko neliepė. Jo apklausos protokolą surašė iš jo paties žodžių, ką jis kalbėjo.

Liudytoju teisme apklausats pareigūnas G. Š. parodė, kad dirba tyrėju, jo pareiga surinkti pirminę medžiagą, šiuo atveju buvo smurtas artimoje aplinkoje. Dabar nepamena, ar į įvykio vietą važiavo vienas, šio įvykio aplinkybių gerai nebeprisimena. Protokole, ką nustato, tą surašo. Gali būti, kad į įvykio vietą atvyko 10.50 val. Pirmiausia į pranešimą reaguoja patruliai. Kaip atrodė A. Ž., neprisimena. Tarnybiniame pranešime jis surašė, ką matė, teisme pagarsinus, jis jį patvirtino, surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis.

Liudytoju teisme apklaustas pareigūnas V. L. parodė, kad į šį įvykį buvo nuvykęs, su kuo dirbo nežino, nebeprisimena. Jei neklysta, kaltinamojo žmona kvietė policiją. Kaltinamąjį prisimena, jį sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje. Viską surašė iš moters žodžių. Kaltinamasis buvo kitame kambaryje, gulėjo lovoje, buvo neblaivus, pats aiškino, kad yra neblaivus, negali pats paeiti, todėl jį iki automobilio nešė. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, jis jį patvirtino, surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis. Smurto žymių nebeprisimena, jos užfiksuotos ir nurodytos minėtame tarnybiniame pranešime, kuriame yra apibrėžta akis. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi, sakė, kad tai buvo realūs grasinimai. Su kaltinamuoju bendravo ilgai, jis smurtą neigė. Namuose buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusioji. Tarnybiniame pranešime nurodyta, ką paaiškino kaltinamasis ir nukentėjusioji.

Ikiteisminio tyrimo metu gautoje specialisto išvadoje Nr. G 347/2016(04) nurodyta, jog A. Ž. buvo padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žastuose ir abiejose šlaunyse. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturiolikos smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jos kūne rastiems sužalojimams atsirasti griuviminė trauma nėra būdinga. (26 b. l., I tomas). Specialistas papildomai paaiškino, kad sprendžiant iš A. Ž. žastuose rastų kraujosruvų matmenų, šios kraujosruvos galėjo būti padarytos žastus suspaudžiant pirštais. Šlaunyse rastos kraujosruvos yra daug didesnių matmenų negu žastuose ir šios nėra būdingos suspaudimui pirštais. (29-31 b. l., I tomas).

Liudytoju teisme apklaustas ekspertas J. S. patvirtino, kad byloje išvada buvo surašyta š. m. kovo 4 d., vadovaujantis Šiaulių AVPK užduotimi, joje buvo nustatyti A. Ž. sužalojimai, tai kraujosrūvos kairės akies vokuose, abejuose žastuose ir abejose šlaunyse, šiais sužalojimas jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvada teisinga ir jis ją patvirtino, teismas ja gali remtis. A. Ž. sužalojimams reikėjo 14 smūginių poveikių, atsižvelgiant į tai, kad dalis kraujosrūvų galėjo būti padaryti žnaibymo būdu, suspaudžiant žastus, šlaunis rankų pirštais, tokiu būdu galėjo būti padaryti keli sužalojimai, bet iš turimų duomenų negali pasakyti kiek kartų jai buvo įžnybta. Dėl sužalojimų žastuose ir šlaunyse kaltinamasis ir nukentėjusioji komentuoja vienodai, parodymai nesutampa tik dėl kraujosrūvos kairės akies vokuose. Kaltinamojo paaiškinimai, kad nukentėjusioji stovėdama jam sėdinčiam užgriuvo ant jo dešinės alkūnės, neatitinka situacijos. Jei nukentėjusioji stovėdama būtų užgriuvusi ant jo alkūnės, tai būtų užsigavusi pilvo viršutinę dalį ar krūtinę. Kraujosrūva ant kairės akies voko atsirado ne nuo užgriuvimo ant sėdinčio R. Ž. Nukentėjusiosios parodymai, kad buvo suduotas smūgis alkūne į kairės akies akiduobės sritį, situaciją atitinka. Jo išvadoje nustatyti sužalojimai atitinka sužalojimus užfiksuotus fotonuotraukose. Iš nuotraukų specialisto išvadų neteikia, šiuo atveju sužalojimai fotonuotraukose, jų vietos, padarymo laikas ir aplinkybės, atitinka, kaip ir surašyta specialisto išvadoje. Smūginio poveikio metu padarytiems sužalojimams yra būdinga violetinė kraujosrūvos spalva. Ar smūgis buvo suduotas tyčia, ar ne, spręsti ne teismo medicinos eksperto kompetencija. Taip, kaip apie įvykį papasakojo pats kaltinamasis, negalėjo būti. Nukentėjusioji nepatvirtino, kad veidu atsitrenkė griūdama į kaltinamojo alkūnę, ir tokiomis aplinkybėmis toks jai padarytas sužalojimas negalėjo būti.

Liudytoju teisme apklaustas M. Ž. nurodė, kad jis kaltinamojo sūnus ir sutinka duoti parodymus. Tėtis yra kaltinamas sumušęs savo žmoną. Tačiau paties įvykio jis nematė. Tėčio žmoną matė gal po savaitės, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kai tėtį vežė pasiimti daiktų, ji buvo sveika, jokių sužalojimų, mėlynių ant jos kūno nematė. Ją matė iš arti. Atvažiavus, tėtis bandė atsiprašyti žmonos, kad taip atsitiko, kad užmetė jai į akį. Apie tai jis sužinojo, kai nuvažiavo į policiją. Tėtis jam nieko nesakė. Viską sužinojo iš tyrėjos. Tėtis jam aplinkybių neaiškino. Iš pateiktų nuotraukų asmenį pažįsta, kai buvo atvažiavęs, tokio vaizdo, kaip pateikta nuotraukose, jis nematė ir to nebuvo. Jis su A. Ž. nebendrauja, jokių santykių su ja nepalaiko. Tėtis bandė atsiprašyti A. Ž., ji jau buvo sudėjusi jo daiktus, kai tėtis bandė atsiprašyti, A. Ž. sakė susitiksim teisme. Problemų su daiktų pasiėmimu nebuvo, viskas buvo sudėta į tašę – telefonas, drabužiai.

Liudytoju teisme apklaustas V. Ž. nurodė, kad jis kaltinamojo brolis ir sutinka duoti parodymus. Pats įvykio nematė, buvo atvažiavęs jau po šio įvykio. Kovo mėn. pradžioje skambino brolio žmonai A. Ž., nes brolio R. Ž. telefonas buvo išjungtas, tačiau ji jo skambutį atmetė, pakėlė telefoną po 1 - 2 val., pasakė, kad vyras išvežtas į policiją, nes ją sumušė, kai ji norėjo iš vyro atimti butelį, atsimena, kad jis tada jai pasakęs, jog to negalėjo būti. Atvažiavo tą pačią dieną, gal po 13.00 val., A. Ž. buvo matyti mėlynė, paakiuose. Mėlynė buvo mažesnė nei byloje pridėtose nuotraukose, akis ta pati. A. Ž. įsileido jį į namus, ji buvo supykusi, prašė, kad atvažiuotų pasižiūrėti sužalojimų. Pabuvo apie 10 min. Daugiau jos nematė. Po 2 savaičių kalbėjo su R. Ž., jis sakė, kad žmona iš jo norėjo atimti butelį, jis nenorėjo atiduoti ir gavosi mėlynė. Be mėlynės kitų sužalojimų jis ant A. Ž. kūno nematė, o ji jam ir nesakė. R. Ž. tada buvo su sijonu. Jo brolis niekada rankos prieš kitą žmogų nekeldavo, jis nebuvo agresyvus. Sakė, kad nenorėjo atiduoti butelio, gynėsi, kėlė rankas ir taip gavosi, nes žmona ant jo puolė. Žmona broliui užkrito ant rankos.

Taip pat gautame 2016-03-04 A. Ž. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016-03-04, apie 8.30 val., namuose ją sumušė neblaivus vyras R. Ž., kuris smogė alkūne vieną kartą jai į veidą, taip sužalojo kairę akį, o sugriebęs jai už abiejų rankų ir stipriai suspaudęs ją purtė, buvo suspaudęs abi jos kojas, dėl ko patyrė ji fizinį skausmą. (7 b. l., I tomas).

2016-03-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra, įvykio vietoje fotografuota, niekas nepaimta. (5-8 b. l., I tomas).

2016-03-04 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2016-03-04 apie 08.34 val. buvo gautas pranešimas apie tai, jog Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras sumušė savo žmoną. Įvykio vietoje nustatyta, jog policiją kvietė A. Ž., kuri paaiškino, kad neblaivus jos vyras R. Ž., sugriebęs už rankų, stipriai ją purtė, alkūne sudavė jai į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, grasino nužudyti, buvo užsimojęs trenkti su kėde, ant nukentėjusiosios kūno matėsi smurto žymės, pažymėtos jų vietos abiejų rankų dalyse bei smūgiavimo iš alkūnės į kairę akį. (9-12 b. l., I tomas).

2016-04-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas ir išklausytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje įrašytas A. Ž. 2016-03-04 08.27 val. telefoninio pranešimo dėl fizinio skausmo sukėlimo įrašo kopija. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi moteris kviečia policijos pareigūnus, nes jos atžvilgiu smurtauja neblaivus vyras, mušė rankomis, bandė trenkti su kėde, moteris labai verkė, sakė, kad anksčiau vyras tik grasindavo. (15-19, 22-23 b. l., I tomas).

Iš asmens blaivumo testo duomentų matyti, kad 2016-03-04, 09.43 val., R. Ž. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. (51 b. l.).

Iš fotonuotraukų matyti žymūs ir akivaizdūs sužalojimai ant nukentėjusiosios A. Ž. kūno, aprašyti procesiniuose dokumentuose dėl R. Ž. panaudoto smurto fakto atvejo aprašymo. (183-186 b. l., I tomas).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Ž. savo kaltės nepripažino, parodė, kad jokių smūgių 2016-03-04 savo žmonai nesudavė, jos atžvilgiu niekada nėra smurtavęs, nesmurtavo ir šį kartą, tąkart ji pati krisdama ant jo atsirenkė į jo alkūnę ir barkštelėjo į kairę akį, kurios dalyje atsirado nežymi mėlynė, jis jos nei purtė, nei jai sudavė, galėjo tik suspausti jai už žastų bei šlaunų, kad apsigintų pats, ją prilaikytų ir sulaikytų, jog ji iš jo neatimtų butelį alkoholio. Tačiau teismas šiuos kaltinamojo R. Ž. parodymus vertina, kaip jo siekį sušvelninti sau baudžiamąją atsakomybę, jie yra paneigti nuosekliais nukentėjusiosios A. Ž. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad kaltinamasis jau prieš šį įvykį buvo agresyvus, neprognozuojamas, jos bei dukros atžvilgiu nekartą išsakė grasinančius žodžius, dėl ko jos su dukra pastaruoju metu gyveno nuolatinėje baimėje, 2016-03-04 ryte ji iš jo siekė atimti butelį alkoholio, ko R. Ž. nesitikėjo, bei ko pasekoje jis įsiuto ir šio pykčio protrūkio metu jis jai tyčia sudavė į smilkinį, pataikė į kairę akį, smūgis buvo stiprus, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina: specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žastuose ir abiejose šlaunyse, šiems sužalojimams padaryti reikėjo keturiolikos smūginių poveikių bukais kietais daiktais, jiems atsirasti griuviminė trauma nėra būdinga, rasti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, specialisto J. S. paaiškinimai teisme, jog nukentėjusioji griūdama ant kaltinamojo negalėjo pati susižaloti kairės akies, tokiu atveju sužalojimų lokalizacija būtų išsidėsčiusi kitose kūno pilvo viršutinės dalies ar krūtinės srityse, šiuo atveju tik dėl suduoto smūgio nukentėjusiajai galėjo atsirasti kraujosruva kairės akies akiduobės srityje, taip pat nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos sutampa su vaizdu fotonuotraukose, jos atitinka įvykio aplinkybes ir laiką, A. Ž. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad neblaivus jos sutuoktinis R. Ž. smogė alkūne vieną kartą jai į veido sritį, sužalojo kairę akį, sugriebęs už abiejų rankų, jas spausdamas, stipriai papurtė, spaudė abi jos kojas, patyrė fizinį skausmą, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuose užfiksuota įvykio situacija, kad neblaivus vyras R. Ž. sumušė savo žmoną A. Ž., ant nukentėjusiosios kūno užfiksuotos akivaizdžios smurto žymės abiejų jos rankų dalyse bei smūgiavimo iš alkūnės į kairę akį, A. Ž. pagalbos kvietimo garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kaip susijaudinusi moteris, nukentėjusioji A. Ž., verkė ir kvietė atvykti policiją, kadangi neblaivus vyras ją sumušė rankomis, bandė trenkti su kėde, yra agresyvus ir neprognozuojamas, anksčiau yra grasinęs, taip pat liudytojo pareigūno V. L. parodymai, jog jam atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji buvo stipriai susijaudinusi, išsigandusi, ant jos kūno matėsi smurto žymės, jas pažymėjo įvykio vietoje tarnybiniame pranešime. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, kadangi jie patvirtina vieni kitus ir pareikštą kaltinimą bei paneigia kaltinamojo kaltės neigimą, be to, kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu abiejų jo apklausų metu kaltu prisipažino visiškai, pilnai sutiko su nustatytomis aplinkybėmis, kad tyčia rankomis buvo suspaudęs nukentėjusiajai kojas, suėmęs jai už rankų ir jas spausdamas ją papurtė, sutiko, kad tyčia alkūne sudavė jai vieną kartą į kairę akį ir dėl to labai gailėjosi, šiuos kaltinamojo parodymus teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja apklausta tyrėja L. Š., kuri nurodė, kad kaltinamasis laisva valia nieko neverčiamas davė tokius parodymus, todėl teismas remiasi šiais kaltinamojo parodymais, nes jie atitinka byloje esančių įrodymų visumą. Kaltinamojo sūnus liudytojas M. Ž. parodė, kad A. Ž. matė po savaitės, jokių mėlynių nepastebėjo, jo tėtis bandė atsiprašyti A. Ž., kaip sužinojo iš tyrėjos dėl jos sumušimo, liudytojas V. Ž. parodė, kad matė konflikto dieną A. Ž. su mėlyne paakiuose, bet mėlynė buvo mažesnė nei byloje esančiuos nuotraukose, teismas šiuos liudytojų parodymus vertina, kaip siekį padėti artimam giminaičiui – kaltinamajam R. Ž. sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, bet šie liudytojų parodymai patvirtina ir sužalojimo faktą, nes V. Ž. nurodė, kad matė mėlynę paakį, o M. Ž. nurodė, kad tėtis A. Ž. atsiprašinėjo dėl to, kad taip atsitiko, kad užmetė jai į akį. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis R. Ž. tyčia rankomis suspaudęs nukentėjusiajai A. Ž. kojas, suėmęs jai už rankų, jas stipriai suspausdamas, purtė nukentėjusiąją, sudavė jai alkūne vieną kartą į kairę akį, taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose žastuose ir abiejose šlaunyse, bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veika teisingai kvalifikuota.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. Ž., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau neteistas (65 b. l., I tomas), teisiamas pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi 1 (vieną) galiojančią administracinę nuobaudą pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (įspėjimas, 73-76 b. l., I tomas), yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Pschiatrijos klinikos pacientų sąrašuose, nustatytos diagnozės: 2009-01-13 – 2009-01-20 psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, 2016-03-23 – 2016-03-29 psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, šiuo metu klinikos paros stacionare nesigydo (95 b. l., I tomas), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą nesilankė (96 b. l., I tomas), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre registruotas, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (97 b. l., I tomas), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (69 b. l., I tomas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, smurtavo prieš savo artimą šeimos narį, kaip nustatyta medicinos eksperto, jo smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu pagal sužalojimų mastą pasireiškė ne mažiau 14 smūgių poveikių ryšyje, pati nukentėjusioji pripažino, kad šį sugyventinio smurtą patyrė pirmą kartą, anksčiau prieš ją nėra smurtavęs, kartu išgyveno 15 metų, šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas, vyras pradėjo nuolat išgerinėti, kas įtakoja jo agresijai pasireikšti, be to, jis šiuo metu oficialiai dirbantis, prisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą prie švelnesnių priskiriamą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis numatytas įstatyme (BK 48 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį jam nustatytu laisvės apribojimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes tai, teismo nuomone, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 € (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 726 € (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo (45-48 b. l., I tomas).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, rankomis suspausdamas nukentėjusiajai kojas, suimdamas jai už rankų, jas stipriai suspausdamas, ją purtė, po to sudavė jai alkūne vieną kartą į kairę akį, taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose žastuose ir abiejose šlaunyse. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas, patirtas smurtas, fiziniai sužalojimai, jų padarymo mastas, lokalizacija ir intesyvumas, bei dvasiniai išgyvenimai, turi neigiamų pasekmių – nukentėjusioji patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir nervinę įtampą, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 1000 € (vieno tūkstančio eurų) sumai yra realus ir pagrįstas iš dalies, todėl jis tenkintinas iš dalies 400 (keturių šimtų) eurų sumai.

Nukentėjusioji A. Ž. taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 726 € (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) suma advokato pagalbai apmokėti. Kadangi nukentėjusioji A. Ž. dėl jai padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatą ir patyrė išlaidų, kurios pagrįstos dokumentais (PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo išrašu, 47-48 b. l., I tomas), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. Ž.

2016-04-12 A. Ž. paskirtas laikinas dalinis nuosavybės teisių apribojimas jo turtui – ½ žemės sklypui su statiniais, esančiam Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), (1/2 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato (gyvenamojo namo) Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato (sandėlio) Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato (tvarto) Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių (kiemo statiniai) Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam disponuoti šiuo turtu iki 2016-10-12. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. Ž. šioje byloje priteista ir neatlyginta neturtinė žala, proceso išlaidos, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško jam priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant R. Ž. šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, R. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti ir išklausyti jam parinktą smurtinį elgesį keičiančią programą, nustatant 6 (šešių) mėnesių šios programos terminą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę R. Ž. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-04, 9.10 val., iki 2016-03-05, 9.15 val. (2 paras), ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Panaikinti R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. Ž. priteisti 400 € (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. Ž. prašymą dėl jos proceso išlaidų atlyginimo patenkinti visiškai ir iš R. Ž. priteisti 726 € (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) sumą patirtų atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios A. Ž. naudai.

Paskirtą R. Ž. laikiną nuosavybės teisių apribojimą jo turtui – ½ žemės sklypui su statiniais, esančiam Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), (1/2 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato (gyvenamojo namo) Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato (sandėlio) Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato (tvarto) Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių (kiemo statiniai) Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam disponuoti šiuo turtu, palikti galioti iki visiško jam priteisto civilinio ieškinio atlyginimo, jį atlyginus, panaikinti.

Bylos daiktus: CD su pagalbos kvietimo garso įrašu, pridėtą prie bylos I tomo galinio viršelio, palikti baudžiamojoje byloje, kaip bylos nagrinėjimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.