Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-904-450/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
e2-904-450/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00288-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jurisma“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-904-450/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00288-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.6; 3.5.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ata Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisma“ bankroto byloje Nr. eB2-1248-459/2019,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jurisma“ bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovė (toliau – UAB) „Finresta“. 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė UAB „Jurisma“ bankroto bylą ir patvirtino bankroto administratorės patirtas 225,32 Eur administravimo išlaidas.

3. Bankroto administratorės UAB „Finresta“ direktorius V. S. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą bankroto byloje Nr. eB2-1248-459/2018 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį dalyje dėl likusios UAB „Jurisma“ neapmokėtos skolos sumos – 82,83 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.

Šalies argumentai

5. Bankroto administratorės UAB „Finresta“ direktorius V. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti bankroto administratorės UAB „Finresta“ direktoriaus V. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnyje, numatančiame vykdomojo rašto išdavimo tvarką, atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamas, išskyrus atvejus, numatytus CPK 646 straipsnio 3 dalyje.

8. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje nurodyta, jog nutartys, kuriomis atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą, išskyrus CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, taip pat situacijas, kai atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą procesinių teisių perėmėjui (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) neskundžiamos. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, nes skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė UAB „Finresta“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – priimti bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Įstatymai nedraudžia teikti atskirojo skundo dėl teismo nutarties motyvų, kurie atsakovui sukelia teisines pasekmes. UAB „Jurisma“ ir UAB „Finresta“ nesieja prievolės CPK 646 straipsnio prasme, todėl 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis nėra vykdytinas dokumentas CPK 584 straipsnio prasme, o UAB „Finresta“ nėra CPK nustatyto pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo priteisimo – šie klausimai nagrinėtini bendrąja proceso tvarka, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti administratorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9.2. Kadangi ginčas susijęs su viešuoju interesu, administratorės skundas dėl 2019 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties panaikinimo ex officio laikytinas skundu dėl 2019 m. balandžio 1 d. nutarties motyvų. Skundžiamas teismo procesinis sprendimas ir jo motyvuojamoji dalis yra nepalanki UAB „Finresta“ ir UAB „Lematas“, kuri net nėra šios bylos dalyvė.

9.3. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas, todėl netgi tuo atveju, jei ginčo dalyku būtų atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, toks atskirasis skundas būtų pagrįstas ir tenkintinas. Aplinkybę, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą yra neskundžiama, patvirtina, jog teismas administratorės prašymus sprendė nesivadovaudamas CPK nuostatomis.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Jurisma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

10.1. Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis yra neskundžiama, todėl teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį.

10.2. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorės kvalifikacija yra preziumuojama, taip pat į tai, kad bankroto administratorę atstovavo teisininkas, teikiamas skundas laikytinas piktnaudžiavimu teise. Proceso šalys negali veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl UAB „Finresta“ vadovui V. S. turėtų būti taikoma nuobauda (CPK 103 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutartiesteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bankroto administratorės teisės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą

12. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl bankroto administratorės teisės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl administravimo išlaidų. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą dėl teismo nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, konstatavus, kad yra skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

13. Vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika vykdomojo rašto išdavimo procedūra, nors ir glaudžiai susijusi su vykdymo procesu, nėra vykdymo proceso dalis. Todėl teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimui taikytinas ne CPK 612 straipsnis, bet CPK 334 straipsnio 1 dalis (LAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė, kad CPK XLIV skyriuje, reglamentuojančiame vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, bendrai nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Tokia taisyklė nėra nustatyta ir kitose vykdymo bei kitose procesą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

14. LAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 nurodė, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Teisinis reguliavimas suponuoja, jog vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) vykdymo procesui pradėti – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, nesant vykdomojo dokumento, vykdymo procesas apskritai negali prasidėti ir įvykti. Todėl, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, asmuo neįgyja galimybės įgyvendinti savo teisės į priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisena, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, jau yra pasibaigusi ir sprendimas (ar jo dalis) yra (turėtų būti) įsiteisėjęs, tai asmuo, kurio prašymas išduoti vykdomąjį raštą nebuvo tenkintas, nebegali pateikti apeliacinio skundo; tai reiškia, kad, remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, nėra ir galimybės motyvų dėl nutarties teisėtumo įtraukti į apeliacinį skundą. Todėl kasacinis teismas darė išvadą, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai ir tokia teismo nutartis gali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

15. Apeliantė teigia, kad 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis nėra vykdytinas dokumentas CPK 584 straipsnio prasme, o UAB „Finresta“ nėra CPK nustatyto pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl administravimo išlaidų, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti administratorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti bankroto administratorės argumentai prieštarauja jos pačios atskirajame skunde dėstomoms aplinkybėms, kad ji turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Jurisma“, kurią kildina iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio ir 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties.

16. Apeliantė taip pat nurodo, kad jos teikiamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties panaikinimo savo esme yra skundas dėl 2019 m. balandžio 1 d. nutarties motyvų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018).

17. Apeliacinis instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus ir remdamasis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei pirmiau nurodytais argumentais, daro išvadą, kad teismo nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti bankroto administratorės UAB „Finresta“ direktoriaus V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo atskiruoju skundu galimybę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl prašymo skirti apeliantės vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

18. Atsakovė UAB „Jurisma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantės direktoriui V. S. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

19. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė nesąžiningai pareiškė atskirąjį skundą. Priešingai, apeliantės atskirasis skundas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą, laikytinas pagrįstu ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis atsisakyti priimti bankroto administratorės UAB „Finresta“direktoriaus V. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties panaikinta. Todėl nėra pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir bankroto administratorės UAB „Finresta“direktoriaus V. S. atskirojo skundo dėl 2019 m. balandžio 1 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė