Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Litoplast“ (toliau ir – Pareiškėjas arba Skolininkas), atstovaujamo advokato N. K., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iki ieškinio (skundo) padavimo) taikymo (suinteresuoti asmenys: antstolis N. A. (toliau ir – Antstolis) ir Uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Margūnas“ (toliau ir – Išieškotoja), atstovaujama advokato D. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0165/20/00277 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdant Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 (toliau tekste – Nutartis).

Teisme 2020 m. gegužės 6 d. registruotas Pareiškėjo 2020 m. gegužės 4 d. skundas dėl antstolio veiksmų (toliau ir – Skundas), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau tekste ir – CPK) 144 straipsniu, 145 straipsnio l dalimi, 510 ir 512 straipsniais, prašoma:

2. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti Patvarkymo vykdymą dalyje, kuria reikalaujama pateikti duomenis apie Pareiškėjo visą turimą kilnojamąjį turtą, bendra verte viršijantį Nutartyje nurodytą turto arešto mastą – 925 909,99 Eur, turtą esantį pas trečiuosius asmenis (įskaitant turtą, bendrą su kitais asmenimis), turimas turtines teises ir lėšas kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis (įskaitant lėšas užsienio kredito įstaigose), nurodant atitinkamus subjektus, sąskaitų kredito įstaigose numerius (IBAN) ir esančių lėšų likučius šiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus Pareiškėjo 2020 m. gegužės 4 d. skundą dėl antstolio veiksmų;

Motyvuojamoji dalis

Be to, nėra pagrindo tenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, kai praleistas antstolio veiksmų apskundimo terminas neatnaujintas ir pareiškėjo skundas CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais grąžinamas šį procesinį dokumentą padavusiam asmeniui.

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

Nustatyta, jog UAB „Margūnas“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama teismo įsakymu iš Skolininko UAB „Litoplast“ priteisti 828 490,87 Eur skolą, 97 419,12 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 018 Eur žyminį mokestį, 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir, siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 925 909,99 Eur (pareiškimo reikalavimų) sumai areštuoti Skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį (jeigu tokį įgytų) ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, turtines teises, o jo nesant ar nepakankant – Skolininko pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esantiems pas skolininką arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant Skolininkui šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi (toliau tekste ir – Nutartis) UAB „Margūnas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones areštuojant Skolininkui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 925 909,99 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Teismas areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti areštuotu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir juo naudotis. Teismas areštuojamą turtą surasti ir aprašyti pavedė kreditorės pasirinktam antstoliui, kartu įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti skolininko panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Teismas kreditorei išaiškintino CPK 147 straipsnio 6 dalies turinį, kad asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl Skolininko turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Teismas taip pat išaiškino Skolininkui, kad jis atsako už teismo įpareigojimų nevykdymą nuo šios nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento ir įspėjo, kad pažeidus areštuoto turto atžvilgiu nustatytą draudimą, gali būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį.

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad UAB „Margūnas“ turto aprašymui ir nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymui pasirinko Antstolį.

Antstolio padėjėja 2020 m. kovo 23 d. Patvarkymu dėl duomenų reikalingų Antstolio funkcijoms atlikti Nr. S-20-165-10609 (toliau tekste ir – Patvarkymas) pareikalavo, kad Skolininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento Antstoliui pateiktų duomenis apie visą turimą kilnojamąjį turtą (atskirai nurodant turtą, kuris nėra įkeistas), turimas turtines teises ir lėšas kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis (įskaitant lėšas užsienio kredito įstaigose), nurodant atitinkamus subjektus, sąskaitų kredito įstaigose numerius (IBAN) ir esančių lėšų likučius šiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis.

Antstolis 2020 m. kovo 24 d. Turto aprašu aprašė pirminiais duomenimis Skolininkui priklausantį turtą, kurį sudaro viena (duomenys neskelbtini), vienas (duomenys neskelbtini), vienas (duomenys neskelbtini) ir vienas (duomenys neskelbtini). Antstolis turto aprašė nurodė, kad šio turto vertės nustatyti Antstolis neturi galimybių ir dėl turto vertės nustatymo bus kviečiamas ekspertas.

Turto aprašą Antstolis Skolininkui išsiuntė 2020 m. kovo 24 d. lydraščiu Nr. D/S–34757, kuriame nurodė, kad aprašas gali būti keičiamas Skolininkui pateikus duomenis apie turtą (lėšas ir/ar turtines teises), kurių pakaktų vykdomajam dokumentui įvykdyti.

Antstolis 2020 m. balandžio 3 d. Patvarkymu dėl vykdymo procese iškilusių klausimų Nr. S-20-165-12286 nustatė, kad iš elektroninio pašto adreso info@bpp.lt Antstoliui yra siunčiami neidentifikuoto (nenustatytos tapatybės asmens) siuntėjo laiškai, neva nuo Skolininko administracijos, kuriuose Antstolis raginamas atlikti procesinius veiksmus remiantis elektroniniais dokumentais, kurie nėra pasirašyti/patvirtinti elektroniniu parašu ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo archyvo patvirtintose ar su juo suderintose elektroninio dokumento specifikacijose keliamus reikalavimus.

Skolininko vardu K. U., kuri 2020 m. balandžio 14 d. įgaliojimu buvo įgaliota bendrovės vardu teikti dokumentus Antstoliui, 2020 m. balandžio 14 d. surašė Pareiškimą, kuriuo informavo Antstolį apie pateikiamą 2020 metų kovo mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio kopiją, tuo pačiu prašydama pratęsti duomenų apie turimą turtą pratęsimo terminą 20 dienų, kadangi visi Skolininko darbuotojai karantinuojasi ir šios informacijos pateikti nėra galimybės.

Antstolis 2020 m. balandžio 22 d. Patvarkymu dėl vykdymo procese iškilusių klausimų Nr. S-20-165-14154 konstatavo: 1) Skolininko vardu pareiškimą pateikė neįgaliotas asmuo, nes įgaliojimams įrodyti nėra pateikti visi reikalingi įrodymai, o būtent – nėra pateiktas aukštąjį universitetinį teisinį K. U. išsilavinimą patvirtinantis dokumentas; 2) Skolininko valdymo organai greičiausiai sąmoningai nevykdo Antstolio patvarkymų, nes iš vykdomojoje byloje surinktų rašytinių įrodymų (pateikto įgaliojimo ir Hipotekos registro išrašo dėl skolininko sutartinių santykių, susijusių su šio juridinio asmens sutartinio įkeitimo sandoriais sudarytais po vykdomojo dokumento išdavimo) Antstoliui pavyko nustatyti, kad Skolininko valdymo organai ir toliau sėkmingai vykdo savo veiklą; 3) Skolininko valdymo organai Antstoliui teikia klaidinančius duomenis, o būtent: 1) 2020 m. balandžio 6 d. Antstoliui pateiktame prašyme nurodyta, kad SODROS su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai sudaro (duomenys neskelbtini) sumą, o K. U. pateiktoje suvestinėje šią sumą sudaro (duomenys neskelbtini); 2) 2020 m. kovo 26 d. Prašyme nurodyta, kad gyventojų pajamų mokestį sudaro (duomenys neskelbtini) suma, o K. U. pateiktoje suvestinėje šią sumą sudaro (duomenys neskelbtini); 3) 2020 m. kovo 26 d. prašyme nurodyta bendra darbuotojams mokėtina darbo užmokesčio suma yra (duomenys neskelbtini), o K. U. pateiktoje suvestinėje ši suma yra (duomenys neskelbtini); 4) Vykdomosios bylos medžiagoje Antstolis užfiksavo staigų galimą darbo užmokesčio Skolininko vadovui padidinimą. Antstolis tuo pačiu patvarkymu nustatė vidutinę minimalią (duomenys neskelbtini) sumą, kurią Skolininkas gali naudoti atsiskaitant su savo darbuotojais.

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu: 1) šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal šios teisės normos turinį ir jos taikymo praktiką, bei įvertinant CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodytų ieškinyje (šiuo atveju – Skunde) taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio (šiuo atveju – Skundo) priėmimo klausimą. Pagal CPK 510 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą sprendžia skundą nagrinėjantis antstolis.

Šiuo atveju, kaip nustatyta, Skolininkas, kreipdamasis Skundu dėl Antstolio veiksmų, praleido skundo padavimo terminą ir prašo jį atnaujinti. Todėl, kaip teisingai nurodė Antstolis ir Išieškotoja savo atsiliepimuose, prieš sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti išnagrinėtas Skundo padavimo termino atnaujinimo ir Skundo priėmimo klausimai.

CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal CPK 512 straipsnį antstolio veiksmai gali būti skundžiami (ginčijami) ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo antstolio veiksmo atlikimą, arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal CPK 510 straipsnio 5 dalį, jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus (pasibaigus CPK 512 straipsnyje numatytam dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo antstolio veiksmo atlikimą, terminui, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą išsprendžia antstolis. Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą, taikomos bendrosios Civilinio proceso taisyklės. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi, praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą, teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų išnyksta, tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurios pripažįstamos svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu nėra pasibaigęs naikinamasis terminas (devyniasdešimties dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo) šiems veiksmams atlikti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nenurodomi kriterijai pripažinti procesinio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Šiuo aspektu antstolis, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į antstolį (CPK 510 straipsnio 1 dalis) operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Jeigu procesinio dokumento padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės kreiptis į teismą, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Nustatyta, jog Antstolis 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu, pateiktu su atsiliepimu, vadovaudamasis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, 510 straipsnio 5 dalimi ir 613 straipsnio 1 dalimi, nenustatęs svarbių priežasčių, dėl kurių Pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, praleisto Antstolio veiksmų apskundimo termino neatnaujino, o 2020 m. gegužės 4 d. Skolininko Skundą (-ai) grąžino jį (juos) padavusiam asmeniui (Pareiškėjo atstovui). Antstolis nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad Skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir gali būti pateisintas vienintele galimai reikšminga aplinkybe, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas dėl kurio skolininkas galėjo patirti darbo organizavimo ir veiklos vykdymo trikdžių, kadangi: 1) 2020 m. kovo 25 d. registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui gavus Patvarkymą, Skundas Antstoliui išsiųstas tik 2020 m. gegužės 5 d., t. y.: praėjus net 44 dienoms po skundžiamo Antstolio veiksmo atlikimo; net po 42 dienų, kai Pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. sužinojo (turėjo sužinoti) apie skundžiamo Antstolio veiksmo atlikimą; net po 34 dienų, kai Antstolio nustatytas Patvarkymo įvykdymo terminas pateikti turimą informaciją apie Skolininko turtinę padėtį, kurį numato CPK 585 straipsnio 1 dalis, jau buvo pasibaigęs (baigėsi 2020 m. balandžio 1 d.); net po 21 dienos, kai CPK 512 straipsnyje nustatytas 20 dienų terminas (baigėsi 2020 m. balandžio 14 d.), kai pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) apie skundžiamo Antstolio veiksmo atlikimą, jau buvo pasibaigęs; 2) nepaisant Skunde minimų galimų Skolininko patirtų darbo organizavimo ir veiklos vykdymo trikdžių, Skolininkas nuo 2020 m. kovo 26 d. Antstoliui kelis kartus rengė ir pateikinėjo įvairius dokumentus (prašymus, išrašus, deklaracijų kopijas ir kt.), todėl neaišku, kas jam per įstatyme nustatytą terminą galėjo sutrukdyti kartu pateikti ir Skundą dėl Antstolio veiksmų; 3) nėra pateikta jokių įrodymų, kad Pareiškėjas negalėjo pateikti Skundo ar iš viso ėmėsi kokių nors veiksmų apskųsti Antstolio veiksmus per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, kuris jam buvo išaiškintas Patvarkymu, tuo labiau, kad tuo laikotarpiu Skolininkas jau turėjo (nuo 2016 m. birželio 17 d.) galiojančią sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su Skundą teikiančiu advokatu ir kuo šios aplinkybės pačiam advokatui (Pareiškėjo atstovui) sutrukdė skolininko vardu pateikti skundą per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą; 4) iš paties Pareiškėjo pateiktų duomenų (2020 m. balandžio 14 d. įgaliojimo), akivaizdu, kad 2020 m. balandžio 14 dienai (Patvarkymo apskundimo termino pabaigos diena) jokio ginčo dėl Antstolio skundžiamo veiksmo iš viso nebuvo. 2020 m. balandžio 14 d. K. U. Skolininko juridinio asmens vadovo buvo įgaliota pateikti Antstoliui reikalingus dokumentus pagal patvarkymą Nr. S-20-165-10609. 2020 m. balandžio 14 d. Skolininko įgaliotam asmeniui nebuvo nustatyta jokių išlygų dėl Antstoliui duomenų apimties pateikimo, priešingai – buvo suteiktas įgaliojimas pateikti Antstoliui reikalingus dokumentus pagal patvarkymą Nr. S-20-165-10609, t. y. patvarkyme nurodytus duomenis. Nei minėtame 2020 m. balandžio 14d. įgaliojime, nei K. U. pasirašytame 2020 m. balandžio 14 d. pareiškime nebuvo jokių duomenų, kad kokie nors Patvarkymu (šiuo metu skundžiamu) reikalaujami duomenys galimai būtų pertekliniai arba galėjo pažeisti Skolininko teises ar įstatymų saugomus interesus.

Be to, Antstolis 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi ir 613 straipsnio 1 dalimi, atsisakė patenkinti Skundą dėl toliau minimų motyvų ir aplinkybių.

1. Pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą/skolą, o skolininko turto vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų areštuota iš esmės daugiau (CPK 677 straipsnio 2 dalis). CPK nuostatos vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui numato pareigas būti aktyviems, domėtis vykdymo eiga ir atlikti kitas CPK numatytas pareigas. Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Taigi, pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o antstolis, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

2. Šiuo atveju teismas, priimdamas Nutartį, nustatė Skolininko areštuotino turto eiliškumą: pirmiausia areštuotinas Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, ir tik esant nepakankamai materialaus turto – areštuotinos piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas Skolininką ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 925 909,99 Eur sumai.

3. CPK 654 straipsnis numato antstolio teisę, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą (šiuo atveju dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), atlikti pirminius vykdomuosius veiksmus, t. y. užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Vykdomajame dokumente yra nurodyta pavesti kreditorės (Išieškotojos) pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą. 2020 m. kovo 23 d., priimant Patvarkymą, Antstolis atliko pirminius vykdomuosius veiksmus, siekiant surasti ir aprašyti areštuojamą turtą.

4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. retrospektyviai įvertinama ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenimis Skolininkas nekilnojamojo turto neturėjo, o visas kitas skolininko materialusis turtas Hipotekos registro duomenimis buvo įkeistas sutartine hipoteka (sutartinių įkeitimų identifikavimo kodai: 8-349 51067) ir net jo nepakako šiems Skolininko sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti, kadangi šių Skolininko prievolių užtikrinimui prireikė net svetimo (priklausančio tretiesiems asmenims) turto įkeitimo (sutartinių įkeitimų identifikavimo kodai: 8-349 51067), kas sudarė pakankamą pagrindą Antstoliui spręsti, jog pirminių vykdymo veiksmų atlikimo metu Skolininko materialaus turto nepakanka vykdomajam dokumentui įvykdyti, nesant duomenų, kad būtų įkeitimo kreditoriaus sutikimas ateityje (ieškinio patenkinimo atveju) nukreipti išieškojimą į šį turtą (CPK 747 straipsnis), todėl nepriklausomai nuo to, kokia būtų įkeisto turto vertė, vien šio turto įtraukimas į Skolininko turto aprašą neužtikrintų būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo bei neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų. Atsižvelgiant į tai, Antstolio padėjėja pagrįstai priėmė Patvarkymą, nes skubiai vykdant Nutartį Antstoliui reikėjo duomenų apie Skolininko turimą turtą, turtines teises ir lėšas, kad būtų galima kuo greičiau ir realiai (CPK 634 straipsnio 2 dalis) įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

5. Vien vertingo nekilnojamojo/kilnojamojo turto, neatsižvelgiant į jo apsunkinimus, kreditorių teisių į šį turtą apimtį, kitas svarbias aplinkybes, turėjimas skolininkų nuosavybėje negali būti laikomas absoliučiu pagrindu, užkertančiu kelią antstoliui siekti surasti bei aprašyti ir kitą nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytą vėlesnio eiliškumo skolininko turtą. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad antstolis gali aprašyti (areštuoti) iš esmės didesnės vertės turtą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ar skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka kreditoriaus reikalavimui užtikrinti, arba šis turtas yra nelikvidus, o hipoteka įkeisto turto, viršijančio skolos dydį, aprašymas nelaikomas skolininko teisių pažeidimu, kadangi priešingu atveju būtų paneigta hipotekos instituto reikšmė kreditoriui (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-115-357/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1922-123/2014 ir kt.).

6. Antstolis pakartotinai pabrėžia, kad jis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai, o ne formaliai, įvykdytas, todėl, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, priimant Patvarkymą, Antstolis neturėjo duomenų apie Skolininko turtą, tame tarpe kilnojamąjį turtą, kurio pakaktų vykdomajam dokumentui įvykdyti, ką patvirtina 2020 m. kovo 24 d. turto aprašas, kuriame nurodyta, kad apraše nurodyto kilnojamojo turto dėl jo įkeitimo (hipotekos apribojimų) trečiajam asmeniui iš esmės nepakanka vykdomajam dokumentui įvykdyti. Be to, 2020 m. kovo 24 d. raštu Skolininkui buvo išaiškinta, kad aprašas gali būti keičiamas, Skolininkui pateikus duomenis apie turtą (lėšas ir/ar turtines teises), kurio (-ų) pakaktų vykdomajam dokumentui įvykdyti. Šis raštas patvirtina, kad iš Skolininko reikalaujamų (Antstoliui reikalingų) duomenų apimtys Antstolio apibrėžtos vykdomojo dokumento įvykdymu, t. y. turto aprašymu bendrai vykdomajame dokumente nurodytai arešto masto sumai.

7. Būtent Antstolis, kuriam Nutartimi yra pavesta surasti ir aprašyti Skolininko turtą, diskrecijos teise sprendžia, kokį Skolininko turtą aprašyti, todėl, šiuo konkrečiu atveju, jis turi teisę gauti duomenis apie visą Skolininko kilnojamąjį turtą (neapsiribojant Skolininko 2020 m. gegužės 4 d. pateiktais duomenimis), tam, kad nustatytų, ar šio turto pakanka vykdomajam dokumentui įvykdyti, ir nuspręstų, kokio būtent turto aprašymas maksimaliai užtikrins Išieškotojos interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), nepažeidžiant Skolininko teisių ir įstatymų saugomų interesų (CPK 632 straipsnio 2 dalis). Be to, neturi būti varžomos Antstolio galimybės surasti ir aprašyti Skolininko kilnojamąjį turtą, tiesiogiai nenaudojamą ir nepritaikytą tiesiogiai naudoti gamyboje, iš kurio, ieškinio patenkinimo atveju pirmiausiai Antstolis pagal CPK 665 straipsnį ir turėtų išieškoti, ko negalėtų padaryti iš Pareiškėjo 2020 m. gegužės 4 d. pranešime nurodyto kilnojamojo turto, tiesiogiai naudojamo gamyboje. Be to, aprašymas turto, iš kurio išieškojimas ieškinio patenkinimo atveju nebūtų galimas arba apsunkintas, kai skolininkas turi arba gali turėti kitą aprašytiną turtą (laikantis jo aprašymo eiliškumo), prieštarautų CPK tikslams ir CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Teismo taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos Skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam Išieškotojos reikalavimų patenkinimui.

8. Pastebėtina, kad Patvarkymu Antstolis iš esmės nereikalavo didėlės apimties duomenų, nes Skolininkas juridinis asmuo turi vesti turimo turto apskaitą, o pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, todėl esant Antstolio patvarkyme minimoms ūkinėms operacijoms ar ūkiniams įvykiams (turto įsigijimui, sandoriui dėl banko sąskaitos ar kt.), šiuos apskaitos dokumentus Skolininkas Patvarkymo gavimo metu turėjo turėti, kadangi jie buvo reikalaujami už praėjusį (įvykus ūkinei operacijai ar ūkiniam įvykiui) laikotarpį, t. y. apie jau turimą turtą, lėšas ir turtines teises. Skolininkas turėjo visas galimybes įvykdyti Antstolio reikalavimą per Antstolio nustatytą terminą atitinkamiems turimo turto sąrašams (iš tvarkomų apskaitos registrų) ar apskaitos dokumentų kopijoms parengti.

9. CPK 645 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, antstoliui pareikalavus, privalo raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose per antstolio nustatytą terminą. Ši teisės norma neišskiria nei vienos asmenų grupės (pvz. fizinių ir juridinių asmenų, skolininkų vykdančių veiklą ir nevykdančių, turinčių daug darbuotojų ir mažai ar pan.), kurioms turėtų būti taikomi skirtingi reikalavimai, todėl ir nagrinėjamu atveju, ir apskritai antstolio reikalavimas skolininkui pateikti duomenis apie turimą turtą ir skolininko pareiga šį reikalavimą vykdyti CPK 645 straipsnis) nėra ir negali būti siejama su skolininko vykdomos veiklos apimtimi, jo darbuotojų skaičiumi ar darbuotojų darbo laiku (prireikus skolininkas turi teisę įsigyti atitinkamas paslaugas iš trečiųjų asmenų, pvz. buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių, advokatų ir kt.). Be to, įstatyme nustatytais atvejais (pvz. CPK 585 straipsnio 1 dalis, 688 straipsnio 1 dalis) Antstolio reikalavimus turi vykdyti ne tik skolininkas, bet ir kiti asmenys, įskaitant fizinius asmenis, kurie turi savo darbus ir gali būti nesusiję su skolininku darbo santykiais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio, privalo skirti laiką antstolio reikalavimams įvykdyti (ir šiuo atveju tai nėra siejama su darbo laiku). Šiuo atveju Skolininkas ir atitinkamai jo vadovas, kuris atsako už savalaikį Antstolio reikalavimų įvykdymą, patiria nepatogumus, tačiau tai lemia ne patys Antstolio reikalavimai, o tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis), o Skolininkas turi papildomą pareigą sudaryti sąlygas, kad Antstolis vykdymui reikalingus duomenis gautų kuo greičiau (CPK 644 straipsnio 1, 4 ir 6 punktai, 645 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Taip pat Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nenumato, jog antstolio teisė gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie skolininką būtų ribojama konfidencialaus dokumentų pobūdžio. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Taigi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, sužinojęs informaciją ir duomenis privalo juos saugoti bei neatskleisti. Šiuo atveju Antstolis, vykdydamas Nutartį, priimdamas Patvarkymą ir įpareigodamas Skolininką pateikti Antstoliui reikalingą informaciją, ėmėsi teisėtų priemonių, kad Nutartis, kuri yra skubaus vykdymo, būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyta. Pažymėtina, jog Skolininkas neturi teisės atsisakyti teikti Antstoliui reikalaujamos informacijos, spręsdamas už Antstolį, ar jam informacija reikalinga. Be to, šie duomenys jokiuose viešuosiuose registruose nėra nurodomi, todėl Pareiškėjas nepagrįstai abejoja dėl reikalaujamos pateikti informacijos saugumo ir reikalingumo, įvertinus tai, kad Antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiam tikslui – siekiant tinkamai įvykdyti Nutartį bei užtikrinti įstatyme nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Antstolio reikalavimai Skolininkui yra privalomi ir turi būti vykdomi.

11. Nepaisant to, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad antstolio veiksmai, kurie nesukelia skolininkui tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl galimos baudos už antstolio reikalavimų neįvykdymą teisiškai nereikšmingi. Šiuo atveju antstolio reikalavimai per antstolio nustatytą terminą ir taip įvykdyti nebuvo. Antstolio nustatytas terminas, per kurį skolininkas turėjo įvykdyti antstolio reikalavimą, bei nurodytos reikalaujamų duomenų apimtys, savaime nesukelia skolininkui tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl antstolio manymu negali būti ginčo dalyku. Teisinės pasekmės, šiuo atveju, gali būti sukeltos tik tuo atveju, jei antstolis arba išieškotojas kreiptųsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo dėl antstolio reikalavimo nevykdymo per antstolio nustatytą terminą, tačiau tokiu atveju skolininko teisminė gynyba dėl atsakomybės už antstolio nustatyto termino praleidimą yra užtikrinama ne CPK 510 str., o CPK 107 str. ar 109 str. nustatyta tvarka (CPK 616 str. 1 d.), ir tik tuo atveju, jeigu teismas jam taikytų CPK numatytas sankcijas, kadangi taikant atsakomybę už savalaikį antstolio reikalavimo nevykdymą, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas ir asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei neįvykdė reikalavimo dėl svarbių priežasčių. Panašią poziciją dėl asmens kaltės nustatymo tokiu atveju išsakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

12. Skolininkui pateikus duomenis apie turtą (lėšas ir/ar turtines teises), kurių pakaktų vykdomajam dokumentui įvykdyti (išieškotojo reikalavimui užtikrinti), toks turtas būtų aprašytas, o kitos priverstinio poveikio priemonės panaikintos (CPK 631 straipsnio 6 ir 4 dalys). Pastebėtina, kad 2020 m. gegužės 5 d. Skolininkas dalinai įvykdė Patvarkymą, 2020 m. gegužės 4 d. pranešimu pateikęs duomenis apie dalį savo turimo turto, tačiau, ar tų duomenų šiam momentui pakanka vykdomajam dokumentui įvykdyti, vykdymo procese bus sprendžiama atskirai (CPK 613 straipsnio 1 dalis), tuo labiau, kad Patvarkymo priėmimo metu net nebuvo žinomas vykdymo proceso šalių elgesys ir veiksmai (neveikimas) vykdymo procese. Skolininkas iki 2020 m. gegužės 4 d. pranešimo parengimo nebuvo pateikęs Antstoliui jokios konkrečios informacijos apie turtą, kuriuo būtų galima užtikrinti Išieškotojos reikalavimą, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymą. Be to, Pareiškėjas pernelyg primityviai suvokia Antstolio vykdomoje nutartyje nustatytą turto aprašymo eiliškumą. Skolininkas koncentruojasi tik į lingvistinį Nutarties aiškinimą, neatsižvelgdamas į bendrą sprendimo pobūdį ir tikslą, kuris vienareikšmiškai yra išieškotojo reikalavimų užtikrinimas. Pažymėtina, jog pirminiame vykdymo etape antstolis, siekdamas nustatyti, ar skolininkas turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo/kilnojamo turto, lėšų ar turtinių teisių, vadovaujasi tik jam prieinama, viešuose registruose talpinama informacija, todėl, vadovaudamasis šia informacija, nenustatęs turto, kurio pakaktų Išieškotojos reikalavimui užtikrinti, pagrįstai įpareigojo pateikti Patvarkymu reikalaujamą informaciją.

13. Kaip ir minėta, Skolininkui nuosavybės teise priklausantys objektai, tame tarpe materialusis turtas, yra įkeisti hipotekos kreditoriaus (-ų) naudai. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Atsižvelgiant į tokią nuostatą, matyti, jog Antstolis, net ir aprašęs Skolininkui hipoteka priklausantį hipoteka suvaržytą turtą, negali užtikrinti Išieškotojos reikalavimo, kadangi hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę nukreipti reikalavimą į hipoteka įkeistą turtą, o išieškojimas iš hipoteka apsunkinto turto yra negalimas, nesant įkaito turėtojo sutikimo/prisijungimo (CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl įkeisto turto aprašas tinkamai neužtikrina Išieškotojos interesų, kadangi kitam kreditoriui įkeistas turtas, negali užtikrinti kito trečios eilės išieškojimo laikinųjų apsaugos priemonių metu, nes įkeistu turtu užtikrinta hipotekos prievolė. Be to, Patvarkymu ar kitais Antstolio veiksmais Skolininkui nebuvo sudarytos kliūtys pateikti Antstoliui teisės aktų nustatyta tvarka gautą informaciją apie įkeisto turto rinkos vertės ir įsipareigojimų prieš hipotekos kreditorių skirtumą, hipotekos kreditoriaus patvirtinimą, kad šis įsipareigojimų likutis nedidės arba gali didėti tik konkrečiu dydžiu, taip pat hipotekos kreditoriaus išankstinį teisės aktų nustatyta tvarka išviešintą sutikimą, kad būtų išieškoma iš įkeisto turto (CPK 747 straipsnio 3 dalis). Kol tokie dokumentai antstoliui nėra pateikti, Antstolis negali Skolininko turimo, tačiau įkeisto, turto vertę (vien išieškojimo masto užtikrinimo prasme) laikyti tokią vertę, kuri butų tapati neįkeisto turto rinkos vertei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti Skundo, kad Antstolis apsiribotų duomenimis apie Skolininko turimą kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė neviršija 925 909,99 Eur, kai šis turtas yra įkeistas ir jo aprašymas negali užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymo (išieškojimo masto užtikrinimo prasme).

Kadangi Antstolis 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu, pateiktu su atsiliepimu, Skundo padavimo terminą atnaujinti atsisakė, todėl, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi ir 147 straipsnio 1 d., teismo nuomone, net nėra teisinių prielaidų teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiškus ieškinio (šiuo atveju – Skundo dėl Antstolio veiksmų) gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, nustatytais CPK 144 straipsnio 2 dalyje, 147 straipsnio 3 dalyje, t.y. sumokėjus žyminį mokestį, pateikus įrodymus, pagrindžiančius grėsmę skolininko interesams bei nurodžius priežastis, dėl kurių negalima buvo savalaikiai pateikti Skundo.

Teismo nuomone, šioje proceso stadijoje, kol nėra atnaujintas praleistas Skundo dėl Antstolio veiksmų padavimo terminas ir kol nėra priimtas Skolininko Skundas dėl Antstolio veiksmų, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti nagrinėjamas dėl procesinių kliūčių. Tačiau, teismo nuomone, jeigu netgi ši procesinė kliūtis būtų pašalinta, tai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vis tiek negalėtų būti tenkinamas dėl toliau nurodomų argumentų, kadangi nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.

Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje sutinkama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi nustatyti du jų taikymo pagrindus, t. y. ar 1) skundas yra tikėtinai pagrįstas ir ar 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas visiškai pritaria Išieškotojos atsiliepime išdėstytiems argumentams, jog atlikta teisinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų analizė leidžia teigti, kad pagrindo taikyti priemones šioje byloje nėra.

Dėl tikėtino skundo pagrįstumo

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo (šiuo atveju – Skolininko) materialinis teisinis reikalavimas (šiuo atveju – Skundas) yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Šiuo aspektu analizuojant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, Teismo nuomone, iš Skunde nurodytų aplinkybių negalima daryti preliminarios išvados, kad Skundo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.

1. Patvarkymu Antstolis reikalauja, kad Skolininkas pateiktų duomenis apie visą turimą Skolininko kilnojamąjį turtą. Skolininkas skundu prašo panaikinti Patvarkymo dalį, kuria reikalaujama pateikti duomenis apie kilnojamąjį turtą, viršijantį 925 909,99 Eur vertę, kas reiškia, kad iš esmės Skolininkas nesutinka su reikalaujamo pateikti turto apimtimi. Teismo preliminaria nuomone, Antstolis pagrįstai pareikalavo, kad Skolininkas pateiktų duomenis apie visą turimą turtą, kadangi iš Antstolio turimų duomenų Patvarkymo priėmimo dieną matyti, kad aprašyto Skolininko turto, turto arešto mastui esant 925 909,99 Eur, nepakaktų Nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdyti, todėl preliminariai spręstina, jog Antstolis visiškai pagrįstai ėmėsi papildomų veiksmų, siekdamas surasti ir aprašyti Skolininko turtą. Patvarkymo priėmimo dieną Antstolis turėjo duomenis tik apie įkeistą Skolininko turtą, kurio vertės Antstolis, nežinodamas prievolės, kurios įvykdymo užtikrinimui yra taikytas įkeitimas, ir įkeičiamo turto vertės santykio, akivaizdžiai negalėjo laikyti kaip pakankamos Nutarties įvykdymui, tuo labiau, kad įkeistam turtui yra taikomi tam tikri įstatyme nustatyti suvaržymai — išieškojimui iš įkeisto turto yra būtinas įkaito turėtojo sutikimas (CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kuris šiuo atveju Antstoliui nebuvo pateiktas. Todėl teismas neturi pagrindo nepritarti Išieškotojos argumentams, jog realiai Skolininkui priklausančio įkeisto turto aprašymas yra nepakankamas laikyti, kad Nutartis dėl turto arešto yra įvykdyta, o Antstolis turi pareigą surasti ir aprašyti kitą, suvaržymais neapsunkintą, Skolininko turtą, ir tik tokiu atveju Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų būti laikoma įvykdyta tinkamai ir efektyviai. Skolininkas nepateikė Antstoliui jokių duomenų apie turimą laisvą nuo suvaržymų kilnojamąjį turtą, todėl preliminariai spręstina, jog Patvarkymu Antstolis visiškai pagrįstai įpareigojo Skolininką tai padaryti. Be to, pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis CPK 665 straipsniu, Antstoliui turi būti sudarytos sąlygos aprašyti pirmesnės eilės kilnojamąjį turtą (jei jo pakaktų vykdomajam dokumentui įvykdyti), tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, iš kurio, ieškinio patenkinimo atveju, antstolis pagal CPK 665 straipsnyje nustatytą eilę turėtų išieškoti pirmiausiai. Šiuo atveju Skolininkas pateikė duomenis tik apie tiesiogiai gamyboje naudojamą turtą, iš kurio išieškoma paskiausiai. Tuo tarpu Antstoliui turi būti sudarytos sąlygos aprašyti kitą, t. y. neįkeistą ir pirmesnėje išieškojimo eilėje esantį skolininko turtą. Paminėtina tai, kad vykdymo procese būtent Antstolis turi diskrecijos teisę spręsti, koks skolininko turtas, nepažeidžiant eiliškumo, turi būti aprašytas ir ar pateiktų duomenų pakanka vykdomajam dokumentui įvykdyti. Siekiant tinkamai įvykdyti Nutartį dėl arešto ir aprašyti Skolininko turtą, laikantis CPK 665 straipsnyje nurodyto eiliškumo, teismo preliminaria nuomone, Skolininkas buvo visiškai pagrįstai įpareigotas pateikti duomenis apie kilnojamąjį turtą.

2. Kadangi Antstolis vykdydamas Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nustatytas turto arešto mastas, iš esmės negalėjo aprašyti didesnės vertės turto nei Nutartyje nurodytas turto arešto mastas, todėl preliminariai spręstina, jog Antstolis, Patvarkymu reikalaudamas iš Skolininko nurodyti visą turimą kilnojamąjį turtą, iš esmės siekė išsiaiškinti, ar Skolininkas apskritai turi nesuvaržyto kilnojamojo turto, ar to kilnojamojo turto pagal pritaikytą turto arešto mastą pakanka teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ir ar iš Skolininko turimo kilnojamojo turto apimties yra įmanoma užtikrinti, kad ateityje išieškant iš aprašyto turto bus laikomasi CPK 665 straipsnio eiliškumo tvarkos. Tai susiję su ekonomiškumo principu, kurio turi būti laikomasi viso vykdymo proceso metu. Preliminariai spręstina, kad jeigu Skolininkas turėtų nesuvaržyto kilnojamojo turto, kurio vertė siektų 925 909,99 Eur turto arešto mastą, ir šis turtas, vykdant Patvarkymą, būtų nurodytas Antstoliui, tai, vadovaujantis ekonomiškumo principu, Patvarkymas būtų laikomas įvykdytu, ir Antstolis negalėtų reikalauti iš Skolininko pateikti duomenis apie visą likusį kilnojamąjį turtą, kurio vertė viršytų turto arešto mastą, kadangi šie duomenys būtų laikomi pertekliniais. Esamoje situacijoje Skolininkas neturi arba bent jau nenurodė turįs kilnojamojo turto, kuris siekia 925 909,99 Eur turto arešto mastą, todėl, kaip teisingai pastebėjo Išieškotoja, formaliai skųsdama Patvarkymą iš esmės siekia išvengti prievolės pateikti bet kokius papildomus duomenis apie turimą turtą.

3. Skolininko Skundas dėl Antstolio veiksmų iš esmės yra skundas dėl Patvarkymo formuluotės, o ne dėl Antstolio veiksmų neteisėtumo. Antstolis Patvarkymu reikalauja pateikti duomenis apie visą skolininko turimą kilnojamąjį turtą, kadangi iš antstolio vykdomojoje byloje turimų duomenų ir skolininko pateiktų duomenų apie turtą matyti, kad nesuvaržyto Skolininko kilnojamojo turto nepakanka Nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti. Todėl spręstina, jog Patvarkymas yra tikėtinai pagrįstas ir teisėtas, o Skolininkas, manydamas, kad Antstolis viršijo areštuoto turto mastą, iš esmės galėtų ginti savo interesus skųsdamas Antstolio veiksmus dėl turto aprašo.

4. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos (turto aprašų ir hipotekos registro išrašo), didelė dalis skolininko turimo turto yra įkeista hipoteka — tai 1) (duomenys neskelbtini), 2) atsargos, 3) pati įmonė kaip turtinis kompleksas. Kita analogiška aukščiau nurodytai (duomenys neskelbtini) yra neįkeista. Jos vertė šiai dienai yra nenustatyta. Skolininko pateiktas dviejų (duomenys neskelbtini) vertinimas yra 2016 m. Abi gamybos linijos buvo įvertintos (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo vertinimo praėjo beveik 4 metai, gamybos linijos buvo naudojamos gamybos procese, jų gamybos data 2012 m., nėra duomenų apie jų nusidėvėjimo mastą, todėl (duomenys neskelbtini) vertė šiai dienai negali būti laikoma nustatyta, tačiau akivaizdžiai laikytina nepakankama, kad iš neįkeistos linijos galima būtų išieškoti visą 925 909,99 Eur įsiskolinimą. Jokio kito likvidaus turto Skolininkas nenurodė, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas preliminariai išvadai, jog Skolininkas vengia pateikti duomenis apie turimą kitą turtą. Paminėtina tai, kad Skolininkas nebendradarbiauja su Antstoliu ir visokiais būdais siekia išvengti prievolės pateikti duomenis apie turtą. Šioje vykdomojoje byloje yra būtina surasti ir aprašyti didelės vertės turtą. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių preliminariai teigti, kad surasto turto nepakanka būsimam galimai palankiam išieškotojui Kauno apygardos teismo sprendimui įvykdyti. Skolininkui nepateikus jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis turi pakankamai turto Nutarčiai įvykdyti, jo veiksmai skundžiant Antstolio veiksmus preliminariai gali būti laikomi tik priemone vilkinti vykdymo procesą.

5. Skolininko teigimu, Antstolis neturi teisės reikalauti suteikti informacijos apie turtą, kuris viršija 925 909,99 Eur sumą, ir Antstoliui turi pakakti Skolininko pateiktos informacijos. Šį teiginį Pareiškėjas grindžia teismų praktika, pagal kurią vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skolininko turto areštą, antstolis turi vadovautis teismo nutartyje nustatytais nurodymais ir areštuoti turtą laikantis nutartyje išdėstyto eiliškumo bei neperžengti arešto masto (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis c. b. Nr. 2YT–10288–294/2016). Teismo nuomone, šiuo atveju, kai skundžiamas ne Antstolio surašytas arešto aktas (2020 m. kovo 24 d. sudarytas turto aprašas), o Antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie visą turimą kilnojamąjį turtą (atskirai nurodant turtą, kuris nėra įkeistas), nurodyta teisminė praktika preliminariai vertintina kaip visiškai neaktuali, tuo labiau, kad, kaip yra nustatyta iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, skundžiamo Antstolio veiksmo atlikimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenimis Skolininkas nekilnojamojo turto neturėjo, o visas kitas skolininko materialusis turtas Hipotekos registro duomenimis buvo įkeistas sutartine hipoteka (sutartinių įkeitimų identifikavimo kodai: (duomenys neskelbtini)) ir net jo nepakako šiems Skolininko sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti, kadangi šių Skolininko prievolių užtikrinimui prireikė net svetimo (priklausančio tretiesiems asmenims) turto įkeitimo (sutartinių įkeitimų identifikavimo kodai: (duomenys neskelbtini)), kas, teismo nuomone, sudarė tikėtinai pakankamą pagrindą Antstoliui spręsti, jog pirminių vykdymo veiksmų atlikimo metu Skolininko materialaus turto nepakanka vykdomajam dokumentui įvykdyti, nesant duomenų, kad būtų įkeitimo kreditoriaus sutikimas ateityje (ieškinio patenkinimo atveju) nukreipti išieškojimą į šį turtą (CPK 747 straipsnis), todėl nepriklausomai nuo to, kokia būtų įkeisto turto vertė, vien šio turto įtraukimas į Skolininko turto aprašą neužtikrintų būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo bei neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų.

Išdėstyti argumentai, teismo nuomone, patvirtina, kad Skolininko Skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Darytina preliminari išvada, jog Skundu prašoma revizuoti iš esmės galimai teisėtus ir pagrįstus Antstolio veiksmus, kurių ėmėsi Antstolis, siekdamas nustatyti, kokį apsunkinimais nesuvaržytą kilnojamąjį turtą turi Skolininkas, kai Antstolio aprašyto Skolininko turimo turto akivaizdžiai nepakako Nutarčiai įvykdyti.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus skundo pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui (šiuo atveju – Skolininkui) palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo

Teismo nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos ir apsunkins teismo sprendimo įvykdymą dėl toliau pateikiamų argumentų.

1. Teismas, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu išrinktam kreditorių komitetui vykdyti kreditorių komiteto posėdžius ir priimti kreditorių komiteto nutarimus, kai byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo išrinktas kreditorių komitetas, pripažinimo negaliojančiu, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą — laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio (skundo) reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-y475/2010). Teismas pritaria Išieškotojo argumentams, jog Skolininko prašoma taikyti priemonė nėra nei reali, nei būtina — neužtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kadangi būsimas teismo sprendimas iš esmės nereikalaus įvykdymo, juo bus konstatuotas Patvarkymo pagrįstumas ir teisėtumas, ir joks sprendimo vykdymas nebus reikalingas.

2. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi įvertinti ir tikėtiną teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ir galėjimą įvykdyti būsimą sprendimą. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neapsunkins galimai skolininkui palankaus teismo sprendimo vykdymo šioje byloje. Patvarkymo vykdymas — tai praeityje įvykęs antstolio veiksmas, kuriuo antstolis pareikalavo skolininką pateikti duomenis. Skolininkas atsisakė įvykdyti Patvarkymą — pateikti Antstoliui duomenis apie turimą turtą. Tokiu būdu prašymas, kuriuo siekiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesukels jokių realių pasekmių nei Antstoliui, nei Skolininkui, nei tuo labiau jų taikymas neįtakos būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo, kadangi Skolininkas siekia taikyti laikinąsias apsaugos priemones — sustabdymą vykdyti veiksmus, kurie jau atlikti praeityje. Skolininko prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nukreiptas į sustabdymą veiksmų, kurie yra įvykę praeityje. Skolininko nurodomas argumentas dėl baudos paskyrimo yra susijęs, ne su šioje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o su Patvarkymo teisėtumu. Baudos skyrimas dėl Patvarkymo nevykdymo yra ne šioje byloje pateikto skundo nagrinėjimo dalykas. Tai procesinės prievartos priemonių taikymo klausimas, kuris nagrinėtinas savarankiškai, kadangi šioje byloje bauda nėra reikalavimo dalykas ar pagrindas. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, negali spręsti galimų sankcijų skolininkui taikymo klausimų naudojantis laikinųjų apsaugos priemonių institutu, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas — užtikrinti sprendimo įvykdymą esamoje byloje. Teismo nuomone, Skolininko prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sprendimo vykdymo neapsunkins ir neužtikrins. Maža to, vertinant tai, kad palankaus skolininkui teismo sprendimo atveju, būtų konstatuotas Patvarkymo neteisėtumas, nereikalautų jokio įvykdymo. Todėl šiuo atveju yra negalimas ir tokio teismo sprendimo vykdymo apsunkinimas.

Dėl komercinės paslapties argumento

Skolininko teigimu Skunde, jam pateikus turto sąrašą būtų atskleista Skolininko komercinė paslaptis.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

Taip pat Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nenumato, jog antstolio teisė gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie skolininką būtų ribojama konfidencialaus dokumentų pobūdžio. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Taigi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, sužinojęs informaciją ir duomenis privalo juos saugoti bei neatskleisti.

Šiuo atveju darytina preliminari išvada, jog Antstolis, vykdydamas Nutartį, priimdamas Patvarkymą ir įpareigodamas Skolininką pateikti Antstoliui reikalingą informaciją, ėmėsi galimai teisėtų priemonių, kad Nutartis, kuri yra skubaus vykdymo, būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyta. Pažymėtina, jog Skolininkas neturi teisės atsisakyti teikti Antstoliui reikalaujamos informacijos, spręsdamas už Antstolį, ar jam informacija reikalinga. Be to, šie duomenys jokiuose viešuosiuose registruose nėra nurodomi, todėl Pareiškėjas galimai nepagrįstai abejoja dėl reikalaujamos pateikti informacijos saugumo ir reikalingumo, įvertinus tai, kad Antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiam tikslui – siekiant tinkamai įvykdyti Nutartį bei užtikrinti įstatyme nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Antstolio reikalavimai Skolininkui yra privalomi ir turi būti vykdomi.

Be to, pažymėtina ir tai, jog komercine paslaptimi objektyviai gali būti laikoma tik ta informacija, kuri sukuria konkurencinį pranašumą rinkoje. Kadangi teismui nepateikti duomenys apie tai, jog Skolininkas ir Išieškotoja būtų konkuruojantys subjektai rinkoje, preliminariai spręstina, jog vien turto sąrašo pateikimas Antstoliui nesukurtų prielaidų sužinoti, kokį pranašumą rinkoje turi Skolininkas. Antra vertus, reikalaujamo turto sąrašo pateikimas galimai yra pateisinama, pagrįsta ir teisėta priemonė, taikoma siekiant užtikrinti viešąjį interesą – įvykdyti teismo priimtą procesinį sprendimą. Be to, preliminariai spręstina, jog Šiuo atveju Skolininkas, būdamas skolingas Išieškotojai, negali atsisakyti pateikti Antstoliui, vykdančiam savo pareigas vykdymo procese, turto sąrašą ir pateisinti Antstolio nurodymo nevykdymo komercinės paslapties atskleidimo argumentu, nes tik sąžiningai savo pareigas vykdantis ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiantis verslo subjektas gali tikėtis, kad, jo manymu, konfidencialia laikoma informacija bus išsaugota.

Pažymėtina ir tai, jog komercinės paslapties, sudarančios bylos medžiagą, išsaugojimo klausimai tais atvejais, kai komercinę paslaptį sudarantys duomenys prijungiami kaip bylos medžiaga, sprendžiami CPK 10 straipsnio tvarka, todėl atsisakymas pateikti paslaptį sudarančius duomenis vien dėl to negalėtų būti pateisinamas prielaida, jog tokia informacija būtų atskleista.

Dėl skolininko nesąžiningumo ir vengimo bendradarbiauti

Iš Antstolio ir Išieškotojos pateiktų argumentų ir įrodymų darytina tikėtina išvada, jog Skolininkas nebendradarbiauja su Antstoliu ir įvairiais būdais siekia išvengti Antstolio nurodymų vykdymo šioje vykdomojoje byloje. 2020 m. balandžio 22 d. patvarkyme Antstolis nurodo, kad Skolininkas, 2020 m. kovo 25 d. registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs antstolio 2020 m. kovo 23 d. patvarkymą Nr. S-20-165-10609, privalėjo nedelsiant pradėti jį vykdyti ir Antstolio reikalaujamus duomenis pateikti per Antstolio nustatytą terminą (iki 2020 m. balandžio 1 d. imtinai). Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nei vienas 2020 m. kovo 23 d. patvarkyme Nr. S-20-165-10609 nurodytas CPK 645 straipsnio 1 dalyje numatytas Antstolio reikalavimas galimai nėra įvykdytas, darytina preliminari išvada, kad Skolininkas kliudo vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Kaip matyti, šioje vykdomojoje byloje Skolininkas teikė Antstoliui įvairius, galimai klaidinančius duomenis turinčius dokumentus. 2020 m. balandžio 22 d. patvarkyme nurodoma, kad su 2020 m. balandžio 14 pareiškimu K. U. pateikė neva UAB „Litoplast“ 2020 m. kovo mėn. atlyginimų priskaitymų suvestinės kopiją, nors pati UAB „Litoplast“ 2020 m. kovo mėn. atlyginimų priskaitymų suvestinė, kurios kopijos tikrumą tvirtino K. U., net nėra pasirašyta jos rekvizituose nurodytų asmenų (vadovo/vyr. finansininko), todėl gali būti vertinama kritiškai, tuo labiau, kad šis K. U. Antstoliui pateiktas dokumentas prieštarauja kitiems 2020 m. balandžio 6 d. Antstoliui pateiktiems duomenims, nurodytiems paties įmonės vadovo pasirašytame 2020 m. kovo 26 d. prašyme (nekalbant apie duomenis, nurodytus kitame 2020 m. balandžio 2 d. Antstoliui pateiktame įmonės vadovo pasirašytame 2020 m. kovo 26 d. prašyme): 1) 2020 m. balandžio 6 d. Antstoliui pateiktame prašyme nurodyta, kad „SODROS“ su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai sudaro (duomenys neskelbtini), o K. U. pateiktoje suvestinėje ši suma sudaro (duomenys neskelbtini); 2) 2020 m. kovo 26 d. prašyme nurodyta, kad gyventojų pajamų mokestis sudaro (duomenys neskelbtini), o K. U. pateiktoje suvestinėje ši suma sudaro (duomenys neskelbtini); 3) 2020 m. kovo 26 d. prašyme nurodyta bendra darbuotojams mokėtina darbo užmokesčio suma sudaro (duomenys neskelbtini), o K. U. pateiktoje suvestinėje ši suma sudaro (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad kažkurie Antstoliui pateikti duomenys yra neteisingi (ar tai įmonės vadovo, ar tai K. U.), ypač vertinant tai, kad vykdomosios bylos duomenimis 2020 m. kovo mėn. Skolininkas į VSDFV įmokos kodu 252 mokėjo tik (duomenys neskelbtini), o bendra darbuotojams išmokėta darbo užmokesčio suma 2020 m. kovo mėn. sudarė tik (duomenys neskelbtini).

Paminėtina ir tai, kad Skolininko juridinio asmens vadovo G. U. staigus padidinimas darbo užmokesčio, kurio dydis K. U. pateiktoje suvestinėje nurodytas (duomenys neskelbtini), o 2020 m. balandžio 6 d. Antstoliui pateiktame prašyme jau siekia net (duomenys neskelbtini), kai prieš tai jam išmokėtas darbo užmokestis 2019 m. gegužės mėn. sudarė vos (duomenys neskelbtini), o 2020 m. kovo mėn. tik (duomenys neskelbtini), taip pat galėtų būti vertinamas kaip Išieškotojos teisių pažeidimas, kadangi taip galimai buvo sumažinta areštuoto (aprašyto) turto dalis, o pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą preziumuojama skolininko nesąžiningumas.

Teismo nuomone, darytina preliminari išvada, jog Skolininkas vykdymo metu galimai elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia Išieškotojos interesus ir trukdo Antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, o Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertintinas ir yra vienas iš būdų Skolininkui vilkinti vykdymo veiksmus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog Pareiškėjas (Skolininkas) prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodė CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, t. y. tikėtinai nepagrindė savo Skundo reikalavimų ir tai, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių Skundo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Be to, pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis teismų praktika, CPK įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) – gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Šiuo atveju Skolininkas neginčija teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindų Antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla, vien dėl ko nėra pagrindo taikyti išieškojimo vykdymo procese sustabdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 151 ir 335 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti Pareiškėjo UAB „Litoplast“, atstovaujamo advokato N. K., 2020 m. gegužės 4 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.