Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo S. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 1 000 Eur bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 14 val. atliekant patikrinimą (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), globos namų virtuvės patalpose rasta dirbanti S. Š., kuri atliko virėjos funkcijas, buvo apsirengusi darbo rūbais. Patikrinimo metu nustatyta, kad apie S. Š. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui pranešta tik 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. pirmąją jos darbo dieną, darbo sutarties S. Š. pasirašiusi nebuvo. Socialinės globos namų direktorė S. G. apie S. Š. įdarbinimą į VSDFV teritorinį skyrių nepranešė laiku, kadangi nežinojo, kad ji dirbs, o pasirašyti darbo sutarties su darbuotoja nespėjo. S. G., būdama darbdave S. Š. atžvilgiu, leido jai dirbti nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavo apie jos įdarbinimą VSDFV teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarime konstatuota, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, jog S. G., būdama darbdave, neužtikrino visų įmonėje dirbančių darbuotojų darbo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgė į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę ir sprendė, kad būtent minimali įstatyme numatyta bauda bus teisinga pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo motyvų ir reikalavimo matyti, kad S. G. ginčija tik paskirtą administracinę nuobaudą. Kadangi ginčo dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliant tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

7.1. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, laikydamasis administracinio įstatymo (ANK) normų nuostatų, reikšmingų nuobaudos individualizavimo procese, atsižvelgė į S. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nusižengimą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, S. G. asmenybę, kas teismui suponavo išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant nuobaudos rūšį – baudą ir parenkant minimalų jos dydį, t. y. 1 000 Eur. Apeliaciniame skunde S. G. prašo neskirti jai baudos, nes susiklostė skubi ir neeilinė situacija. Toks skunde nurodytas reikalavimas teismo vertinamas kaip prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimo arba jos neskyrimo.

8. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

9. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

9.1. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurie, anot apeliantės, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, aukštesniojo teismo vertinimu nepagrindžia aukščiau paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų administracinėse bylose, kuriose buvo taikyta arba prašyta taikyti šią išimtinę įstatymo leidėjo, integruotą į ANK, normą. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą arba iš viso jos neskirti (kaip nagrinėjamu atveju prašoma), teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. ANK 34 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Analizuojant pateiktą bylą ir joje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad S. G. padarė administracinį nusižengimą, kurio pobūdis paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Byloje pripažinta viena S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažinimo ir gailėjimosi, šis nusižengimas nėra pakartotinis. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas apeliantės asmenybę charakterizuoti kaip išskirtinai teigiamą nėra nei byloje, nei jas pateikė pati apeliantė. Tai, kas nustatyta, tik patvirtina išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymą ir paskyrė teisingą administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

9.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo grindžiami tuo, kad S. G. susidariusią situaciją laikė skubia, neeiline ir reikalavusia greito sprendimo, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka, kad buvo susidariusios išimtinės aplinkybės. Pati apeliantė skunde nurodo, kad įstaigos vadovo pareiga užtikrinti, jog maitinimo paslauga, kaip labai svarbi sudedamoji socialinių paslaugų dalis, būtų teikiama savalaikiai ir kokybiškai. Kilus situacijai, kuomet vienos pamainos darbuotojos dėl objektyvių priežasčių negalėjo dirbti, o kitos pamainos darbuotojai atsisakė vykti į darbą, vadovė (S. G.) neturėjo elgti neteisėtai, dėl ko ginčo nėra, bet jau anksčiau turėjo būti numačiusi organizacines priemones, kad tokios situacijos nesusidarytų ir būtų užtikrintas savalaikis kokybiškų paslaugų (maitinimo) teikimas.

9.3. Apeliaciniame skunde akcentuojamas būtinasis reikalingumas, siekiant užtikrinti globos namų gyventojų ir dienos centrų lankytojų interesus, ginant viešąjį interesą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog pagal ANK 16 straipsnį asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Apygardos teismo vertinimu, susidariusi situacija neatitiko šios normos dispozicijoje nurodytų sąlygų, gresiančio pavojaus požymių nenustatyta. Tai, kad dvi darbuotojos neatvyko į darbą, nelaikytina grėsmingu pavojumi kitiems asmenims ar jų teisėms šios normos kontekste. Įstaigos vadovė, kaip jau minėta šios teismo nutarties 9.2. punkte, turėjo iš anksto pasirūpinti, kad nesusidarytų situacija, kai nėra kam ruošti maistą globos namų gyventojams, šių paslaugų teikimas turėjo būti užtikrintas kitomis priemonėmis, o ne pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi, apygardos teismas daro išvadą, kad aptarta S. G. atsakomybę šalinanti aplinkybė šioje byloje nenustatyta.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su Institucijos atsiliepime nurodomu argumentu, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrįsto pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatytos aplinkybės ir skunde nurodyti argumentai nelaikyti išskirtinio pobūdžio, pagrindžiantys teisminę praktiką dėl neabejotinos įstatyme numatytos išimties taikymo. Darytina išvada, jog įvertinus apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad šis nusižengimas nėra kartotinis, S. G. stengiasi sąžiningai vykdyti savo, kaip darbdavio, funkcijas, padarytas nusižengimas nesitęsė ilgą laiko tarpą, VSDFV, nors ir pavėluotai, tačiau buvo pranešta apie darbuotojos įdarbinimą, su darbuotoja buvo pasirašyta darbo sutartis, apylinkės teismo paskirta minimali administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga, kad būtų pasiekti įstatymo leidėjo nurodyti administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos skyrimo pripažintina teisėta ir pagrįsta, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

11. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas galioti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.