- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- II-151-929/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi R. R., a. k(duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2016 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-48314945-16,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2016 m. sausio 12 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 4 d. dėl to, kad jis 2015 m. gruodžio 4 d., 15.05 val., vairuodamas automobilį KIA PICANTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, Vilniuje, Rinktinės g. 2, sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, kai nėra galiojančio kelių ženklo, nurodančio statymo būdą, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2016 m. sausio 12 d. nutarimu R. R. už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus, paskyrė 28 eurų dydžio baudą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. R. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2016 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-48314945-16 (toliau – ir nutarimas). Skunde nurodoma, kad jis su nutarimu nesutinka, nes nutarimas yra priimtas nepagrįstai ir netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, todėl turi būti panaikintas. Jis buvo priimtas remiantis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 12 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 12P-48306007-16 bei keliomis nežinomo piliečio pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių neva tai matyti, kad 2015 m. gruodžio 4 d. apie 15.05 val., jis, vairuodamas automobilį KIA PICANTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo Vilniuje, Rinktinės g. 2, sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, kai nėra galiojančio kelių ženklo, nurodančio statymo būdą. Skunde teigiama, kad iš byloje esančių nuotraukų negalima daryti išvados apie tai, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 4 d., nes minėtas fotonuotraukas padarė ir įrodymus rinko tam neįgaliotas asmuo ir iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada ir kieno tos fotonuotraukos buvo padarytos ir kada tiksliai buvos užfiksuotas galimai jo įvykdytas pažeidimas, todėl nėra pagrindo minėtų nuotraukų laikyti neginčijamu kaltės įrodymu. Skunde pažymima, kad pareigūnas, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas įvykio vietoje nebuvo ir tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo neužfiksavo, o vadovavosi tik nežinomo piliečio pateikta informacija bei nuotraukomis. ATPK 256 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas nuotrauka nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti vertinama, kaip pranešimas apie teisės pažeidimą. Nuotrauka neturi įrodomosios galios. Be to, skunde pažymima, kad nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kada buvo padaryta automobilio KIA PICANTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka. Vien tik iš nuotrauką padariusio asmens parodymų negalima daryti kategoriškos išvados apie jos padarymo laiką, kadangi šie duomenys nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais(pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013; Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-223-594/2014).Skunde teigiama, kad šiuo atveju galima daryti pagrįstą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, R. R. šiuo skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo R. R. paaiškino, kad pateiktą skundą palaiko. Jis nurodė, kad fizinis asmuo, kuris siuntė jo transporto priemonės nuotrauką, nėra institucija, įgaliota rinkti įrodymus, taip pat to, ką surašė policija, nepakanka, kad jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jo teigimu nėra apklaustas liudytojas, tuo tarpu nuotrauka nėra pakankamas pretekstas nubausti asmenį, nežinomas pažeidimo padarymo laikas. Jis neprisimena, ar konkrečią dieną, kuri nurodyta skundžiamame nutarime, toje vietoje buvo pasistatęs savo automobilį, tačiau jis yra statęs automobilį daug kartų toje vietoje. Byloje esančioje nuotraukoje yra jam priklausantis automobilis. Toje vietoje nėra jokių draudžiamųjų ženklų, kad ten negalima statyti automobilio. Dabar ta vieta yra kitokia, jis toje vietoje buvo po įvykio, ten dabar pristatyta stulpelių, kelio ženklų jokių nėra.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. M. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 4 d. užfiksavo du atvejus, kai automobiliai pastatyti neleistinoje vietoje - 10.00 val. ir 15.00 val. Eidamas į susitikimą Rinktinės gatvėje, ant pėsčiųjų dalies nufotografavo automobilius, kurie stovėjo neleistinoje vietoje. Dar toje pačioje vietoje pažeidimą nufotografavo gruodžio 10 d. Yra fiksavęs pažeidimus ir praeitų metų lapkričio bei spalio mėnesiais, bet kitose vietoje. Automobilius užfiksavo savo mobiliuoju telefonu, kuriame yra fotografavimo funkcija. Nuotraukas išsiuntė policijai per policija portalą tą pačią arba kitą dieną. Nuotraukas yra išsaugojęs savo mobiliajame telefone. Jame matyti, kad byloje esančioje nuotraukoje pavaizduotą „Kia“ automobilį užfiksavo gruodžio 4 d. 15.00 val. Telefone data nustatoma automatiškai iš operatoriaus, jos kreguoti pačiam negalima. Dabar jau technologijos kitokios, pačiose nuotraukose nebūna įspausta fotografavimo data, kaip buvo seniau. Po to, kai nusiuntė nuotraukas, jį apklausė policijos pareigūnas, kuriam nurodė, kad elektroniniame formate matosi fotografavimo laikas. Automobilis stovėjo ant pėsčiųjų tako, kur net matosi trinkelės, ten tikrai neskirta automobiliams važinėti. Negali pasakyti, ar ten buvo ženklų, bet buvo pėsčiųjų takas. Kelias grįstas vienomis trinkelėmis, o šaligatvis- kitomis, todėl vizualiai galima atskirti, kad ten negalima parkuotis. Šiandien toje vietoje yra sukalti kuoliukai. Tą dieną ten stovėjo 8 automobiliai.
Vilniaus apskrities VPK Pirmojo policijos komisariato atstovas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nesutinka, kad nutarimas šioje byloje buvo priimtas remiantis vien tik atsiųsta nuotrauka, šioje byloje buvo apklaustas asmuo, daręs nuotraukas, taip pat kiti du vairuotojai, kurių automobiliai užfiksuoti šioje nuotraukoje, šie vairuotojai pažeidimą pripažino. Toje vietoje aiškiai atskirtas kelias, kuris atskirtas borteliu, vadinasi ten yra šaligatvis, todėl automobilio statyti negalima. Jei statoma automobilis ant šaligatvio, turi būti tai daryti leidžiantis ženklas, jei ženklo nėra pagal Kelių eismo taisykles statyti automobilį draudžiama. Prašo skundą atmesti, nes nutarimas priimtas remiantis įrodymų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti <.....>, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė su nuoroda į Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą, kuriame numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
R. R. pagal ATPK 124¹ str. 4 d. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 4 d., 15.05 val., vairuodamas automobilį KIA PICANTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, Vilniuje, Rinktinės g. 2, sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, kai nėra galiojančio kelių ženklo, nurodančio statymo būdą, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn partrauktas asmuo nurodė, kad toje vietoje, kur užfiksuotas stovintis jo automobilis, nebuvo jokių draudžiamųjų ženklų, rodančių, kad ten negalima statyti automobilių. Tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis KIA PICANTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas vietoje, kuri neskirta automobiliams važinėti. Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytojas P. M., toje vietoje kelias grįstas vienomis trinkelėmis, o šaligatvis - kitomis, todėl asmeniui vizualiai galima atskirti, kad toje vietoje draudžiama statyti automobilius. Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovas teismui paaiškino, kad toje vietoje borteliu aiškiai atskirtas kelias, vadinasi ten yra šaligatvis, kur automobilio statyti negalima. Transporto priemonę ant šaligatvio galima statyti tik tuomet, kai yra tai daryti leidžiantis ženklas. Nagrinėjamu atveju, tokio ženklo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai konstatuota, kad R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus, o ta aplinkybė, kad nurodytoje vietoje stovėjo ir kitos transporto priemonės, kurios taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, nešalina R. R. kaltės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde taip pat nurodo, kad jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodinėjama neleistinais įrodymais. Jo teigimu, fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas jo automobilis KIA PICANTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė tam neįgaliotas asmuo. Iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada ir kieno tos fotonuotraukos buvo padarytos ir kada tiksliai buvos užfiksuotas galimai jo įvykdytas pažeidimas, todėl nėra pagrindo minėtų nuotraukų laikyti neginčijamu kaltės įrodymu.
ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų paėmimo protokolais, taip pat kitais dokumentais.
Teismas sutinka, kad nagrinėjamoje byloje automobilio KIA PICANTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje negali turėti įrodomosios galios. Akcentuotina, jog baudžiamajame procese (kurio nuostatomis mutatis mutandis gali būti vadovaujamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje (ATPK 249 str.), analizuojant įrodymų sampratą pripažįstama, kad atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo (BPK 98 straipsnis), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Duomenys, gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, įrodymais nepripažįstami. Nagrinėjamu atveju, viešoje vietoje stovinčio automobilio, pažeidžiančio Kelių eismo taisykles, fotografavimas nėra tiesiogiai uždraustas įstatymu.
Liudytojo P. M. pateiktiems duomenims (fotonuotraukoms, kuriose užfiksuoti automobilių stovėjimo tvarkos pažeidimai) patikrinti pranešėjas buvo apklaustas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. M. pranešimą apie minėtus pažeidimus policijai pateikė 2015 m. gruodžio 5 d. (b. l.9). Jo pranešime pateikta informacija apie padarytus kelis pažeidimus, jame užfiksuoti keli transporto priemonių valstybiniai numeriai (tame tarpe ir automobilis valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek apklausiamas pažeidimo tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, P. M. nurodė konkrečią datą, kada buvo užfiksuotas pažeidimas ir paaiškino, kad pažeidimo data ir laikas nurodyti ne pačiose nuotraukose, bet failų pavadinimuose. Teismo posėdyje liudytojas patvirtino, kad automobilio KIA PICANTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo tvarkos pažeidimas buvo užfiksuotas 2015 gruodžio 4 d. 15.00 val. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais ir daryti prielaidą, kad pažeidimas galėjo būti padarytas kitu laiku. Abejonių, kad liudytojas P. M. galėjo nurodyti neteisingą automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo tvarkos pažeidimo datą, teismo posėdyje neišsakė ir skundą padavęs asmuo. Faktą, jog ankščiau paminėta fotonuotrauka buvo padaryta būtent 2015 gruodžio 4 d. pažeidimo tyrimo metu patvirtino ir A. N., kurio automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas tuo pat metu ir toje pačioje vietoje kaip ir R. R. automobilis (b. l. 15). Tokiu būdu, patikrinęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad skundą padavusio asmens pažeidimas buvo padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku.
Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. R. 2015-12-04 padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. Už šį pažeidimą jam paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda, kuri, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2016 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-48314945-16 nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,-
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2016 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-48314945-16 atmesti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.