Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-09-19 · Civilinė byla Nr. 2A-492-267/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
2A-492-267/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04387-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
A. Z.
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-492-267/2013Teisėja Lina MuchtarovienėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-04387-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7.; 22.3.; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui A. Z. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Z., kuriuo prašė vekselį ir vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiais. Nurodė, kad nuo 2007-09-24 dirbo UAB ,,Autotopus“ Šiaulių padalinio (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo UAB ,,Kelias“ Šiaulių padalinio (duomenys neskelbtini). UAB „Autotopus“ buvo UAB „Kelias“ dukterinė įmonė, todėl atsakovas dalyvaudavo tvarkant visus UAB ,,Autotopus“ reikalus, tik neoficialiai. 2009-06-08 jį pasikvietė atsakovas, UAB „Autotopus“ direktorius N. S. ir UAB „Autotopus“ Šiaulių padalinio (duomenys neskelbtini) R. S. į kabinetą. Jo nuomone, jie žinojo, kad artėja UAB „Autotopus“ bankrotas ir nebus galimybės atgauti skolų iš UAB ,,Autotopus“ skolininkų, todėl pareikalavo, kad jis pasirašytų vekselį atsakovui tokiai sumai, kiek buvo nesumokėta skolų už kėbulų ceche atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Minėti asmenys, reikalaudami pasirašyti vekselį, darė jam psichologinį spaudimą – teigė, jog, priešingu atveju, jis turės išeiti iš darbo arba jie ras kitų būdų kaip atgauti šiuos pinigus. Kadangi jo finansinė padėtis buvo sunki, jo sutuoktinė laukėsi kūdikio, dirbdamas jis gaudavo 2000–3000 Lt atlyginimą, vekselį pasirašė. Apie tai, kad vekselis yra pateiktas apmokėjimui, jis sužinojo gavęs pranešimą iš Panevėžio notarų biuro. Prašė pripažinti jo išrašytą 2009-06-08 vekselį 31588,87 Lt sumai atsakovui A. Z. negaliojančiu, taip pat pripažinti vykdomąjį raštą – vykdomąjį įrašą – negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iki vekselio pasirašymo pažinojo ieškovą iš matymo, artimai su juo nebendravo. Įmonė, kurioje dirba jis, ir įmonė, kurioje dirbo ieškovas, visiškai nesusietos. UAB „Kelias“ yra krovininių automobilių servisai, o UAB „Autotopus“ buvo visiškai atskira įmonė, tai nebuvo dukterinė įmonė ir jokios įtakos įmonėje UAB ,,Autotopus“ jis neturėjo, jokių paaiškinimų ieškovas jam nėra rašęs. Prieš pasirašant vekselį ieškovas jam paskambino ir pasakė, kad turi finansinių bėdų, pasakė, kad jam reikia apie 32000 Lt. Ieškovas pinigus atsakovui žadėjo grąžinti per mėnesį iki 2009-07-24. Kadangi ieškovas pasirašė vekselį, jam nekilo įtarimų, kad ieškovas pinigų jam neatiduos. Praėjus skolos grąžinimo terminui, jis pradėjo ieškoti ieškovo, tačiau jo nerado, tada kreipėsi dėl priverstinio vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškovo M. S. ieškinį atsakovui A. Z. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais atmetė, iš ieškovo atsakovui priteisė 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmesdamas ieškinį teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, kad išrašant vekselį buvo daromas ekonominis ir psichologinis spaudimas, tenka vekselio davėjui, t. y. ieškovui. Nors ieškovas teismui nurodė, kad vekselį išrašė bijodamas prarasti darbą UAB ,,Autotopus”, nes darbdavys grasino jį atleisti iš darbo dėl klientų nesumokėtų skolų jo vadovaujamame padalinyje, teismas iš į bylą pateiktų dokumentų nenustatė, kad atsakovas būtų dalyvavęs įmonės UAB ,,Autotopus“ veikloje, o ieškovas buvo pavaldus atsakovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo delsimas ginčyti vekselį parodo, kad vekselis nebuvo pasirašytas atsakovui naudojant psichologines ar ekonomines spaudimo priemones ar neatitiko vidinės vekselio davėjo valios. Dėl to, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankami įrodymų, jog 2009-06-08 ieškovas išdavė paprastąjį vekselį atsakovui dėl jam daromo psichologinio ir ekonominio spaudimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Ieškovas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovo išrašytą 2009-06-08 vekselį 31588,87 Lt sumai atsakovui A. Z. negaliojančiu, pripažinti vykdomąjį raštą-vykdomąjį įrašą negaliojančiu, priteisti iš atsakovo A. Z. bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad jam buvo pasakyta, jog nepasirašius vekselio jis bus atleistas iš darbo, nes ieškovo vadovaujamame padalinyje buvo likę daug klientų, kurie nebuvo atsiskaitę su UAB „Autotopus“. Ieškovas nurodo 2009-06-08 išrašęs vekselį atsakovui 31588,87 Lt sumai dėl darbdavio ekonominio ir psichologinio spaudimo ir tiesioginių grasinimų atleisti iš darbo. Vekselį pasirašė, nes šio vekselio pasirašymą suprato kaip vienintelį realų išlikimo darbe problemos sprendimo būdą. Tačiau dėl UAB „Autotopus“ blogos finansinės padėties vėliau ieškovas vis tiek buvo atleistas iš darbo, o dabar ši įmonė apskritai bankrutuoja.Nurodo, kad apelianto su atsakovu nesiejo jokie asmeniniai paskolos teisiniai santykiai, o darbiniai santykiai negalėjo būti pagrindas ginčo vekseliams išduoti. Ieškovas įsitikinęs, jog įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas, t. y. atsakovas, žinojo apie nurodytus ieškovo valios trūkumus ir tyčia veikė jo nenaudai, tai yra buvo nesąžiningas įgijėjas. Dėl to, ieškovas įsitikinęs, jog jo išrašytas 2009-06-08 vekselis 31588,87 Lt sumai atsakovui A. Z., vadovaujantis LR CK 1.91 str., turėjo būti pripažintas negaliojančiu.Mano, kad teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. teismui buvo pateikti skolininkų sąrašai su UAB „Autotopus“ direktoriaus N. S. padarytais paskaičiavimais, kurie atitinka išrašyto vekselio sumą. Apeliantas įsitikinęs, jog liudytojo N. S. parodymai patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes ir teismas neteisėtai ir nepagrįstai jais nesivadovavo ta apimtimi, kuri patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, o kitas aplinkybes tiesiog išskyrė iš viso teksto ir interpretavo atsakovo naudai. Sprendime teismas nenurodė, kodėl vienus liudytojo parodymus atmeta, o kitais vadovaujasi. Taip pat mano, kad liudytojo N. S. parodymai paneigia teismo padarytą išvadą, jog UAB „Kelias“ ir UAB „Autotopus“ tarpusavyje nesusiję ir jokio pavaldumo nebuvo. Be to, šio liudytojo parodymai patvirtina ir apelianto nurodytas aplinkybes, jog spaudimas ieškovui dėl UAB „Autotopus“ skolininkų skolų buvo daromas ir tai, jog šios sumos ieškovui buvo priskaitytos ir už jas ieškovas turėjo atsiskaityti. Liudytojas R. S. patvirtino, jog skola iki vekselio pasirašymo ieškovui buvo mažinama kai skolas UAB „Autotopus“ padengdavo bendrovės skolininkai. Nurodo, kad teismas nevertino ir aplinkybės dėl vekselio apmokėjimo vietos, kuri patvirtina, kad vekselis buvo pasirašytas siejant jį su darbine veikla. Be to, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ir suma, nurodyta vekselyje, ir suma nurodyta ieškovo pateiktuose dokumentuose sutampa net centais. Apeliantas taip pat įsitikinęs, kad teismas nevertino ieškovo išsakytų argumentų dėl jo padėties. Pateikti teismo svarstymai, jog ieškovas privalėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar iš viso vekselio nepasirašyti tuo metu buvo neįmanomi. Vekselį pasirašyti ieškovas buvo verčiamas panaudojant ekonominį ir psichologinį spaudimą, nepasirašęs vekselio jis negalėjo išeiti iš patalpos, nes tai būtų reiškę darbo vietos UAB „Autotopus“ netekimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. Z. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nes apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigia, kad nesutinka su apelianto dėstomomis aplinkybėmis, nes jo ir M. S. nesiejo jokie darbiniai ar pavaldumo santykiai. Apelianto dėstomos aplinkybės yra išgalvotos, turint tikslą išvengti skolos grąžinimo. Be to, apelianto dėstomų aplinkybių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nurodo, kad iki ieškinio gavimo apie jokias M. S. problemas jo darbe nežinojo ir nesidomėjo, ieškovas paprašė atsakovo paskolinti pinigų, šis sutiko, atvežė ieškovo prašomą sumą, ieškovas išrašė vekselį, o kai suėjo skolos grąžinimo terminas, ėmė slapstytis, todėl vekselį atsakovas pateikė vykdymui. Mano, kad pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad liudytojai nepatvirtino ieškovo dėstomų aplinkybių ir pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais skaičiavimais, nes juose nurodytos sumos nesutampa su vekselio suma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė bylos esmės ir dėl minimos priežasties galėjo būti neteisingai išspręsta ši civilinė byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 329 str. 1 d. 2 p., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 8 d. ieškovas M. S. išdavė atsakovui A. Z. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo vekselio gavėjui pareikalavus iki 2009 m. liepos 24 d. sumokėti 31588,87 Lt. M. S. vekselio neapmokėjo, todėl pagal kreditoriaus A. Z. 2009 m. rugpjūčio 19 dienos, antstolis A. B. 2009 m. rugpjūčio 20 d. pradėjo vykdymo veiksmus, kurie buvo sustabdyti pagal 2011-01-17 antstolio Patvarkymą Nr. BLO050424 (1 t., 9, 14–19 b. l.; pridėta vykdomoji byla Nr. 41-3325/2009, 1–73 b. l.).

Ieškovas M. S. 2012-07-24 ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo vekselio originalą bei šio vekselio pagrindu notaro išduotą vykdomąjį raštą – vykdomąjį įrašą. Taip pat prašė pripažinti 2009-06-08 vekselį ir vykdomąjį įrašą negaliojančiais (1 t., 1-4 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, ne tik neįtraukė į procesą bylos baigtimi suinteresuoto asmens, notarės V. J., 2009-08-13 išdavusios vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 5330), nepareikalavo pateikti teismui ginčijamų vekselio ir vykdomojo įrašo originalus (pridėtoje vykdomojoje byloje Nr. 41-3325/2009 yra tik vykdomojo įrašo 2 egzemplioriaus kopija, 32 b. l.), bet ir nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su vekselio pateikimo vekselio davėjui apmokėti ir pranešimo apie neapmokėjimą išsiuntimu. Šiaulių apylinkės teismas nesiaiškino ir notarės, išdavusios vykdomąjį įrašą pagal ginčo vekselį, veiksmų teisėtumo. 1999-09-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 980 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 p. numatyta, kad notaras, priėmęs prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, privalo pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. 2009 m. rugpjūčio 7 d. kvietimas vekselio davėjui ir mokėtojui M. S. dėl vekselio apmokėjimo (1 t., 14 b. l.). Šiame dokumente nurodyta, kad į notarą 2009 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi A. Z. su prašymu įforminti vykdomąjį įrašą dėl atsisakymo apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išrašytą 2008 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) mieste 31588,87 Lt sumai, tačiau byloje pateikta tik vekselio (neoriginalaus dokumento) kopija, kuriame nurodyta kita išrašymo data ir vieta, t. y. 2009 metų birželio 8 d., o išrašymo vieta – (duomenys neskelbtini) miestas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nesuabejojo jų tikrumu, nepareikalavo šalių ir dokumentus išdavusių asmenų paaiškinimų, kaip numatyta CPK 202, 203 straipsniuose. Teismas nesiaiškino ir bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste ĮPVĮ) 40, 47, 48 straipsniuose reglamentuota vekselių pateikimo vykdyti tvarka. Šias aplinkybes būtina nustatyti siekiant išsiaiškinti ar ginčijamas notaro išduotas vykdomasis įrašas atitinka imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, konstatavo, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir nustato įstatymas. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos esmę atskleisti, o tuo pačiu ir ginčą teisingai išspęsti galima tik išreikalavus šioje nutartyje nurodytų rašytinių dokumentų originalus, įtraukus į bylą dalyvaujančiu asmeniu notarę V. J. bei pareikalavus jos paaiškinimų dėl išduoto vykdomojo įrašo CPK 203 straipsnyje nustatyta tvarka ir išsiaiškinus ginčo vekselyje įtvirtintos prievolės atsiradimo pagrindo, t. y. paskolos sutarties, teisėtumą. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, sprendimas naikinamas, o byla visa apimtimi grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė