- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2-2027/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Schenker“, bankas "Snoras" "Schenker" Polipro Principo reikalas
- Trečiasis asmuo
- viešosios įstaigos „PoliPRO“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neono linija“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Schenker“, trečiojo asmens viešosios įstaigos „PoliPRO“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Neono linija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, civilinėje byloje Nr. B2-3899-392/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“, uždarosios akcinės bendrovės „SI projects“, uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT, uždarosios akcinės bendrovės „Schenker“, viešosios įstaigos „PoliPRO“, bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neono linija“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo bei bankroto administratoriaus paskyrimo teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovas „Principo reikalas“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Neono linija“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto lyderiai“. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius, kadangi su juo atsakovas neatsiskaitė įstatymų nustatytais terminais ir jis turi reikalavimo teisę į 1 450 Lt atsakovo įsiskolinimą pagal 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutartį.
Trečiasis asmuo UAB „SI projects“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Neono linija“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“. Nurodė, kad atsakovas su juo neatsiskaitė už transportavimo paslaugas ir yra jam skolingas 500 Lt (su PVM). Jo manymu, skola negrąžinama dėl atsakovo nemokumo, kadangi pastarasis laiku nevykdo savo finansinių įsipareigojimų ne tik jam, bet ir kitiems asmenims.
Trečiasis asmuo UAB REIKALAVIMAS.LT prašė iškelti bankroto bylą UAB „Neono linija“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas pagal 2013-03-29 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 160, pagal kurią buvo įgyta skolos reikalavimo teisė į 2 200 Lt sumą, pridedant netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus.
Bendraieškis UAB „Schenker“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Neono linija“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-02 preliminarų sprendimą 4 593,52 Lt skolos, 165,02 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 039 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo VšĮ „PoliPRO“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Neono linija“ bankroto administratoriumi paskirti „Jurconsult Group“. Nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą su UAB „Tele 2“, kuria įgijo reikalavimo teisę į 7 138,15 Lt dydžio skolą atsakovui. Kadangi atsakovas neatsiskaito su kreditoriais, skolingas VSDFV 29 912 Lt, tai patvirtina, kad jis turi sunkumų su apyvartinėmis lėšomis ir yra faktiškai nemokus.
Trečiasis asmuo BAB „Snoras“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Neono linija“, bankroto administratoriumi skirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovas yra neįvykdęs bankui savo įsipareigojimų pagal 2010-11-25 kredito sutartį Nr. 031-03431 ir vėlesnius jos papildymus, susidaręs įsiskolinimas 2013-05-29 sudarė 550 280 EUR negrąžinto kredito, 8 864,83 Lt nesumokėtų palūkanų ir 42 095,67 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso 601 240,50 EUR (arba 2 075 963,20 Lt).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Neono linija“ nesutiko su ieškiniu ir trečiųjų asmenų pareiškimais dėl bankroto bylos jam iškėlimo, prašė nekelti jam bankroto bylos. Nurodė, kad įmonė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, ji yra moki bei veikianti. Įmonės pradelstos skolos kreditoriams 2013-04-30 (372 889,42 Lt) neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (2 870 677 Lt), todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi UAB „Neono linija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB “Vermosa“. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo įsiskolinimas kreditoriams sudaro daugiau negu pusę į balansą įrašyto turto vertės, kadangi 2013 m. kovo 31 d. balanso duomenimis įmonės turtą sudaro 2 870 677 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 2 167 099 Lt, įsipareigojimas pagal paskolos sutartį vien BAB bankui SNORAS sudaro 1 900 000 Lt ir nenustatyta, kad tarp įmonės ir banko sudaryto susitarimo pagrindu būtų įsigaliojęs susitarimas, pratęsiantis įsipareigojimo įvykdymo terminą iki 2013-12-31, kitų kreditorių sąrašas patvirtina, kad 2013 m. balandžio 30 d. kitos pradelstos įmonės skolos sudaro ne mažiau negu 372 889,42 Lt, padarė išvadą, kad UAB „Neono linija“ yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.
Teismas, atsižvelgdamas į pasiūlytas bankroto administratorių kandidatūras: BAB bankas SNORAS pasiūlė UAB “Valeksa”, UAB „SI projects“ – UAB “Vermosa”, VšĮ „PoliPRO“ - UAB „Jurconsult group“, UAB „Schenker“ – UAB “Ius Posivitum”, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“ motyvuodamas tuo, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos nepareiškė prieštaravimų dėl išvardintų kandidatūrų, tačiau savo 2013-06-06 rašte nurodė, kad UAB „Valeksa“ pažeidė ĮBĮ 22 str. 1 d., todėl siekdamas užtikrinti bankroto proceso operatyvumą, administruoti įmonę paskyrė administratorių, kurio veikloje nėra nustatyta pažeidimų ir kurio vienam dirbančiam asmeniui tenka daugiausia baigtų bankroto procedūrų.
Kadangi „Principo reikalas“, UAB ieškinio atsisakė, o UAB REIKALAVIMAS.LT pareiškimą atsiėmė, dėl „Principo reikalas“, UAB reikalavimo bylą nutraukė, o UAB REIKALAVIMAS.LT pareiškimą paliko nenagrinėtu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Neono linija“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neono linija“ atmesti. Atskirasis skundas argumentuojamas tuo, kad įmonė yra veikianti ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas įmonės balansas už 2012 m. skyrėsi nuo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinto įmonės balanso bei pateikto Juridinių asmenų registrui dėl tos priežasties, jog tuo metu įmonėje buvo atliekamas operatyvus VMI patikrinimas.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarydamas išvadą, kad įmonė yra nemoki.
Apeliantas stengėsi įvykdyti su BAB banku SNORAS sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 2 sąlygas, kad šis įsigaliotų, tačiau bankas nesutiko suteikti papildomo laikotarpio įvykdyti šio susitarimo sąlygas, toks jo elgesys pripažintinas nesąžiningu. Nurodo, kad užtikrinant UAB „Neono linija“ kredito grąžinimą BAB bankui SNORAS, įmonės akcininkas kaip laiduotojas įkeitė savo asmeninį turtą, kuris įvertintas 600 000 Lt, be to, likusi negrąžinta kredito dalis, t. y. 1 375 963,20 Lt, yra apdrausta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija. Įvertinus tokias aplinkybes, UAB „Neono linija“ suteiktas kreditas nepriklauso rizikingų kreditų kategorijai.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad nepaisant pradelstų įsipareigojimų įmonė yra aktyvus ir gyvybingas verslo subjektas, kuris vykdo bei apmoka savo įsiskolinimus. UAB „Neono linija“ padengė UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, UAB „Žvanga“ įsiskolinimus, apmokėjo VSDFV įmokas už 2013 m. kovo ir balandžio mėn., viso – 18 477,05 Lt, o už 2013 m. balandžio – gegužės mėn. pateikė prašymą dėl įmokų atidėjimo sutarties sudarymo. Taip pat apeliantas visiškai atsiskaitė su banku Danske Bankas pagal visas turėtas lizingo sutartis. Atliktoje įmonės finansinėje analizėje konstatuota, kad įmonė nėra bankrutuojanti, geba toliau vykdyti savo gamybinę veiklą ir vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo VšĮ „PoliPRO“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ paskyrimo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo vienodos teismų praktikos formavimo (CPK 4 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Nurodo, kad tik visumos aplinkybių įvertinimas ir išsamus argumentavimas, kodėl buvo pasirinkta vieno ar kito bankroto administratoriaus kandidatūra, leidžia daryti išvadą, kad teismas paskyrė geriausią administratorių, galintį užtikrinti visų kreditorių interesus.
Analizuojant juridinio asmens bankroto administratorių užimtumą, reikia analizuoti jo darbuotojų užimtumą. Vadovaujantis viešais Įmonių bankroto departamento teikiamais duomenimis tinklapyje www.bankrotodep.lt trečiojo asmens siūlomas UAB „Jurconsult group“ šiuo metu turi 6 darbuotojus, kurie vykdo 57 bankroto procedūras, vidutiniškai po 9,5 bankroto procedūrą kiekvienam, o trečiojo asmens UAB „SI projects“ siūlomas bankroto administratorius UAB „Vermosa“ turi tik du darbuotojus, kurie vykdo 30 bankroto procedūrų, t. y. kiekvienam vidutiniškai tenka po 15, todėl akivaizdu, kad UAB „Jurconsult group“ užimtumas yra mažesnis nei UAB „Vermosa“, todėl tai leis jam operatyviau ir efektyviau administruoti UAB „Neono linija“ bankroto bylą.
Taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad UAB „Vermosa“ vienam dirbančiam asmeniui tenka daugiausiai baigtų bankroto bylų, nes vadovaujantis viešais duomenimis, UAB „Jurconsult Group“ darbuotojai turi didesnę patirtį, nes yra užbaigę 28 bankroto bylas, tuo tarpu UAB „Vermosa“ – tik 10 bankroto bylų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu bendraieškis UAB „Schenker“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria UAB „Neono linija“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vermosa“, ir klausimą išspręsti iš esmės, paskiriant bankroto administratoriumi UAB „Ius Positivum“.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, skirdamas bankroto administratorių, nepagrįstai vadovavosi vieninteliu kriterijumi, t. y. kad neva vienam UAB „Vermosa“ dirbančiam asmeniui tenka daugiausia baigtų bankroto bankroto procedūrų (administratoriaus patirtimi), nors teismas, skirdamas bankroto administratorių, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi, bet ir įvertinti kiekvieną svarbią tinkamiausio bankroto administratoriaus paskyrimui aplinkybę (administratoriaus darbo krūvį, darbuotojų skaičių, buveinės vietą ir kt.). Be to, teismas, konkrečiai nenurodydamas aplinkybių, kuriomis pagrindė išvadą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį, be to, netinkamai įgyvendino diskrecijos teisę paskirti bankroto administratorių.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad vienam UAB „Vermosa“ dirbančiam asmeniui tenka daugiausiai baigtų bankroto procedūrų, kadangi pagal Įmonių bankroto valdymo departamento interneto svetainėje viešai pateikiamus duomenis UAB „Ius Positivum“ yra ne tik labiau patyręs už UAB „Vermosa“, bet ir dar turi pakankamai patirties administruojant didelių įmonių bankroto procedūras, todėl sugebėtų sklandžiau ir efektyviau vykdyti atsakovo UAB „Neono linija“ bankroto procesą.
Taip pat nurodo, kad UAB „Ius Positivum“ užimtumas yra mažesnis negu UAB „Vermosa“, kadangi UAB „Vermosa“ dirbantiems 2 įgaliotiems asmenims, vykdantiems 30 įmonių bankroto procedūrų, vidutiniškai tenka po 15 administruojamų įmonių, tuo tarpu apelianto siūlyto administratoriaus 7 įgalioti asmenys iš viso vykdo 79 bankroto procedūras, taigi jiems vidutiniškai tenka po 11,28 įmonių. UAB „Ius Positivum“ pakankamai didelio darbuotojų kolektyvo turėjimas tikėtina užtikrintų ir mažesnes administravimo išlaidas.
UAB „Vermosa“, turėdamas pagrindinę buveinę Vilniuje, yra įsteigęs filialą Klaipėdoje, tuo tarpu UAB „Ius Positivum“, turėdamas pagrindinę buveinę Vilniuje, yra įsteigęs filialus didžiausiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, todėl ši įmonė yra pajėgi itin efektyviai ir operatyviai vykdyti įmonių bankroto administravimo funkcijas visuose Lietuvos regionuose, tai galimai būtų svarbu administruojant bankroto procedūrą įmonės, kuri yra vykdžiusi didelę komercinę veiklą ir turėjo nemažos vertės balansinį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas UAB „Neono linija“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovų bei trečiųjų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo, kad reikalavimo teisę dėl esamo įsiskolinimo UAB „Neono linija“ turi tik VšĮ „PoliPRO“, su kuriuo šiuo metu yra derinamas atsiskaitymo klausimas bei BAB bankas SNORAS, kurio kredito užtikrinimo grąžinimui įkeistas įmonės bei akcininko turtas, o su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis yra atsiskaityta, todėl jie neturi reikalavimo teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirųjų skundų nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui UAB „Neono linija“, bei paskirtas bankroto administratorius UAB „Vermosa“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo
Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Tačiau, pradedant bankroto procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2008).
Įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų - ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Be to, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatymo įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-743/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-961/2013).
Įmonės nemokumas, apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Svarbu ir tai, kad teismas pasisakytų dėl įmonės nemokumo bankroto bylos iškėlimo metu. Tam reikalinga įvertinti įmonės finansinę būklę ne tik praeityje buvusiu laikotarpiu, apie kurį teismui yra pateikti įrodymai, bet ir įmonės finansinės būklės pokyčius iki bankroto bylos iškėlimo.
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos UAB „Neono linija“ iškėlimo, teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas tai, kad pagal į bylą pateiktą balansą už 2012 m. įmonės turtą sudarė 2 728 072 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 189 758 Lt, taip pat pagal 2013 m. kovo 31 d. balansą, kuriame įmonės turtą sudarė 2 870 677 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 2 167 099 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad vien atsakovo įsiskolinimas BAB bankui SNORAS sudaro daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, o kitos pradelstos įmonės skolos 2013-04-30 dienai sudaro ne mažiau 372 889,42 Lt.
Įvertinus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl UAB „Neono linija“ nemokumo.
Prie atskirojo skundo pateiktas įmonės balansas už 2012 m., parengtas 2013 m. gegužės 31 d., kuris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui, iš kurio matyti, kad įmonės turtą sudaro 5 136 766 Lt (4 756 199 Lt ilgalaikio materialaus turto ir 380 500 Lt trumpalaikio turto) (t. 2, b. l. 46). Iš įmonės aiškinamojo rašto už 2012 metus (t. 2, b. l. 51-59) matyti, kad įmonės ilgalaikį materialųjį turtą sudaro žemė (likutinė vertė 2 500 000 Lt), pastatai ir statiniai (likutinė vertė 2 033 042 Lt), kitas turtas. Šiame balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 5 440 945 Lt, iš jų: po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3 447 378 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 993 567 Lt. Pagal į bylą pateiktą 2013-05-31 įmonės balansą, parengtą 2013-06-25, įmonės turtas sudaro 5 292 316 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 193 678 Lt (iš jų: po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3 423 774 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 769 904 Lt) (t. 2, b. l. 60). Nors pagal pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teismui įmonės būsena neatitinka nemokumo sąvokos, įtvirtintos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, tačiau tokiai įmonės būsenai konstatuoti neužtenka vien formalaus įmonės finansinės atskaitomybės duomenų vertinimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įsipareigojimas BAB bankui „Snoras“, kurio dydis – 1 900 000 Lt, yra pradelstas, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių šią teismo nustatytą aplinkybę, o apelianto atskirajame skunde dėstomi teiginiai apie tai, kad jis deda maksimalias pastangas, jog tarp UAB „Neono linija“ ir BAB banko „Snoras“ sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 dėl kredito termino pratęsimo ir naujo kredito grąžinimo grafiko sudarymo įsigaliotų, jį pratęsiant iki 2013 m. gruodžio 31 d., nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo padaryta išvada yra neteisinga. Tačiau vien šis faktas bei tai, kad pradelsti įsipareigojimai kitiems kreditoriams – juridiniams asmenims - 2013-04-30 sudarė 372 889,42 Lt (t. 1, b. l. 133) nebuvo pakankami konstatuoti, kad atsakovas yra faktiškai nemokus.
Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismui pateiktame balanse turto vertė buvo nurodyta beveik per pusę mažesnė, tačiau atsakovas į bylą buvo pateikęs įkeisto įmonės turto sąrašą (t. 1, b. l. 127), į kurio vertę teismas neatsižvelgė, taip pat nesiaiškino, kokių turtinių įsipareigojimų užtikrinimui yra įkeistas nurodytas turtas, ar yra pradėtas priverstinis išieškojimas iš šio turto bei kokios yra atsakovo galimybės iš jam priklausančio turto tenkinti pradelstus kreditorių reikalavimus, nors šios aplinkybės yra reikšmingos siekiant nustatyti, ar atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini ar gali būti išspręsti sudarant galimybę įmonei tęsti ūkinę komercinę veiklą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateikta 2013-05-31 pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė vykdo veiklą, pardavimo pajamos 2012 m. – 4 452 249 Lt, o 2013 m. pirmais penkiais mėnesiais – 950 603 Lt, ji veikia pelningai (t. 2, b. l. 61). Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos atsakovas atsiskaitė su dalimi kreditorių (UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, UAB „Antalis“, UAB „SI projects“, UAB „Schenker“ (t. 2, b. l. 105-110, 165-170), iš dalies padengė susidariusį įsiskolinimą VSDFV (t. 2, b. l. 103-104) bei pateikė prašymą dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo (t. 2, b. l. 114-115), įvykdė savo turtinius įsipareigojimus UAB Danske lizingui, todėl galimai įgijo nuosavybės teises į vertingą turtą, tai taip pat turėjo įtakos įmonės balanse įrašytų duomenų pasikeitimui (t. 2, b. l. 116-117).
Apelianto pateiktus duomenis apie gamybos planą, užsakymus atsisakytina priimti, kadangi jie pateikti praleidus procesiniame įstatyme numatytą terminą, per kurį proceso dalyviai gali tikslinti, papildyti atskirąjį skundą bei teikti naujus įrodymus (CPK 314, 323, 338 straipsniai).
Atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet įmonei turi būti keliama bankroto byla, bet taip pat turi atsižvelgti ir į tai, ar įmonė tęsia veiklą, dengia skolas ir turi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Neono linija“ iškėlimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, siekiant išsiaiškinti šiam klausimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgiant į aktualius įmonės finansinius duomenis. Nagrinėdamas šį klausimą iš naujo, teismas turėtų įvertinti tai, kad su dalimi kreditorių nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos atsiskaityta, išsiaiškinti atsakovo galimybes atgauti skolas iš debitorių, nustatyti skolų pradelsimo ir jų dengimo terminus, atsižvelgti, kokiomis užtikrinimo priemonėmis yra užtikrinti atsakovo įsipareigojimai bankui ir nustatyti atsakovo galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Teismas taip pat turėtų išspręsti papildomų dokumentų, apie įmonės gamybos planą, užsakymus, kurie buvo pateikti, bet nepriimti apeliacinės instancijos teisme, tačiau galbūt reikšmingi nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo, todėl minėti dokumentai paliktini prie bylos.
Dėl administratoriaus kandidatūros
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos UAB „Neono linija“ iškėlimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atskirtųjų skundų argumentai dėl administratoriaus paskyrimo teisiškai nėra reikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Neono linija“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.