- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-572-312/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06327-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Eglė Venckienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- O. S.
- Advokatai
- Jurius Petreikis
- Kategorijos
- 1.1.9.8Kiti BK IX skyriaus nuostatų taikymo klausimai
- 2.4.6.4.4Kai pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 329 str. 4 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Eglės Venckienės,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. gynėjo advokato Juriaus Petreikio (toliau tekste – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirti 24 MGL (1200 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir O. S. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį O. S. visu laisvės atėmimo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, O. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, O. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto - automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 810,62 Eur konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. O. S. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. vasario 19 d., apie 14.38 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1752711), pirmu testavimu, 2023 m. vasario 19 d., 14:38:11 val., buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas, o antru testavimu, 2023 m. vasario 19 d., 14:55:25 val., buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat O. S. nuteistas už tai, kad vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, būdamas 2022 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kuriuo, pritaikius BK 68 straipsnį, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas dvejiems metams naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, žinodamas apie šią paskirtą baudžiamojo poveikio, tyčia nevykdė minėta baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, piktybiškai ir sistemingai naudojosi kelių transporto priemonėmis, o būtent, 2023 m. vasario 5 d., apie 10.45 val., Vilniuje, Šiaurės gatvėje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Banga Misevičienė jam paskyrė 450 Eur baudą, po to, 2023 m. vasario 19 d., apie 14.38 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Sandra Matulienė jam paskyrė 575 Eur baudą, taip pat 2023 m. vasario 19 d., apie 14.38 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,69 promilės girtumas, tokiais savo veiksmais tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo O. S. gynėjas advokatas Jurius Petreikis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės dydžio ir iš O. S. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3160 Eur.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio vertę, nesivadovavo byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės vertė yra 5920 Eur, taip pat nesivadovavo O. S. byloje pateikta kvalifikuoto turto vertintojo E. L. parengta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L230535, kurioje nurodyta, kad automobilio vertė yra 3160 Eur. Gynėjo įsitikinimu, teismas, nusprendęs iš O. S. konfiskuoti didesnę sumą, nei konfiskuotino automobilio rinkos vertė, pažeidė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai suvaržė O. S. teises labiau, nei tai numatyta baudžiamajame įstatyme.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog „nesivadovaus pateikta vertinimo santrauka, kadangi vertinimas atliktas tinkamai neapžiūrėjus automobilio, nes jis buvo apžiūrėtas tik iš išorės“. Teismas nepateikė jokių kitų argumentų, kurie pagrįstų teismo sprendimą nesivadovauti kvalifikuoto turto vertintojo E. L. parengta transporto priemonės vertinimo ataskaita. Nuteistojo gynėjo vertinimu, tokia teismo išvada yra netikėta, kadangi teismas bylos nagrinėjimo metu nekėlė jokių abejonių ir nesiaiškino, kiek tikslus gali būti automobilio vertės nustatymas, jo neapžiūrėjus iš vidaus.
2.3. Toliau skunde dėstoma, kad automobilio rinkos kaina (4810,62 Eur) buvo nustatyta iš automobilio pardavimo kainos (6730 Eur), nurodytos O. S. ir UAB „M.“ 2019 m. liepos 27 d. sudarytoje transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. RNT27072019/0005, atėmus O. S. UAB „M.“ sumokėtas įmokas (40 įmokų, nenurodant tikslios sumos). Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai nustatė konfiskuotino turto – automobilio rinkos kainą, todėl nuosprendis dalyje, kuria nuspręsta iš O. S. konfiskuoti 4810,62 Eur, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Anot gynėjo, teismas neturėjo pagrindo atmesti O. S. byloje pateiktos kvalifikuoto vertintojo E. L. parengtos transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L230535, kuria automobilis įvertintas 3160 Eur.
2.4. Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo išaiškinimai, jog BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) narinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-164-222/2019 ir kt.). Anot gynėjo iš šios kasacinio teismo praktikos matyti, jog paprastai konfiskuotino turto vertė nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, t. y. tokiam vertinimui teikiamas prioritetas, ir tik nesant tokių duomenų byloje, yra vadovaujamasi atitinkamų juridinių asmenų išduotomis pažymomis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę.
2.5. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, byloje pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L230535 atitinka visus jai keliamus reikalavimus, todėl teismas ja turėjo vadovautis nustatydamas automobilio vertę. Pabrėžiama, jog šią ataskaitą parengė kvalifikuotas turto vertintojas, profesionaliai besiverčiantis šia veikla ir turintis specialių žinių turto vertinimo srityje. Taip pat nurodoma, kad turto vertintojas įvertino konkrečią transporto priemonę – automobilį, atsižvelgdamas į šio automobilio techninę būklę, būsimas (tikėtinas) remonto, būtino vizualiai matomiems defektams pašalinti, išlaidas bei pasiūlą rinkoje (automobilis lygintas su tokio pat modelio automobiliais, esančiais rinkoje).
Šalies argumentai
2.6. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nesivadovauti minėta transporto priemonės vertinimo ataskaita vien dėl to, kad vertinimą atlikęs asmuo neapžiūrėjo automobilio iš vidaus. Pažymima, kad automobilis buvo identifikuotas pagal valstybinį automobilio ženklą, apžiūrėtas išoriškai nustatant matomus kėbulo defektus. Bendra salono elementų būklė buvo įvertinta apžiūrint automobilio saloną pro automobilio langus. Gynėjo manymu, nepagrįsta teigti, kad apžiūra atlikta netinkamai.
2.7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog iš aptariamos ataskaitos 6 punkto matyti, jog automobilio viduje esančių agregatų patikrinimas specializuotoje remonto įmonėje galėtų tik sumažinti automobilio kainą, jeigu patikrinimo metu būtų nustatyta, kad jie turi defektų. Tai reiškia, kad automobilio vertė (3160 Eur) turto vertintojo nustatyta preziumuojant, kad visi automobilio agregatai, esantys jo viduje, veikia nepriekaištingai. Tuo tarpu teismo pasirinktas automobilio vertės nustatymas, atsižvelgiant į automobilio kainą, nurodytą 2019 m. liepos 27 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. RNT27072019/0005, kurią sudarė O. S. ir UAB „M.“, ir O. S. įmokėtas įmokas, yra netikslus ir neteisingas, kadangi minėta sutartimi O. S. neįsigijo automobilio nuosavybėn, bet tik turėjo teisę juo naudotis sutartyje nustatytą laiką. Automobilis O. S. nuosavybėn būtų perėjęs tik tuo atveju, jeigu jis per sutartyje nustatytą laiką būtų sumokėjęs visą individualiai sutartą sumą, kuri buvo nustatyta didesnė dėl to, kad O. S. negalėjo iš karto sumokėti visos automobilio kainos. Taigi, transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. RNT27072019/0005 nurodyta automobilio kaina nėra ta kaina, kurią mokėtų pirkėjas rinkoje, o yra ta suma, kurią O. S. įsipareigojo sumokėti per tam tikrą laiką. Ši praeityje sutarta suma yra susitarimo objektas tarp pirkėjo ir pardavėjo ir negali būti tapatinama su automobilio rinkos verte vertinimo dienai.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo O. S. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte, kurią nuspręsta iš nuteistojo O. S. išieškoti į valstybės biudžetą. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį turi pareigą patikrinti tik dalyje dėl nustatytos automobilio vertės.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymu, nepagrįstai nesivadovavo byloje pateiktais įrodymais – turto vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.
8. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad O. S. automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, automobilis, kaip nusikalstamų veikų priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Transporto priemonė nuosavybės teisėmis priklauso ne ją vairavusiam O. S., o UAB „M.“ (t. 1, b. l. 27-28), todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikyti paties turto konfiskavimą nėra pagrindo ir taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.
10. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo gautos dvi išvados, susijusios su konfiskuotino automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymu: VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašas, kuriame nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 5920 Eur (t. 1, b. l. 26) ir nuteistojo O. S. gynėjo teismui pateikta turto vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L230535, kurioje nurodyta, kad automobilio rinkos vertė yra 3160 Eur (t. 1, b. l. 187). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymo, rėmėsi ne kuria nors iš nurodytų išvadų, o įmonės, iš kurios O. S. nuomojosi aptariamą automobilį - UAB „M.“ pateiktų duomenų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „M.“ 2023 m. kovo 1 d. raštu, įvertino aplinkybes, kad sudarant automobilio valdymo ir naudojimosi sutartį, buvo sutarta jo kaina 6730 Eur (t. 1, b. l. 33), taip pat įvertino, kad O. S. už automobilį jau yra įmokėjęs apie 40 įmokų, o iš transporto priemonės likutinės vertės kitimo grafiko matyti, kad sumokėjus 40 įmokų (nusikaltimo padarymo laikas) automobilio likutinė vertė nustatyta 4810,62 Eur, todėl teismas vertino, kad rinkos kainą konkrečios transporto priemonės atitinkanti suma ir yra 4810,62 Eur ir šią sumą nusprendė konfiskuoti kaip automobilio vertę atitinkančią sumą.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės vertė, nurodyta 2019 m. liepos 27 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. RNT27072019/0005 (t. 1, b. l. 33) savaime neatspindi transporto priemonės vertės, todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo pasirinktas automobilio likutinės vertės nustatymas, pasiremiant minėtoje 2019 m. liepos 27 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje nurodyta turto verte ir iš jos atskaičiavus O. S. sumokėtas įmokas, negali būti laikomas teisingu. Pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertina minėtos transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties šalių ir sąlygų sąžiningumo, tačiau vadovautis minėta sutartimi ir joje nurodyta 2019 m. liepos 27 d. nustatyta automobilio verte nebūtų objektyvu. Daikto vertė tarp sutarties šalių nustatoma sutartiniais pagrindais sutariant dėl tos vertės, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau sutartyje nurodyta daikto vertė dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai, sietini su sutarties objekto savybėmis, konkrečia technine būkle, sutarties šalių subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu iš sutarties gauti naudos ir pan. Taigi, byloje nesant jokių duomenų, pagrindžiančių, kad 2019 m. liepos 27 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje automobilio vertė buvo nustatyta atlikus individualų šio automobilio vertinimą, nėra pagrindo vadovautis šioje sutartyje nurodyta transporto priemonės verte, o galutinis konfiskuotino turto vertės nustatymas iš minėtoje sutartyje nurodytos automobilio vertės atskaičius nuteistojo sumokėtas įmokas pagal sutartį, negali būti laikomas teisingu, kadangi tokiu būdu objektyviai lieka neįvertinta transporto priemonės vertė ir jos sumažėjimas, pavyzdžiui, dėl automobilio nusidėvėjimo, apgadinimo ar pan. Teisėjų kolegija, pritardama apeliaciniame skunde išdėstytiems teiginiams, pažymi, jog transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią O. S. įsipareigojo sumokėti transporto priemonės savininkui per tam tikrą laiką, negali būti prilyginta transporto priemonės rinkos kainai.
12. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Tokiu būdu, teisėjų kolegija, nustatydama nuteistojo O. S. nusikalstamų veikų padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertę, vadovaujasi byloje pateikta turto vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L230535, kurioje nurodyta, kad automobilio rinkos vertė yra 3160 Eur (t. 1, b. l. 187), šiuos duomenis laiko objektyviais ir teisingais, ir sprendžia, jog iš O. S. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3160 Eur. Šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas nesivadovavo minėta transporto priemonė ataskaita dėl to, kad vertinimas buvo atliktas apžiūrėjus automobilį tik iš išorės, vis tik, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su transporto priemonės vertinimo ataskaita, daro išvadą, jog pagrindo nesivadovauti minėta ataskaita nėra. Pažymėtina, jog atliktas transporto priemonės vertinimas atliktas kvalifikuoto turto vertintojo, ataskaita yra pakankamai argumentuota, nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatyta automobilio vertė, taip pat įvertinti konkretūs automobilio defektai. Nekyla jokių abejonių, jog šis vertinimas yra tikslesnis ir aiškesnis negu byloje esantis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašas. Vien dėl to, kad transporto vertinimo ataskaita parengta turto vertintojui apžiūrėjus išorinę automobilio dalį, savaime nereiškia, kad atliktas transporto priemonės vertinimas yra netikslus ir juo negali būti vadovaujamasi nustatant transporto priemonės vertę. Be to, kaip nurodoma turto vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, atliekant transporto priemonės vertinimą, vertinama transporto priemonė buvo apžiūrėta išoriškai ir buvo daroma prielaida, kad mechanizmai funkcionuojantys, jos būklė – vidutiniška, buvo eksploatuojama pagal paskirtį (t. 1, b. l. 185). Taigi, ataskaita atlikta preziumuojant, kad automobilio mechanizmai yra funckionuojantys, tad šiuo atveju, jei būtų nustatyta, kad vidaus mechanizmai nefunkcionuoja, automobilio vertė nebūtų didesnė, nei nustatyta minėtoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė konfiskuotino turto - automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos nustatymo klausimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog tikslingiausia šiuo atveju nustatyti konfiskuotino turto vertę vadovaujantis byloje esančia transporto priemonės vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita bei šio vertintojo atliktu individualiu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymu, kadangi nustatyta konkretaus automobilio rinkos vertė su PVM. Skundžiamas nuosprendis keičiamas atsižvelgus į nustatytą konkretaus automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), rinkos vertę su PVM, kuri yra 3160 Eur ir ji yra išieškotina iš O. S.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo O. S. gynėjo advokato Juriaus Petreikio apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti – išieškoti į valstybės biudžetą iš O. S. konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3160 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.