Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje –

Ą. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, Lietuvos Respublikos kariuomenės šauktinis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ą. Ž. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2024 m. lapkričio 14 d., name, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 29,5 g. didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos - trotilo (TNT), kai tą pačią dieną - 2024 m. lapkričio 14 d. laikotarpyje nuo 08 val. 01 min. iki 12 val. 52 min. atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos. Šiais savo veiksmais Ą. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis Ą. Ž. parodė, kad jo hobis yra kasinėti su metalo detektoriumi. Laisvalaikiu dažnai išeidavo pakasinėti, rasdavo sviedinius, kurie būdavo be paleidžiamojo užtaiso ir be sprogdiklio, nemanė, kad jie yra pavojingi, iš jų iškrapštydavo trotilą, kad jie nebūtų niekuo pavojingi, o trotilą norėjo vėliau išmesti. Kai rasdavo sprogmenis su sprogdikliais, juos priduodavo policijai, paskambinęs 112. Yra du kartus pridavęs – tai buvo 2023 m. gegužės mėnesį ir 2023 m. gruodžio mėnesį. Kai priduodi sprogmenį, jokio dokumento neišduoda, turi būti užregistruotas skambutis, į telefoną ateina žinutė, kad užregistruotas pranešimas. Pradžioje atvažiuodavo policija, identifikuodavo sprogmenį ir kviesdavo išminuotojus. 2023 m. gegužę pridavė 82 mm sovietinės Rusijos minosvaidžio miną, o 2023 m. gruodžio mėnesį - dvi aviacines bombas 50 kg svorio. Juos pridavė, nes jie buvo su sprogdikliais, o tuos, kuriuos laikė, jie buvo be jokios sprogstamosios medžiagos. Kaltinamasis domisi istorija, padėjo archeologams daryti ekspedicijas, ekshumacijos darbus, padėjo perlaidoti 78 vokiečius Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse. Tomis paieškomis užsiima apie 5 metus, ieško aplinkui (duomenys neskelbtini). Kaltinime inkriminuojamą trotilą jis iškrapštė iš vieno kratos metu rastų ir paimtų sviedinių. Šito sviedinio nepridavė, nes jis buvo be sprogdiklio. Norėjo trotilą išmesti, kad tie sviediniai nebūtų kenksmingi. Yra domėjęsis internete kaip saugiai iškrapštyti trotilą iš sviedinių. Sviedinys be sprogdiklio nesprogtų, nes trotilas sprogsta nuo mini sprogimo, kuris vyksta sviedinyje nuo sprogdiklio, o ten sprogdiklių nebuvo. Sviedinius laikydavo namuose verandoje. Tame name gyvena kaltinamasis, jo brolis, tėtis, mama, senelis ir dėdė. Nemano, kad jo šeimos nariai žinojo, kad jis laiko sviedinius verandoje. Tarp savo daiktų laikė tuos sviedinius, tai nelabai kas juos žiūrėjo. Tas medžiagas laikė kambaryje, kuriame jis gyveno, indelyje. Gali ir kiti užeiti į tą kambarį. Trotilą buvo iškrapštęs 2024 m. vasaros laikotarpiu (mėnesio nepamena) ir laikė iki kol kratos metu jį paėmė. Trotilo niekam nepardavė, neperdavė ir neketino perduoti ar parduoti. Jo šeimos nariams nebuvo žinoma apie jo laikomą trotilą. Supranta, kokią žalą galėtų padaryti sprogęs trotilas netoli žmogaus, tai yra smogiamoji žala ir kas būtų aplinkui, galėtų „išsiskraidyti“. Į klausimą, kokiu atstumu galėtų padaryti žalą, mano, kad iki 20-25 metrų. Sviedinius rado važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ten yra miškas po kaire puse, per apklausą tyrėjai buvo parodęs tos vietos koordinate per „google.maps“ žemėlapį. Tame miške yra pirmo pasaulinio karo tranšėja, tas jį sudomino. Lietuvos reljefo žemėlapyje pamatė pailgą liniją, kas rodo, kad tai yra tranšėja ir apkasai. Trotilą laikė plastmasiniame buteliuke su raudonu kamšteliu. Ketino jį kur nors išmesti laukuose. Neišmetė, nes retai būdavo namuose ir tiesiog pamiršo. Į klausimą, kokia yra šitos sprogstamosios medžiagos sąveika su išoriniu poveikiu, ar ji gali detonuoti be sprogdiklio, tai gali detonuoti, jeigu jos labai daug ir dega atvira liepsna. Tam reikia didelio kiekio medžiagos, keli kilogramai turi būti, kad nespėtų visas iš karto užsidegti, kai aplinkui dega, o iš vidaus įkaista ir sprogsta. Nemano, kad toks kiekis trotilo sprogęs galėtų sugriauti jo namą, būtų žalos, bet galimai tik jo kambaryje. Ta medžiaga nuo atviros ugnies negalėtų sprogti, gali tik sudegti. Reikia uždaros metalinės talpos, kad trotilas be sprogdiklio galėtų sprogti, plastikiniame buteliuke jis negali sprogti. Siekiant pagaminti sprogmenį iš trotilo, reikia nesurūdijusio sprogdiklio, o tokių jis neturėjo. Kitus kratos metu paimtus daiktus surado tame pačiame miške, kituose apkasuose toliau nuo tos vietos. Į klausimą dėl rastų kitų birių medžiagų, parodė, kad tai yra cukraus kuras, maišytas su salietra. Kam jis naudojamas, tai tiesiog paleidžia dūmus ir greitai sudega. „Facebook“ grupėje (kastinių daiktų manai, aukcionai), tokius dalykus, kuriuos įvertina netinkamais naudoti pagal paskirtį, dar iki šiol pardavinėja. Kaltinamasis galvoja išlaikyti lietuvių ir istorijos egzaminus ir studijuoti archeologiją, kad tai būtų susiję su darbu. Gyvena pas tėvus, iš tarnybos gauna 400-500 Eur per mėnesį, išsilaikyti padeda tėvai. Iki tarnybos nedirbo, baigęs mokslus, išėjo į tarnybą. Jo vadai žino apie man inkriminuojamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-03-21 įtariamuoju apklaustas Ą. Ž. parodė, kad kuo jis yra įtariamas supranta, savo kaltę jis pripažįsta pilnai. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytą įvykį Ą. Ž. parodė, kad jis su dviračiu nuvažiavo į vietą, kuri yra kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje (apytikslės koordinatės 54.6652028, 25.0744395), ten yra miškas. Tai buvo maždaug 2024 metų vasarą. Jis tame miške kasinėjo. Būtent ta vieta jį sudomino, nes ten buvo tranšėjos, apkasai, ir kasinėdamas rado įvairių dalykų, tarp jų ir pranešime apie įtarimą nurodytą medžiagą - trotilą. Trotilas buvo užkastas, jis buvo sename sviedinyje, sviedinys buvo be sprogdiklio ir be paleidimo užtaiso. Šį sviedinį jis atkasė kartu su kitais rastais daiktais - tada rado apie 20 karinių carinių kokardų ir diržo sagtį, visą tai pasiėmė su savimi į namus. Ą. Ž. kasinėja, kadangi domisi istorija, čia yra jo hobis. Kadangi, ši vieta jį sudomino, jis šioje vietoje tą vasarą kasinėjo ne vieną kartą. Kitais kartais jis rado antro pasaulinio karo durtuvą, taip pat 1943 metų rusišką kirvį, carinių karinių uniformų sagų. Visus šiuos daiktus jis kolekcionuoja. Vėliau, grįžęs namo, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir parsivežęs visus rastus objektus, jis iš sviedinio išėmė trotilą ir dalį jo sudėjo į plastikinį užsukamą indelį, įdėjo ten tik dalį, nes ne visą pavyko išimti. Jis ketino šį trotilą išmesti arba sudeginti lauže. Name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jis pats, jo mama, brolis, tėvas, senelis ir dėdė (mamos brolis). Gali pasakyti, kad kratos metu rasti objektai yra jo rasti kasinėjant arba pirkti, kai kuriuos objektus galima nusipirkti per skelbimų svetainę skelbia.lt, tarkime, sviedinius 76,2 mm., ir F1 korpusus (granatų), todėl jis yra įsigijes šiuos daiktus paminėtoje svetainėje. Apie kratos metu rastus orinius šautuvus gali pasakyti, kad ant vieno šautuvo buvo prisukęs dėl grožio taikiklio priekinę dalį, tas dalis jis gavo arba iš skelbia.lt arba iš aukcionų "Facebook" platformoje. Yra tokia grupė "Kastinių daiktų mainai, aukcionai", taip pat įvairios kitos grupės, kuriose galima įsigyti ar išsimainyti daiktus. Orinį šautuvą jis turi, nes anksčiau važinėdavo į orinio šaudymo varžybas, tai buvo kai buvo mažas, į jas važinėdavo su tėčiu, o kitas orinis ginklas rastas garaže yra tėčio, jis irgi važinėdavo į orinio šaudymo varžybas seniau, turi su tuo susijusių įvairių diplomų ir medalių. Apie medžiagas, rastas kratos metu - aliuminio pudrą buvusią geltoname indelyje, gali pasakyti, kad ši buvo jo brolio, nežino, kam jis naudojo ją, o kitas rastas medžiagas jis naudojo pasigaminti tokį kaip fejerverką, kuris ilgai skrenda. Ten indelyje buvo sumaltas kačių kraikas, kurį reikia sumaišyti dar su trąšomis ir cukrumi. Tai vadinasi „cukraus kuras“. Apie šovinius gali pasakyti, kad jis išgręždavo skyles šoviniuose, tūtelėse ir kulkose, taip jas deaktyvuodavo, nes reikia išgręžti tam tikrą skylę, kad būtų deaktyvuojama. Šiuos šovinius ir tūtelės laikė dėl grožio. Kiek žino, taip gręžti nėra pavojinga, apie tai pasidomėjo skaitydamas įvairius straipsnius. Ą. Ž. parodė, kad jokių sprogmenų jis gaminti niekada neketino, trotilo panaudoti tikslo irgi neturėjo. Kasinėti ir ieškoti įvairių daiktų yra jo hobis, domisi istorija. Jis gailisi, kad laikė trotilą, manė, kad jį laikyti draudžiama tik jeigu jis yra užtaisytoje bomboje su sprogdikliu. (b. l. 163-165)

Kaltinamojo Ą. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį be paties kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinkta medžiaga:

2024-06-02 surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024-06-02 apie 02.48 val., (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas asmuo, visuotinai pavojingu būdu, metė uždegtą stiklinės talpos butelį su padegamuoju skysčiu į gyvenamąjį namą, ko pasėkoje išdužo stiklo paketas ir apdegė namo apdaila, bei plastikinio stiklo rėmas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20915-24. (b.l. 14)

2024-11-14 kratos, atliktos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančiuose registruotuose ir neregistruotose statiniuose ir pagalbiniuose pastatuose, protokole nurodyta, kad nuėjus į pastatą, esantį galinėje sklypo dalyje, pastato galinėje dalyje ant lentynos rastas galimai savadarbis ginklas su optiniu taikikliu Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 66-72)

2024-11-14 kratos atliktos name adresu (duomenys neskelbtini) protokole nurodyta, kad kartu su J. Ž., užėjus į namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pradedama krata. Minėtas namas yra dviejų aukštų užėjus į namą laiptais užlipame į antrą aukštą. Užlipus į antrą aukštą ir užėjus į ten esantį kambarį, kairėje pusėje esančioje keturių sekcijų lentynoje su stalčiais, antrame stalčiuje nuo kairės rasti keturi šoviniai (Vokas Nr. 5). Kairiajame kambario kampe už sekcijos ant žemės randamas vienas surūdijęs šovinys (Vokas Nr. 5). Kambaryje dešinėje matomas stalas, ant kurio yra padėta medinė lentyną kurios viduje rasta surūdijusi galimai granatos sprogdiklio dalis (Vokas Nr. 2), ant lentynos randamas plastmasinis indelis su baltos spalvos biria medžiaga (Vokas Nr. 6). Kambaryje dešinėje po stalu spintelėje su oranžinės spalvos stalčiais pirmajame stalčiuje rasti du surūdiję šoviniai (Vokas Nr. 5), ketvirtajame stalčiuje rasta popierinė dėžutė, kurios viduje yra 16 skirtingų dydžių tūtos dalių fragmentų (Vokas Nr. 3). Kitame kambaryje buvusio stalo antrame stalčiuje rastas geltonos spalvos uždaromas indelis, kurio viduje yra biri medžiaga (Vokas Nr. 1). Nusileidus iš antro aukšto ir apžiūrėjus namo verandą rastos 3 metalinės surūdijusios galimai granatsvaidžio dalys (Paketas Nr. 1), du permatomi stiklainiai su biria medžiaga (Paketas Nr. 411319), 7 šoviniai (paketas Nr. 639306), 8 vnt. šaudmens tūtos dalys (Dėžė Nr. 1), 2 minosvaidžio minos (Dėžė Nr. 1), vienas artilerijos sviedinys (Dėžė Nr. 1), granatos korpusas (Dėžė Nr. 1), galimai minos korpusas (Dėžė Nr. 1), 11 vnt. sprogdiklių dalių (Dėžė Nr. 1), galimai artilerijos sviediniai 13 vnt. (paketas 411318), 1 vnt. artilerijos sprogdiklis (Paketas Nr. 515867), galimai bombos sprogdiklio dalis (Paketas Nr. 264480), šautuvas su prisuktu antgaliu Nr. 644401 (Paketas Nr. 2). Kratos metu atvyko ARAS pareigūnai kurie su savimi paėmė, galimai granatos sprogdiklio dalį (Vokas Nr. 2), geltonos spalvos spalvos uždaromą indelį kurio viduje yra biri medžiaga (vokas Nr. 1), 16 skirtingų dydžių tūtos dalių fragmentų (vokas Nr. 3), plastmasinis indelis su baltos spalvos biria medžiaga, 3 metalinės surūdiję galimai granatsvaidžio dalys (paketas Nr. 1), 2 stiklainiais su biria medžiaga (Paketas Nr. 411319), 7 šoviniai (paketas Nr. 639306), 8 vnt. šaudmens tūtos dalys (Dėžė Nr. 1), 2 minosvaidžio minos (Dėžė Nr. 1), vienas artilerijos sviedinys (Dėžė Nr. 1), granatos korpusas (Dėžė Nr. 1), galimai minos korpusas (Dėžė Nr. 1), 11 vnt. sprogdiklių dalių (Dėžė Nr. 1), galimai artilerijos sviediniai 13 vnt. (paketas 411318), 1 vnt. artilerijos sprogdiklis (Paketas Nr. 515867), galimai bombos sprogdiklio dalis (Paketas Nr. 264480). (b. l. 42-56)

2025-02-18 surašytas tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2024-11-14 atlikus kratą Ą. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, name adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga trotilas (TNT). Medžiagos masė yra 29,5 g. (b.l. 22-27)

2025-02-18 surašytas tarnybinis pranešimas dėl tyrimo atskyrimo, kuriame nurodyta, kad ?Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-20915-24 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 22 str. 129 str. 2 d. 7 p, 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šiame tyrime pranešimai apie įtarimus įteikti grupei asmenų. 2024-11-14 krata atlikta Ą. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, name adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta: galimai granatos sprogdiklio dalis; geltonos spalvos spalvos uždaromas indelis kurio viduje yra biri medžiaga; 16 vnt. skirtingų dydžių tūtos dalių fragmentų; 16 vnt. skirtingų dydžių tūtos dalių fragmentų; šoviniai; telefonas "Samsung"; plastmasinis indelis su baltos spalvos biria medžiaga; 3 metalinės surūdiję galimai granatsvaidžio dalys; 2 stiklainiai su biria medžiaga; 7 šoviniai; 8 vnt. šaudmens tūtos dalys; 2 vnt. minosvaidžio minos; vienas artilerijos sviedinys; granatos korpusas; galimai minos korpusas; 11 vnt. sprogdiklių dalių; galimai artilerijos sviediniai 13 vnt.; 1 vnt. artilerijos sprogdiklis; galimai bombos sprogdiklio dalis; šautuvas su prisuktu antgaliu bei ginklas su optiniu taikikliu.

2024-12-30 PD prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3585606-24 nurodyta, kad tirti pateikta gelsvos spalvos medžiaga plastikinėje talpoje su etikete „Blaster“ (žr. nuotrauką Nr. 22) yra didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga trotilas (TNT). Medžiagos masė yra 29,5 g.

2024-11-14 paskyrus užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-V-3147827-24, 2024-11-22 gauta specialisto išvada Nr. IBPS-V-3235275-24, kurioje nurodyta, kad: 1-4. Tirti pateiktas šautuvas Nr. 1 (žr. nuotraukas Nr. 1,2) yra Kinijos pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinis šautuvas "Model QB79" Nr. (duomenys neskelbtini), kurio iššauto sviedinio minimali kinetinė energija (nurodo gamintojas) yra 9,6 J, ir kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pneumatinis nešaunamasis ginklas, ir priskiriamas C kategorijos ginklams, kuriam savadarbio būdu buvo atlikti šie pakeitimai: buvo pritaikyti kitas apsodas su buože ir ne gamintojo nurodytas oro pripumpavimo sistemos rezervuaras su sklende. Šis šautuvas skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis. Šautuvas Nr. 1 netinkamas šaudyti dėl oro pripumpavimo sistemos reduktoriaus gedimo. Tirti pateiktas šautuvas Nr. 2 (žr. nuotrauką Nr. 6) yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis "DIANA mod. 60" šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, pateiktas šautuvas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams (iššautų sviedinių kinetinės energijos vidurkis yra 6,0 J). 5. Ant šautuvo Nr. 1 vamzdžio laibgalio užsuktas objektas (vamzdžio gaubtas) (žr. nuotrauką Nr. 5) yra pramoninės gamybos, nenustatyto modelio vamzdžio gaubtas su integruotu duslintuvu. Šis vamzdžio gaubtas su integruotu duslintuvu yra šaunamojo ginklo priedėlis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu duslintuvai priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. 6-8. Tirti pateikti 3 vnt. pirmos rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 11) yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti pirmos rūšies šoviniai netinkami šaudyti, dėl kapsulių gedimo. Tirti pateikti 3 vnt. antros rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 12) yra pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro "Mauser" (sinonimas - 8x57 mm) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 7,92 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių ilgųjų šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti antros rūšies šoviniai netinkami šaudyti, nes turi defektų, atsiradusių dėl metalo korozijos, kurie trukdo normaliai šovinius panaudoti jiems skirtame ginkle. Tirti pateikti 3 vnt. trečios rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 13) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (sinonimas - 7,62x53 mmR) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių ilgųjų šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti trečios rūšies šoviniai netinkami šaudyti, nes turi defektų, atsiradusių dėl metalo korozijos, kurie trukdo normaliai šovinius panaudoti jiems skirtame ginkle. Tirti pateiktas venas ketvirtos rūšies šovinys (žr. nuotrauką Nr. 14) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (sinonimas - 7,62x53 mm) 1908 m. pavyzdžio šautuvinis šovinys, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo. Šis šovinys yra skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių ilgųjų šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas ketvirtos rūšies šovinys netinkamas šaudyti, nes turi defektų, atsiradusių dėl metalo korozijos, kurie trukdo normaliai šovinį panaudoti jam skirtame ginkle. Tirti pateiktas venas penktos rūšies šovinys (žr. nuotrauką Nr. 15) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro "Tokarev" (sinonimas - 7,62x25 mm) šovinys, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo. Šis šovinys yra skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas penktos rūšies šovinys netinkamas šaudyti, dėl kapsulės gedimo. 9. Tirti pateiktos tris tūtelės (žr. nuotrauką Nr. 16) yra pramoninės gamybos 7,92 mm "Mauser" (sinonimas - 8x57 mm) šovinių nešautos tūtelės, kurios yra šaudmenų dalys. 10. Tirti pateiktos trys kulkos (žr. nuotrauką Nr. 17) pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro "Mauser" (sinonimas - 8x57 mm) šovinių kulkos, kurios yra šaudmenų dalys. (b.l. 130-144)

2024-11-18 paskyrus užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-V-3171073-24, 2024-12-30 gauta specialisto išvada Nr.IBPS-V-3585606-24, kurioje nurodyta, kad: 1-2. Tirti pateikti trys cilindro formos vamzdžiai (žr. nuotrauką Nr. 1) nėra sprogmenys – tai yra „A“ kategorijos šaunamųjų ginklų dalys – II pasaulinio karo laikotarpio pramoninės gamybos (Vokietija), „Panzerfaust 30“ tipo vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių dalys – transportavimo-paleidimo konteineriai (be paleidimo mechanizmo, išmetimo užtaiso ir granatos). Šiuose objektuose nėra sprogstamųjų medžiagų užtaisų. Tirti pateikti objektai yra panaudoti ir naudojimui pagal paskirtį netinkami. Tirti pateiktas sviedinys (žr. nuotrauką Nr. 2) nėra sprogmuo ar šaudmuo – tai yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos 76 mm kalibro pabūklo (patrankos) sviedinio korpusas be sprogdiklio ir sprogstamosios medžiagos užtaiso. Pateiktoje būklėje tirti pateiktas sviedinys naudojimui pagal paskirtį t.y., šaudymui iš pabūklo – netinkamas dėl konstrukcijos korozinių pažeidimų ir nepilnos komplektacijos (nėra sprogdiklio, sprogstamosios medžiagos užtaiso ir tūtos su inicijavimo mazgu ir išmetančiu užtaisu). Tirti pateiktas vienas objektas, panašus į minosvaidžio miną (žr. nuotrauką Nr. 3), nėra sprogmuo – tai yra „A“ kategorijos ginklams skirtas šaudmuo – pramoninės gamybos (Vokietija), 81 mm kalibro minosvaidžio mina Wgr. 34 be sprogdiklio su dūminiu užtaisu, kurio pagrindinis komponentas yra siera (S). Tirti pateikta minosvaidžio mina šaudymui ir sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkama dėl konstrukcijos korozinių pažeidimų ir nepilnos komplektacijos – nėra sprogdiklio ir išmetančiojo užtaiso.

Tirti pateiktas vienas objektas (žr. nuotrauką Nr. 4), panašus į minosvaidžio miną, nėra sprogmuo – tai yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos (Rusija) 82 mm kalibro minosvaidžio minos korpusas su stabilizatoriumi be sprogdiklio, sprogstamosios medžiagos užtaiso ir išmetančiojo užtaiso. Šios rūšies minos buvo skirtos 82 mm kalibro minosvaidžiams, naudojamos gyvosios jėgos, technikos ir įrenginių naikinimui. Tirti pateikta minosvaidžio mina šaudymui ir sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkama dėl konstrukcijos pažeidimų ir nepilnos komplektacijos – nėra sprogdiklio, sprogstamosios medžiagos ir išmetančiojo užtaiso. Tirti pateikta rankinė granata (žr. nuotrauką Nr. 5) yra „A“ kategorijos ginklams priskirtino sprogmens dalis – pramoninės gamybos „F–1“ tipo, skeveldrinės rankinės granatos korpusas. Tirti pateiktos granatos korpuse aptikti didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) pėdsakai. Tokio tipo granatose būna apie 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT). Tirti pateiktas rankinės granatos korpusas sprogdinimui netinkamas, tačiau jis gali būti panaudotas savadarbio sprogmens gamyboje. Tirti pateiktas vienas minos korpusas (žr. nuotrauką Nr. 6) nėra sprogmuo – tai yra sprogmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, tikėtina II-ojo Pasaulinio karo laikotarpis, tikimiausia kilmės šalis – buvusi TSRS), priešpėstinės skeveldrinio poveikio „POMZ“ tipo minos korpusas. Šios rūšies minų korpusai yra komplektuojami su didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) 75 g masės užtaisu ir sprogdikliu. Pateiktoje būklėje tirti pateiktas priešpėstinės minos korpusas sprogdinimui yra netinkamas dėl nepilnos komplektacijos, tačiau yra tinkamas komplektavimui su sprogstamosios medžiagos užtaisu ir sprogdikliu. Tirti pateikti aštuoniolika metalinių objektų (žr. nuotraukas Nr. 7 ir Nr. 8) yra šaudmenų dalys – pramoninės gamybos įvairių kalibrų šovinių tūtelių dugneliai su kapsulėmis. Tūtelių dugneliai yra atidalinti savadarbiu būdu. Tirti pateikta tūtelė (žr. nuotrauką Nr. 9) yra šaudmens dalis - pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro (14,5x114) šovinio, skirto A kategorijos ginklams, tūtelė su centrinio skėlimo kapsule. Tirti pateikti keturių šovinių tūtų fragmentai (žr. nuotraukas Nr. 10 - Nr. 13) nėra sprogmenys ar šaudmenys – tai yra „A“ kategorijai priskirtiniems šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų dalys – pramoninės gamybos įvairių kalibrų šovinių tūtų fragmentai su kapsulinėmis įvorėmis. Tūtų liemenys yra atidalinti (nupjauti) savadarbiu būdu. Tirti pateikta tūta (žr. nuotrauką Nr. 14) nėra sprogmuo ar šaudmuo – tai yra „A“ kategorijai priskirtiniems šaunamiesiems ginklams skirto šaudmens dalis – pramoninės gamybos (Vokietija) 37 mm kalibro šovinio, skirto A kategorijos ginklams – priešlėktuvinėms patrankoms, tūta. Tirti pateiktas sprogdiklis (žr. nuotrauką Nr. 15) nėra sprogmuo – tai pramoninės gamybos „UZRG“ modelio rankinės granatos sprogdiklio nepilnai sukomplektuota ir korozijos paveikta mechaninė dalis bei korozijos paveiktas detonacinis mazgas be sprogstamosios medžiagos. Detonatoriuje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – tetrilo pėdsakai. Objektas sprogdinti netinkamas dėl konstrukcijos ir korozijos pažeidimų. Tirti pateikti trylika (13) stipriai paveiktų korozijos sviedinių (žr. nuotrauką Nr. 16) yra A kategorijos pramoninės gamybos šaudmenų dalys – aštuoni (8) sviediniai yra 20 mm kalibro šarvamušiai sviediniai, o penki (5) – 23 mm kalibro šarvamušiai sviediniai. Visi sviediniai naudoti yra netinkami dėl esminių konstrukcijos pažeidimų ir korozijos. Tirti pateikti keturi (4) kūgio formos sprogdikliai (žr. nuotrauką Nr. 17) bei septyni (7) sprogdikliai (žr. nuotrauką Nr. 18) nėra sprogmenys ar šaudmenys – tai yra „A“ kategorijai priskirtiniems ginklams skirtų sprogmenų dalys – pramoninės gamybos nenustatyto modelio įvairaus kalibro artilerijos sviedinių sprogdikliai. Sprogdikliai yra be detonatorių, sprogstamųjų medžiagų juose nėra. Tirti pateikti sprogdikliai sprogdinimui netinkami dėl konstrukcijos mechaninių ir korozinių pažeidimų. 3. Tirti pateikta pilkos spalvos medžiaga, kurios masė yra 1,7 g, plastikinėje geltonos spalvos dėžutėje (žr. nuotrauką Nr. 19) yra aliuminio (Al) pudra. Aliuminio pudra pati savaime nėra sprogstamoji medžiaga, tai yra įvairiuose buities ir pramonės srityse naudojama medžiaga, tačiau dėl šios medžiagos fizikinių ir cheminių savybių, ji taip pat gali būti panaudota gaminant sprogstamąsias medžiagas. Tirti pateikta pilkšvos spalvos medžiaga, kurios masė yra 158,4 g, 0,5 l talpos skaidraus stiklo stiklainyje su žalios spalvos užsukamu dangteliu (žr. nuotrauką Nr. 20) nėra sprogstamoji medžiaga. Medžiagos pagrindiniai komponentai yra silicis (Si), aliuminis (Al) ir geležis (Fe). Tirti pateikta baltos spalvos kristalinė medžiaga, 0,5 l talpos skaidraus stiklo stiklainyje, uždarytame užsukamu baltos spalvos su daržovių atvaizdais dangteliu (žr. nuotrauką Nr. 21), nėra sprogstamoji medžiaga – tai yra natrio chloridas (NaCl). Medžiagos masė yra 32,2 g. Tirti pateikta gelsvos spalvos medžiaga plastikinėje talpoje su etikete „Blaster“ (žr. nuotrauką Nr. 22) yra didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga trotilas (TNT). Medžiagos masė yra 29,5 g. 4. Iš tirti pateiktų objektų negalima sukonstruoti tinkamo sprogdinimui sprogmens, kadangi tarp tirti pateiktų objektų yra sprogstamųjų medžiagų, tačiau nėra šių medžiagų inicijavimo priemonių. (b.l. 92-110)

2024-11-18 paskyrus užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-V-3170289-24, 2025-01-15 gauta specialisto išvada Nr. IBPS-V-128789-25, kurioje nurodyta, kad: 1-2 Tirti pateiktas pirmasis objektas yra sprogmens dalis – pramoninės gamybos aviacinio pneumatinio universalaus sprogdiklio APUV (rus. ???? – ??????????? ?????????????? ????????????? ??????????) sparnuotė. Šio tipo sprogdikliai yra naudojami aviacinėse bombose. Sparnuotėje sprogstamosios medžiagos nebūna, pateikta sparnuotė yra stipriai paveikta korozijos, deformuota, todėl pagal paskirtį naudoti netinkama. Tirti pateiktas antrasis cilindro formos objektas yra A kategorijos šaudmens dalis – tai yra pramoninės gamybos iššauto ir sprogusio 37 mm kalibro sviedinio dugninė dalis su suveikusiu traseriu. Objekte sprogstamų medžiagų ar jų pėdsakų nėra, pagrindiniai medžiagos, esančios objekte, komponentai yra Baris (Ba), Aliuminis (Al) ir Stroncis (Sr). (b.l. 118-124)

Ą. Ž. charakterizuojanti medžiaga (b. l. 189A-192).

BK 253 straipsnio („Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“) 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, BK 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Visų šių nusikaltimų būtinas subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo minėto kiekio ir galios šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-942/2015).

Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, 2K-71-628/2023, 2K-108-387/2023).

Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelės sprogstamosios galios požymiu. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai, o 2 dalyje – sunkūs nusikaltimai. Taigi neteisėtai laikomų sprogmenų didelė sprogstamoji galia lemia veikos priskyrimą vienai ar kitai nusikaltimų grupei.

Kaltinime Ą. Ž. inkriminuojama laikymas neturint leidimo 29,5 g. didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos - trotilo (TNT). Didelė sprogstamoji galia – šią veiką kvalifikuojantis požymis. 2024-12-30 specialisto išvadoje Nr.IBPS-V-3585606-24 nustatyta, kad tirti pateikta gelsvos spalvos medžiaga plastikinėje talpoje su etikete „Blaster“ (nuotrauka Nr. 22) yra didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga trotilas (TNT). Medžiagos masė yra 29,5 g. (b. l. 92-110)

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuotina, kad Ą. Ž. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2024 m. lapkričio 14 d., name, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 29,5 g. didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos - trotilo (TNT), kai tą pačią dieną - 2024 m. lapkričio 14 d. laikotarpyje nuo 08 val. 01 min. iki 12 val. 52 min. atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos.

Gynėjas baigiamojoje kalboje prašė teismo vadovautis BK 37 straipsniu ir Ą. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–387/2008, 2K–427/2010, 2K–500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

Kaip minėta, BK 253 straipsnio 2 dalies nusikaltimą kvalifikuojantis didelės sprogstamosios galios požymis yra vertinamasis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad „jeigu įstatymų leidėjas baudžiamajai atsakomybei kilti yra nustatęs tam tikrą vertinamąjį nusikaltimo sudėties požymį <...>, tai veikoje ar jos pasekmėse nustačius šį požymį, jo specifikos pagrindu pripažinti veiką mažareikšme negalima“ (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 190/2005). Tokio išaiškinimo logika yra labai paprasta – negali būti vienas ir tas pats nusikalstamos veikos sudėties požymis vertinamas du kartus skirtingai. Jeigu teismas, remdamasis specialisto išvada, įvertino, kad kratos metu rastas trotilas yra didelės sprogstamosios galios medžiaga, jis kartu tuo pačiu sprendimu negali pasakyti, kad padaryta veika, vis dėlto, yra mažareikšmė.

Tuo labiau, kad iš paties kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad jis puikiai suvokė, kokią medžiagą plastmasinėje talpoje laiko savo gyvenamoje vietoje, kokią žalą ir kokiu spinduliu (20 – 25 m.) gali sukelti detonavusi medžiaga trotilas, tiek jam pačiam, tiek kartu gyvenantiems artimiesiems, tiek ir gyvenamajam pastatui. Kaltinamasis parodė, kad trotilą norėjo išmesti, bet to nepadarė, nes retai lankosi namuose ir užsimiršo. Pagal kaltinamojo parodymus didelės sprogstamosios galios medžiagą jis namuose laikė nuo 2024 m. vasaros (mėnesio nepamena) iki kol 2024 m. lapkričio 14 d. nuo 08 val. 01 min. iki 12 val. 52 min., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė. Kitaip sakant pavojinga medžiaga namuose sąmoningai buvo laikoma bent kelis mėnesius, tokiu būdu keliant realų pavojų kartu gyvenantiems asmenims, kurie pasak kaltinamojo apie šį pavojaus šaltinį apskritai nieko nežinojo. Šie papildomi duomenys neleidžia atitinkamos veikos vertinti kaip formalios ir mažareikšmės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atitinkama traktuotė visumoje atitinka gynėjo baigiamojoje kalboje akcentuotus konstitucinius proporcingumo ir teisingumo principus.

Teismas surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui pakanka surinktų įrodymų visumos pripažinti, kad pareikštas kaltinimas Ą. Ž. pasitvirtino pilnai, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Kadangi byloje duomenys sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo ir patvirtina kaltinamojo Ą. Ž. duotų paaiškinimų objektyvumą, teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti bei juos laiko įrodymais, spręsdamas asmens kaltės klausimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad Ą. Ž. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo kaltė įrodyta visiškai ir nekelia abejonių, o aplinkybių šalinančių asmens atsakomybę ar leidžiančių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatyta.

II. Bausmės skyrimas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi: „Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.“

BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų bausmė. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, tai yra sunkus nusikaltimas.

Skiriant bausmę Ą. Ž., remiamasi BK 54, 59, 61, 64¹, 75 straipsniais. Teismas vadovaujasi BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijos ribomis, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje nustatyta Ą. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ą. Ž. anksčiau neteistas (b. l. 152). Nors yra baustas administracine tvarka už keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus (b. l. 153-155), už neteisėtą disponavimą draudžiamais laikyti daiktais nėra baustas. Šiuo metu Ą. Ž. asmuo atlieka karinę tarnybą (b. l. 156). Kariuomenėje charakterizuojamas teigiamai – kaip atsakingas ir atidus karys (b. l. 189A), taip pat yra gavęs padėką už vokiečių karių kapų paiešką, atminties išsaugojimą, pagalbą vykdant vokiečių karių perlaidojimo ceremoniją (b. l. 191). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, motyvuotas, turi konkrečių ateities planų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Svarstant galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti aktualią teismų praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, taikyti šias nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007 ir Nr. 2K-7-96/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje papildomai reikalaujama nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą, jo veikos atsitiktinį pobūdį ar pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-515/2010 ir Nr. 2K-7-96/2012). Be to, 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012; 2K-348/2013; Nr. 2K-65-696/2015).

Sąlygų visumos, taikyti BK 62 straipsniui, byloje nenustatyta. Dėl tos priežasties teismas vertina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę byloje.

Skiriant bausmę Ą. Ž. atsižvelgtina į šio asmens jauną amžių, ankstesnių teistumų nebuvimą, ir pačių padarytų veikų atsitiktinį pobūdį. Įvertintina ir atnaujinta teisinė bazė – už sunkaus nusikaltimo padarymą – vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsnio 4 dalimi, yra įmanomas bausmės vykdymo atidėjimas.

Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, neatidedant jos vykdymo, pirmą kartą teisiamam, jauno amžiaus ir iš esmės teigiamai charakterizuojamam Ą. Ž., aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kita vertus, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo specifiką, realiai sukeltą pavojų aplinkiniams, manytina, kad švelnesnės bausmės paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo interesų.

Atsižvelgiant į tai, Ą. Ž., skirtina minimali BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – 4 (ketveri) metai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šio bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant Ą. Ž. 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsnio 4 dalimi, Ą. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) terminui.

BK 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, atidedant bausmės vykdymą, neįžvelgtina būtinybė jam taikyti intensyvią priežiūrą. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, Ą. Ž. skirtinos pareigos, nurodytos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 ir 11 punktuose. Teismo vertinimu, įpareigojimas pradėti dirbti arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; taip pat įpareigojimas neturėti, nenaudoti, neįsigyti ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir (ar) sprogstamųjų medžiagų, drausmins kaltinamąjį bei palengvins jo elgesio kontrolę.

Prokuroro prašomą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra šauktinis, pajamos menkos, yra išlaikomas tėvų, teismo vertinimu, skirti netikslinga.

III. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Laikinam saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių perduoti daiktai – 2025-01-17 vokas, kuriame su specialisto išvada Nr. IBPS-V-128789-25 gauti objektai: sprogmens dalis ir pramoninės gamybos iššauto ir sprogusio 37 mm kalibro sviedinio dugninė dalis su suveikusiu traseriu; 2025-01-15 paketas, su užklijuojamomis plombomis Nr. A043038 ir Nr. A043039 prie 2024-07-05 LPKTC specialisto išvados Nr. IBPS-V-3585606-24; 2024-12-16 du šautuvai, 7 vnt. šovinių, 3 vnt. tūtelių ir 3 vnt. kulkų įpakuoti į pakuotę, plombos Nr. A042968 (b.l. 113,123-124, 146-147 l.) nuosprendžiui įsiteisėjus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie VRM (reorganizavus Ginklų fondą).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ą. Ž. pripažinti kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalies nusikaltimo padarymo ir paskiri 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant Ą. Ž. 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, Ą. Ž. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) terminui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant Ą. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- pradėti dirbti arba mokytis;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neturėti, nenaudoti, neįsigyti ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir (ar) sprogstamųjų medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, laikinam saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių perduotus daiktus – 2025-01-17 voką, kuriame su specialisto išvada Nr. IBPS-V-128789-25 gauti objektai: sprogmens dalis ir pramoninės gamybos iššauto ir sprogusio 37 mm kalibro sviedinio dugninė dalis su suveikusiu traseriu; 2025-01-15 paketas, su užklijuojamomis plombomis Nr. A043038 ir Nr. A043039 prie 2024-07-05 LPKTC specialisto išvados Nr. IBPS-V-3585606-24; 2024-12-16 du šautuvus, 7 vnt. šovinių, 3 vnt. tūtelių ir 3 vnt. kulkų įpakuoti į pakuotę, plombos Nr. A042968 (b.l. 113,123-124, 146-147 l.) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie VRM (reorganizavus Ginklų fondą).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.