Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2012-10-23, apie 08.00 val. Tuskulėnų g. 37, Vilniuje, namo kieme, vairuodama automobilį Opel Astra, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, pravažiuodama stovintį automobilį Alfa Romeo, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko pakankamo tarpo iš priekio ir jį kliudžiusi apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 9 p., 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. paaiškino, kad 2012-10-23 ji vairavo automobilį Opel. Tarp 8 ir 9 valandos ji atvažiavo į darbą, Tuskulėnų g.. Prisiparkavusi automobilį Tuskulėnų g. tarp 37 ir 39 namų, nuėjo į darbą. 2012-110-26 gavo šaukimą į policiją. 2012-10-26 automobilių stovėjimo aikštelėje rado Alfa Romeo automobilį, ant jo paliko lapelį su savo telefono numeriu., nes norėjo pakalbėti su automobilio savininku ir išsiaiškinti visas aplinkybes. Vakare jai paskambino automobilio Alfa Romeo savininkė, bet susitikti atsisakė. 2012-10-23 apie pietus ji pardavė savo automobilį, tą pačią dieną, apie pietus jau buvo įregistruotas kitas savininkas. Automobilio pardavimo procesą pradėjo 2012 m. rugpjūčio mėn., kai padavė skelbimą internete. Jos automobilis Opel Astra buvo 1999 m. gamybos, todėl ant jo buvo įvairų žymių, nubrozdinimų, būdingų tokiam susidūrimui. Automobilį ji pardavė tą pačią dieną, kai buvo įvykis, ant automobilių buvo uždažymų, tačiau tai buvo padaryta žymiai anksčiau ir ji su tokiu automobiliu važinėjo. Neatsimena ar pastačiusi automobilį jį apžiūrėjo. Ji dažnai priparkavusi automobilį pasižiūrė ar neužstatė kito automobilio. Aikštelėje prie savo darbovietės automobilį parkuoja kiekvieną darbo dieną. Ji liudytojos, mačiusios įvykį, nepažįsta. Ji sutinka, jog gali būti, kad ji vairuodama automobilį Opel apgadino automobilį Alfa Romeo, tačiau ji kontakto su automobiliu Alfa Romeo nepajuto, jokio garso negirdėjo ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Liudytoja S. J. parodė, kad nepažįsta nei nukentėjusiosios, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Įvykį atsimena. Viskas vyko prie jos darbovietės Tuskulėnų g. 38, Vilniuje, apie 08.00 val., gal 08.15 val.. Ji buvo ką tik įvažiavusi į kiemą. Pamatė kaip mergina, administracinėn atsakomybėn traukiama K. K., važiuodama atbula, įvažiavo į Alfa Romeo automobilį. Po kontakto su kitu automobiliu mergina išlipo iš savo automobilio ir jį apžiūrėjo. Ar apžiūrėjo automobilį, kurį kliudė, nepamena. Administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. savo automobilį paliko truputėlį toliau nuo įvykio vietos. Ji (S. J.) paliko raštelį ant nukentėjusiojo asmens automobilio, ir vėliau sulaukė skambučio. Jį visą situaciją paaiškino policijoje. Įvykį matė sėdėdama savo automobilyje. Ar automobilių kontakto metu buvo garsas, nepamena.

Nukentėjusioji E. A. parodė, kad ji yra automobilio Alfa Romeo savininkė. Apie 12 val. išėjusi iš namų ir atėjusi prie automobilio, bei pradėjusi važiuoti, ant automobilio lango pamatė raštelį, kad buvo apgadintas jos automobilis. Įvykį mačiusi liudytoja jai paaiškino, kad matė kaip atvažiavo raudonos spalvos automobilis ir kliudė jos automobilį. Jos automobilį kliudžiusio automobilio kieme nebuvo. Jos automobilio apgadintas priekinis keleivio pusės bamperis, žala 800 Lt. Ji kalbėjo su administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. vieną kartą, tačiau nieko konkretaus nesusitarė.

Liudytojas – specialistas A. G. (vyr. inspektorius) parodė, kad po įvykio Opel automobilį apžiūrė jis pats, kito automobilio nuotraukas pateikė draudimo bendrovė. Prisimena, kad Opel automobilio naujasis savininkas sakė, kad pirmą kartą apžiūrint automobilį apgadinimų nebuvo, dabar yra atsiradę naujų apibraižymų, bet jis to nesureikšmina. Automobilis Alfa Romeo buvo apžiūrimas ne toje vietoje kur buvo padaryti apgadinimai. Automobilių apgadinimų pobūdis atitinka. Akivaizdu, jog automobilių apgadinimai buvo padaryti slystančio kontakto metu. Mano, kad apgadinimai buvo padaryti vienam automobiliui stovint, o kitam parkuojantis kampu.

Liudytojas E. B. parodė, kad pirko automobilį Opel Astra, raudonos spalvos, iš administracinėn atsakomybėn traukiamos K. K.. Automobilį pirko pagal skelbimą, atrodo rudenį arba žiemą. Vieną dieną jis apžiūrėjo automobilį ir susitarė su pardavėja, o kitą dieną, apie pietus, susitarė susitikti Regitroje. Susitikę Regitroje įformino dokumentus ir jis Opel automobiliu išvažiavo į darbą. Automobilio Opel buvo apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis. Policijos pareigūnai skambino jo sutuoktinei. Jis pats važiavo į draudimą padaryti nuotrauką, taip pat važiavo ir į Kelių policiją, Giraitės gatvėje, bei bendravo su policijos pareigūnu. Ką tiksliai jis sakė policijos pareigūnui, neatsimena, tačiau gali patvirtinti, kad automobilio priekis buvo daugiau apibraižytas nei apžiūrint pirmą kartą, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Dabar jam atrodo, kad gal būt labiau buvo apibraižytas galinis bamperis, bet jis dabar jau tiksliai neprisimena.

Specialistas V. M. paaiškino, kad palaiko savo pateiktą išvadą. Tokie automobilių apgadinimai tik dėl abiejų automobilių slystančio kontakto negalėjo atsirasti. Nuotraukose matosi automobilių apgadinimai, įbrėžimai. Jei tarp automobilių būtų buvęs lengvas prisilietimas, nuotraukose tokių apgadinimų net nesimatytų. Jeigu buvo nestiprus kontaktas, Opel vairuotoja negalėjo pajusti tokio kontakto, o jeigu jis ir buvo, tai buvo labai silpnas, kad nėra net tokio kontakto požymių.

Liudytojas K. G. (policijos pareigūnas) parodė, kad palaiko savo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 20102-10-23, apie 14.50 val. gavo pranešimą, kad Tuskulėnų gatvės kieme apgadintas automobilis Alfa Romeo, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą rado apgadintą automobilį Alfa Romeo, kurio savininkė E. A. paaiškino, kad jos automobilis stovėjo Tuskulėnų g. 37 kieme. Pradėjusi važiuoti ji pastebėjo raštelį, kad jos automobilis apgadintas. Įvykio liudininkė S. J. paaiškino, kad matė, kaip automobilis Opel, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, kliudė stovintį automobilį Alfa Romeo, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini). Opel vairavo moteris, kuri po susidūrimo apžiūrėjo automobilius ir išėjo. Automobilio Alfa Romeo apgadinimų aukštis 0,40 – 0,50 m., matosi raudonos spalvos dažai. Papildomai parodė, kad automobilis Alfa Romeo buvo apžiūrėtas kitoje vietoje nei buvo apgadintas, nes jo vairuoja raštelį, kad jos automobilis apgadintas pamatė jau pradėjusi važiuoti, todėl ir sustojo kitoje vietoje. Mano, kad esant tokiems apgadinimas automobilio Opel vairuotoja turėjo pajusti automobilių kontaktą.

2013-05-28 specialisto V. M. išvada Nr. MV2013-30, nustatyta, kad automobilio Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio esminis sugadinimų susidarymo fragmentas yra tai, kad jie susidarė dėl slystančio kontakto - kryptimi, liestine šio bamperio paviršiui; automobilio Alfa Romeo v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio esminis sugadinimų susidarymo fragmentas yra tai, kad jie susidarė dėl ne mažiau kaip dvejų atskirų kontaktų: dėl kontakto su vertikalaus objekto briauna ir dėl slystančio kontakto - kryptimi, liestine šio bamperio paviršiui; užfiksuoti automobilio Alfa Romeo v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio sugadinimai ir Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio sugadinimai negalėjo susidaryti vien dėl jų galimo betarpiško kontakto; techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, automobilio Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. K. vairuodama automobilį 2012-10-23, galėjo identifikuoti galimai buvusį kontaktą su automobiliu Alfa Romeo v/n (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodyta nukentėjusiojo asmens E. A., liudytojų S. J., A. G., E. B., K. G. parodymais bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

KET 234 p. nustatyta, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės atsakomybės taikymui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, jog pažeidėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto (per protingą ir objektyviai šiems veiksmams atlikti reikalingą laiką) policijai apie eismo įvykį nepranešė (2012-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-1072-533/2012).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. paaiškinimų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad galėjo kliudyti automobilį Alfa Romeo, tačiau paaiškino, kad jokio kontakto su automobiliu nepajuto, jokio garso negirdėjo ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Iš liudytojos S. J. paaiškinimo, rašyto įvykio dieną, tai yra 2013-10-23, nustatyta, kad K. K. vairuodama automobilį Opel Astra, važiuodama atbulai atsitrenkė į automobilį Alfa Romeo ir pastačiusi automobilį išėjo. Išlupusi iš automobilio apžiūrėjo padarytus apgadinimus. Tas pačias aplinkybes liudytoja S. J. patvirtino ir posėdžio metu, bei parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. apžiūrėjusi apgadinimus, savo automobilį pastatė šiek tiek toliau nuo automobilio Alfa Romeo. Pažymėtina, kad liudytoja S. J. nėra suinteresuota bylos baigtimi, ji nepažįsta nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei nukentėjusiosios, jos paaiškinimai duoti įvykio dieną ir parodymai teismo posėdyje yra nuoseklūs, pastovūs, todėl nėra pagrindo netikėti jos parodymų tikrumu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. nurodyta aplinkybė, jog ji pastačius automobilį paprastai pasižiūri ar neužstatė kito automobilio, vertintina kritiškai ir paneigiama liudytojos S. J. nurodyta aplinkybe, kad K. K. apžiūrėjusi automobilį jį perstatė į kitą vietą. Iš liudytojų A. G. ir K. G. parodymų nustatyta, kad automobilis Alfa Romeo buvo apžiūrimas pavažiavus iš eismo įvykio vietos (tai patvirtino ir nukentėjusioji E. A.), todėl eismo įvykio vietos schemoje automobilis Alfa Romeo yra kitoje padėtyje nei buvo įvykio metu. Iš liudytojas A. G. parodymų nustatyta, kad automobilių apgadinimai buvo padaryti slystančio kontakto metu, vienam iš automobilių parkuojantis kampu, apgadinimų aukštis atitinka. Iš liudytojas K. G., kuris įvykio dieną apžiūrėjo automobilį Alfa Romeo, parodymų nustatyta, kad ant automobilio Alfa Romeo matėsi raudonos spalvos dažai, ir, kad esant tokiems apgadinimams automobilio Opel vairuotoja turėjo pajusti automobilių kontaktą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. automobilį Opel įvykio dieną pardavė. Naujasis automobilio savininkas, liudytojas E. B., teisme parodė, kad apžiūrint automobilį Opel 2012-10-23 (tai yra įvykio dieną) apgadinimų ant automobilio priekio buvo daugiau, nei apžiūrint automobilį 2012-10-22. Liudytojas A. G. parodė, kad bendraujant su naujuoju automobilio Opel savininku, jis nurodė, kad pirmą kartą apžiūrint automobilį apgadinimų nebuvo, o kitą dieną buvo atsiradę naujų apibraižymų. Specialisto V. M. išvadoje nurodyta, kad automobilio Alfa Romeo ir automobilio Opel Astra apgadinimai negalėjo susidaryti vien dėl jų galimo betarpiško kontakto. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje konkrečiai nenurodyta, kad automobilių kontakto nebuvo, negalėjo būti ir tokie apgadinimai negalėjo atsirasti jiems kontaktuojant. Specialistas vartoja menamus žodžius „galimo“, „galimai“, todėl vadovaujantis specialisto padaryta išvada negalima vienareikšmiškai teigti, kad automobilių kontakto nebuvo, bei, kad Opel automobilio vairuotoja nepajuto kontakto su automobiliu Alfa Romeo. Pažymėtina, kad parkuojant automobilį vairavimo greitis buvo nedidelis, apgadinimai (nubraižymai ir raudonos spalvos dažai) ant automobilio Alfa Romeo yra aiškiai matomi, todėl konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. pajuto automobilių kontaktą, o išlipusi ir apžiūrėjusi automobilius suprato, kad kliudė automobilį Alfa Romeo, todėl savo automobilio nepaliko toje pačioje vietoje bei perstatė jį į kitą aikštelės vietą.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. asmenybę – bausta administracine tvarka. Administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių - nenustatyta. Baustina minimaliomis straipsnių sankcijose numatytomis baudomis, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 33 str., 272 str., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutarė:

Pripažinti K. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą — 100,00 Lt (vieno šimto Lt 00 ct) baudą.

Pripažinti K. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą — 3000,00 Lt (trijų tūkstančių Lt 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti, paskiriant subendrintą nuobaudą — 3000,00 Lt (trijų tūkstančių Lt 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.