Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo Š. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., jam paskiriant 200 litų baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimą ir paskirti Š. P. nuobaudą ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose.

Apeliaciniame skunde detalizuojamos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos bei susiformavusi dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo teismų praktika. Pažymima, kad pagal Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimus, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal teismų praktiką policija, o ne automobilio valdytojas, apie eismo įvykį turi būti informuojama iš karto po įvykio, t.y. per protingą ir objektyviai šiems veiksmams atlikti reikalingą laiką, kuris nustatomas atsižvelgiant į konkrečias įvykio aplinkybes, kaltininko psichinę ir fizinę būklę, turimus techninius išteklius bei kitas reikšmingas sąlygas. Nurodoma, kad Š. P., apgadinęs dvi transporto priemones ir susisiekęs su automobilio valdytoju, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, įstatymo nustatyta tvarka policijai apie eismo įvykį nepranešęs, t.y. nesilaikęs KET 234 p. reikalavimų. Pagal KET 232 p. susitarimas nekviesti policijos į eismo įvykio vietą įforminamas eismo įvykio deklaracija arba eismo įvykio aplinkybės aprašomos ant švaraus popieriaus lapo. Bylos duomenimis įrodyta, kad eismo įvykio deklaracijos Š. P. ir E. J. nepildė, todėl negali būti laikoma, jog transporto priemonių vairuotojai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių. Taigi, nagrinėjamu atveju sutarimo tarp eismo dalyvių nebuvo, priešingu atveju, automobilio Opel Omega valdytojas (E. J.) nebūtų kreipęsis į Vilniaus apskrities VPK KPV dėl 2012 m. vasario 28 d. iš eismo įvykio išvažiavusio vairuotojo sulaikymo. Skunde pabrėžiama, kad aplinkybė, jog Š. P. paliko eismo įvykio vietą prieš tai susisiekęs su nukentėjusiuoju, nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jokių alternatyvų (pvz. raštelių rašymo, automobilio palikimo netoli nuo įvykio vietos, kontaktinės informacijos kitam eismo dalyviui suteikimo) galiojantys aktai nenumato. Skunde teigiama, jog bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu ištirtos eismo įvykio aplinkybės patvirtina tai, kad Š. P. 2012 m. vasario 28 d., apie 9.50 val., S. Stankevičiaus g. 47, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo dalis, kuria administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. Š. P. atžvilgiu buvo nutraukta, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas – Š. P. pripažįstamas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Taip pat pabrėžiama, jog skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. Š. P. atžvilgiu.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje surinkta medžiaga neleidžia daryti išvadą, kad Š. P. iš eismo įvykio išvažiavo tyčia, tai yra siekdamas išvengti atsakomybės. Tačiau pažymima, kad administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidus KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 234 punktas nustato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo atveju, Š. P., apgadinęs tiek savo, tiek kitą transporto priemonę, nepranešė apie eismo įvykį policijai, bet ieškojo apgadinto automobilio valdytoją ir su juo susisiekęs, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, įstatymo nustatyta tvarka policijai apie eismo įvykį nepranešęs, t.y. nesilaikęs KET 234 p. reikalavimų. Kaip teisingai nurodyta skunde, aplinkybė, jog Š. P. paliko eismo įvykio vietą prieš tai susisiekęs su nukentėjusiuoju, nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Pažymima, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, kaip jau buvo minėta, jog pažeidėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto (per protingą ir objektyviai šiems veiksmams atlikti reikalingą laiką) policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu (administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo asmens paaiškinimu, duomenimis iš bendrosios pagalbos centro, kita bylos medžiaga). Be to, fakto, kad Š. P. suprato sukėlęs eismo įvykį, tiek tyrimo metu, tiek teisme neginčijo ir pats pažeidėjas (b. l. 9, 32-33). Aplinkybė, jog Š. P. dėl eismo įvykio pasimetė, nesuvokė ką daryti, nešalina jo atsakomybės pagal minėtą ATPK nuostatą, pažymint ir tai, kad jis iš karto po įvykio paskambino savo tėvui, dirbančiam policijoje, todėl gerai žinančiam KET reikalavimus.

Pabrėžtina ir tai, kad pagal KET 232 punkto reikalavimus, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje (neturint eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės aprašomos ant švaraus popieriaus lapo) nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėta skunde, iš nustatytų byloje duomenų matyti, kad eismo įvykio deklaracijos Š. P. ir E. J. nepildė, todėl negali būti laikoma, jog transporto priemonių vairuotojai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, juolab, kad automobilio Opel Omega valdytojas (E. J.) kreipėsi į policiją dėl 2012 m. vasario 28 d. eismo įvykio.

Įvertinus byloje surinktus duomenis bei aukščiau aptartas aplinkybes, daryti išvada, kad Š. P. 2012 m. vasario 28 d., apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abi transporto priemones bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Skiriant nuobaudą Š. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudai reikšmingas aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.), ir Š. P. skirtinos minimalios ATPK 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos.

Pabrėžtina, kad vien tai, jog Š. P. dėjo pastangas ir ieškojo apgadinto automobilio valdytoją ir kad jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis taikyti ATPK 30¹ str. taisykles pastarojo atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tuo pačiu pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą. Pažymėtina, jog galimos dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės - materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. - nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatos, nes bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek kitiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimo dalį, kuria administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. Š. P. atžvilgiu buvo nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą: Š. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti jam 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. subendrinti Š. P. paskirtąsias nuobaudas pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., ATPK 130 str. 1 d. ir galutinę nuobaudą Š. P. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.