Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko R. Č. apeliacinį skundą dėl 2014 m. lapkričio 12 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., taikant ATPK 30¹ str., nubaustas administraciniu areštu 22 paroms be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Jis nubaustas už tai, kad 2014-09-22 14.25 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,42 promilės), bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai jam 2014-03-24 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Institucija neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir pažeidimo kvalifikavimo – nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad Pažeidėjas automobilį įvykio metu būtų vairavęs neteisėtai. Toks Institucijos tvirtinimas yra pernelyg kategoriškas ir šiuo atveju nepagrįstas.

ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 30¹ str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d. taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinės nuobaudos, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninamos tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Kartu pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Šiuo atveju su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas Pažeidėjui inkriminuotas pažeidimas. Todėl, šis automobilis atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo priemonė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus už ATPK 130² str. nurodytą pažeidimą numatytą galimybę konfiskuoti transporto priemonę darytina išvada, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo klausimas buvo pagrįstai nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nustatė, jog nors šis automobilis ir yra pažeidimo padarymo priemonė, tačiau konfiskuotas negali būti dėl to, kad ši transporto priemonė buvo naudojama be teisėto savininko žinios bei jo leidimo. Išties, bylos medžiaga patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso E. K., tačiau ši transporto priemonė yra nuomojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius šį automobilį panaudos sutarties pagrindu yra perdavęs darbuotojai – taksi vairuotojai V. P. (20 – 22, 23 – 24, 28 b. l.). Automobilio panaudos sutartyje, kurią yra pasirašiusi Pažeidėjo draugė V. P., aiškiai nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ negali būti naudojamas ne pagal paskirtį ar perduodamas naudotis tretiesiems asmenims be panaudos davėjo leidimo (23 b. l.). Tiriant bei nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta, kad panaudos davėjas būtų leidęs V. P. laisvai naudotis perduotu automobiliu ar leido juo naudotis tretiesiems asmenims. Priešingai, tiek pati V. P., tiek automobilį nuomojančios įmonės direktorius P. J. nurodė, kad V. P. nebuvo leista automobiliu naudotis asmeninėms reikmėms ar jį perduoti tretiesiems asmenims (25 – 26 b. l.). Tokiu būdu akivaizdžiai matyti, jog V. P. įvykio metu perduodama automobilį vairuoti E. P. elgėsi savavališkai, ir apie tai nežinojo ne tik automobilį nuomojančios įmonės atstovai, tačiau ir pats automobilio savininkas. Ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina Institucija apeliaciniame skunde, kartu rodo, kad V. P. įvykio metu važiuodama automobiliu savo asmeniniais reikalais (V. P. teigimu ji važiavo į Rokiškį pas dukrą), nebuvo teisėta automobilio valdytoja, dėl ko ji nepagrįstai perdavė automobilį vairuoti Pažeidėjui. Visa tai rodo, kad teisėtas automobilio savininkas E. K. įvykio metu neturėjo jokios galimybės sustabdyti ar užkirsti kelią pažeidimui, kuris buvo padarytas su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. Negana to, byloje esanti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ panaudos sutartis, kurią pasirašė V. P., ir kurioje numatyti šio automobilio naudojimo asmeninėms reikmėms ribojimai akivaizdžiai rodo, kad tiek pats automobilio savininkas, tiek šį automobilį nuomojanti bendrovė buvo suinteresuoti, kad juo būtų naudojamasi tik pagal paskirtį V. P. atliekant tiesiogines darbines funkcijas, t. y. dirbant taksi vairuotoja. Taigi, šiuo atveju buvo imtasi teisinių priemonių, kad automobiliu besinaudojantis asmuo, kaip šiuo atveju V. P., jai perduota transporto priemone elgtųsi atsakingai bei tinkamai. Visa tai kartu leidžia neabejoti ir tuo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas išties buvo apdairus ir stengėsi apsaugoti savo turtą, kad automobiliu nebūtų naudojamasi ne pagal paskirtį ar pažeidžiant teisės normas. Todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju susidariusi situacija išties yra ypatinga, o joje esančių duomenų visuma leidžia taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei nekonfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinęs visas šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis bei tinkamai taikė teisės normas, dėl ko nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2014 m. lapkričio 12 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.